Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M., nuteistųjų M. K. ir M. P. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams.

Į M. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 15.45 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 11.48 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginus vienai laisvės atėmimo parai.

E. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 243 straipsnį paskirtų bausmių dalys, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta E. M. bausmės atliktos pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 11.48 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 11.43 val. (dvi paros laikino sulaikymo), dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, vieną arešto bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta: Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė; Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu M. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmės dalis, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaitytos M. P. bausmės paskirtos ir atliktos pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį taip pat laikino sulaikymo laikas bei laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 20.30 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 11.50 val. (dvi paros laikino sulaikymo), vieną arešto bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. ir M. P., 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kaip bendrininkų grupė, pro praviras duris įsibrovė į A. G. priklausančią verandą, M. K. suduodamas A. G. ne mažiau trijų smūgių į veidą, M. P. suduodamas A. G. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, M. P. sugriebdamas už drabužių L. Z. ir ją nutempdamas nuo sofos, pastarajai griūnant ir susitrenkiant pakaušį, ko pasekoje dėl muštinės žaizdos viršugalvyje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, M. P. laikydamas rankoje nešaunamąjį ginklą, t. y. pistoletą CZ 75D Compact, skirtą šaudyti 4,5 mm skersmens plieniniais ir plastikiniais rutulio formos (BB tipo) šratais ir skirtą pramogai, o būtent – karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, nukreipdamas į L. Z., sakydamas, kad jei šauks, ją nušaus, M. K. ir M. P. sučiupdami A. G. už drabužių ir taip jį ištempdami į kiemą, kur suduodami A. G. tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, taip nukentėjusiajam A. G. dėl muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos kaktos, nosies srityse nežymiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiąją L. Z. palikus gulėti verandoje, o A. G. palikus gulėti kieme, taip atimdami galimybę nukentėjusiems pasipriešinti, M. K. namo verandoje koja išdauždamas namo lango stiklą, įsibrovė į gyvenamojo namo kambarį, kur paimdamas A. G. priklausantį kompiuterio monitorių „Samsung“ 150 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Compaq“ 300 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Huawei P Smart“ 200 eurų vertės, L. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Collpad“ 50 eurų vertės, ir juos per išdaužtą namo langą paduodamas M. P., o M. P. šiuo daiktus paimdamas, tuo pagrobė svetimą turtą padarydami nukentėjusiajam A. G. turtinę 650 eurų žalą, o nukentėjusiajai L. Z. turtinę 50 eurų žalą.

2. E. M., 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie verandos laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas D. Z. vieną kartą kumščiu į veidą, ko pasekoje jam parkritus ant žemės, suduodamas ne mažiau keturis smūgius į veidą bei kitas kūno vietas, taip padarydamas D. Z. veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kairės pusės poodine kraujosruva, muštinėmis žaizdomis kairės akies srityje, kairio viršutinio žandikaulio lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. Z. sveikatą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. Z. priešintis, ištraukdamas iš gulinčio D. Z. striukės kišenės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30“ 500 eurų vertės ir rudos spalvos odinę piniginę, su joje buvusiais dokumentais - asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelėmis - 40 eurų vertės, tokiais veiksmais pagrobė D. Z. priklausantį turtą, 540 eurų vertės.

3. Be to, M. P., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gulinčiam D. Z., suduodamas tyrimo metu nenustatyta smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. Z. fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo E. M. ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato A. Misevičiaus skundai atmetami, nuteistojo M. K. gynėjo advokato A. Misevičiaus skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Nuteistojo M. P. ir M. K. gynėjas bei nuteistasis E. M. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, su skundų argumentais sutinka tik iš dalies.

11. BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. P., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Teismas skirdamas M. P. bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos atitinkamai nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šios nusikalstamos veikos yra tyčinės, kuriomis pažeidžiami svarbūs bei teisės saugomi gėriai – asmens sveikata bei turtas. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį: nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad nuteistasis visas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), taip pat nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog abiejų nusikalstamų veikų metu nukentėjusiesiems sveikata buvo sutrikdyta nežymiai bei sukeltas tik fizinis skausmas bei plėšimo metu užvaldyto turto vertė buvo nedidelė. Teismas įvertino ir M. P. asmenybę - tai, jog M. P. yra ne kartą teistas, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, bei, kaip teismas pastebi, didžioji dalis nuobaudų yra netinkamai įvykdytos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padarytos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinis įvykis M. P. gyvenime, o nulemtos jau pakankamai susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamų nusikaltimų padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis bei jas subendrindamas bausmių apėmimo būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę nėra aiškiai per griežta. Bylos duomenys rodo, jog M. P. yra nusikalsti linkusi asmenybė, anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus bei kitus nusikaltimus, be to, kaip matyti, nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti būdamas labai jaunas. Jam ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas, tačiau M. P. elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nedarė, nes jis ir vėl nusikalsdavo. Skunde nuteistasis M. P. prašydamas jam sušvelninti paskirtą bausmę nurodo, kad turi pastovų ir legalų darbą, sudarė santuoką ir susilaukė vaiko, tačiau teismo pozicija yra ta, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti M. P. paskirtos bausmės. Šios aplinkybės yra vertintinos teigiamai, tačiau nėra pagrindas bausmę švelninti. Kadangi ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam M. P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. P. paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais bei baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam M. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

14. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog M. P. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam skiriama 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau iš byloje esančio kaltinimo ir teismo motyvų matyti, jog M. P. padarė nusikaltimą - plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi būti ištaisytas šiuo nuosprendžiu.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. M., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. M. paskyrė laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį už vidurkį, t. y., 2 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą), į tai, kad yra vieno nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Be nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir E. M. asmenybę, t. y., kad nuteistasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, taip pat, jog nuteistasis baustas administracine tvarka bei, kaip pastebi teisėjų kolegija, dalis nuobaudų yra netinkamai įvykdytos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei plėšimo metu užvaldyto turto vertė buvo nedidelė. Įvertinęs šiuos nuteistąjį apibūdinančius ir kitus anksčiau minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistajam už nusikaltimą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už šios bausmės vidurkį. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus nuteistajam E. M. skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl parinktos nuteistajam bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tiek dėl jos dydžio.

16. Pažymėtina, kad nuteistojo E. M. nusikalstama veika yra tyčinė, kuria pažeidžiamas svarbus bei teisės saugomas gėris – asmens sveikata bei turtas. Šį nusikaltimą jis padarė būdamas teistas už turtinius nusikaltimus, veika padaryta praėjus tik kiek daugiau nei 2 mėnesiams po baudžiamojo įsakymo prieš jį priėmimo, vis dar atliekant teismo paskirtą viešųjų darbų bausmę. Taigi, ši nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, toks pasikartojantis elgesys rodo jau susiformavusį nuteistojo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Anksčiau jam skirta švelnesnė bausmė – viešieji darbai, jam jokios įtakos neturėjo, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šį kartą švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam E. M. nebūtų pakankama poveikio priemonė ir neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pritardama šiai išvadai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam E. M. už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, atitinka jo asmenybės bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šios išvados nekeičia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, nes, kaip matyti, į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Kadangi ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam E. M. paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. M. paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam E. M. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. K., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nusikaltimą, kuris įstatyme priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nustatė 2 nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikiant bendrininkų grupėje bei nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Nuteistojo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus – jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė 1 nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje vietoje sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog yra pagrindas nuteistojo M. K. atžvilgiu pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad kaltininkas pats savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 34 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. M. K. apeliacinio skundo priede yra nukentėjusiojo A. G. patvirtinimas, kad pastarajam nuteistasis 2021 m rugsėjo 21 d. atlygino visą – tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, t. y., 534 Eur (5 t., b. l. 135). Įvertinus tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam A. G. visą padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią aplinkybę pripažįsta nuteistojo M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam taip pat įvertino ir M. K. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo traukiamas atsakomybėn dėl padarytų teisės pažeidimų. Teismas taip pat įvertino, kad M. K. iki nusikalstamos veikos administracine tvarka nebaustas. Įvertinęs šiuos M. K. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminą teismas parinko mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, net ir pripažinusi M. K. atžvilgiu dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi ar jos dydžiu. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kitaip nei nurodo nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, šiuo atveju nenustatyta. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011). Nuteistojo M. K. atžvilgiu nėra nustatyta jokių BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl švelninti bausmės šiuo pagrindu, kaip jau minėta anksčiau, nėra. Taip pat pažymėtina, jog jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų teismui, jog nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje taip pat nėra. Kadangi ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam M. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam M. K. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

18.1. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat pašo nuteistajam M. K. atidėti bausmės vykdymą. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (už sunkų nusikaltimą). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje nėra įtvirtintos galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus, teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo tenkinti tokio apeliacinio skundo prašymo. Kita vertus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino, dėl įvykio gailisi, atlygino visą – tiek turtinę, tiek neturtinę nukentėjusiajam A. G. padarytą žalą. M. K. nėra teistas, duomenų, jog jis po priimto nuosprendžio būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų byloje nėra. Be to, M. K. yra jauno amžiaus, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį - šiuo metu dirba statybininku, charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b.l. 132 – 134). Teismas taip pat pastebi, jog nors praeityje nuteistasis buvo teistas užsienyje, tačiau ankstesni teisės pažeidimai yra visiškai skirtingo pobūdžio nei šiuo atveju, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nusikalstama veika padaryta ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tačiau apsvaigus nuo alkoholio ir dėl to tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį nuteistajam paskirtos bausmės. Teismo nuomone, įvertinus M. K. asmenybę, 9 mėnesių laisvės atėmimo laikas padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui ir leis įgyvendinti teisingumo principą.

19. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog M. K. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam skiriama 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau iš byloje esančio kaltinimo ir teismo motyvų matyti, jog M. K. padarė nusikaltimą - plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi būti ištaisytas šiuo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo E. M., nuteistojo M. P. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

M. K. gynėjo advokato Algirdo Misevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį:

pripažinti M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, iš dalies atidėti M. K. paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 9 (devynis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti M. K. įpareigojimus:

- per 2 (du) mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti;

- pirmus tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo neišeiti iš namų nuo 23. 00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią klaidą, jog M. P. ir M. K. pripažįstami kaltais, padarę nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ištaisyti, nurodant, kad M. P. ir M. K. pripažįstami kaltais, padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.