Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-19 · Administracinė byla Nr. A-143-241-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-19
Bylos Nr.
A-143-241-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo
Administracinė byla Nr. A143 – 241/2008Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjui R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, antstolei Nemirai Šiugždaitei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 15 – 17), kurį patikslino (b. l. 4 – 6), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2007 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-22; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Teisingumo ministerija) valstybės sekretoriaus Pauliaus Koverovo 2007 m. sausio 16 d. raštą Nr. (1.23.)-7R-684 ,,Dėl Jūsų pareiškimo“; 3) įpareigoti atsakovo Teisingumo ministerijos valstybės sekretorių P. Koverovą perduoti medžiagą trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (toliau – Teisingumo ministras) nagrinėti įgaliojimų sustabdymo ir drausmės bylos iškėlimo trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei Nemirai Šiugždaitei klausimą.

Pareiškėjas nurodė, kad valstybės sekretorius P. Koverovas jokio tyrimo dėl jo pareiškimo neatliko, pasitenkino antstolės N. Šiugždaitės paaiškinimais. Skundžiamame rašte nurodoma, jog jo atžvilgiu yra dvi vykdomosios bylos, kurių viena nutraukta, o kitos vykdomojo dokumento numeris yra toks pats, tačiau išieškotojai skirtingi. Atkreipė dėmesį, jog antstolė vykdo nutrauktą vykdomąją bylą Nr. 33-1458/02 dėl 20 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. AV-163/97. Nors paminėtame rašte nurodyta, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų kontroliuoti antstolio procesinių veiksmų bei vertinti jų teisėtumo, pagrįstumo, tačiau Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 594 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolio procesinės veiklos kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai, tačiau šiuo atveju vykdomas dar iki antstolių veiklos reformos panaikintas vykdomasis dokumentas, ir vykdomoji byla buvo nutraukta. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija privalo atlikti tyrimą ir nustatyti, kaip antstolė gavo tokį vykdomąjį raštą, bei pati imtis veiksmų, kad būtų nevykdomas vykdomasis raštas, nes tai ją įpareigoja Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2, 3 dalys. Pareiškėjo teigimu, pateikti faktai rodo, kad konkrečiu atveju yra ne antstolio procesinės veiklos kontrolės, bet antstolės N. Šiugždaitės atitikimo pareigoms bei baudžiamosios atsakomybės atsiradimo klausimai. Komisija savo sprendime nurodė net neteisingą skundo dalyką, neišreikalavo pačios vykdomosios bylos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal Antstolių įstatymo 11 straipsnį, 13 straipsnio 2 dalį antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi teisingumo ministro įsakymu, iškelti drausminę bylą gali teisingumo ministras, taigi ir sprendimą ginčo klausimu galėjo priimti tik Teisingumo ministras.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 31 – 32) prašė skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodė, kad vykdomoji byla gali būti dėl vieno išieškojimo pagrindo nutraukta, o dėl kito – vykdoma, tuo labiau esant dviems skirtingiems išieškotojams. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog turi įsiskolinimą valstybei. Pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį, vykdomąją bylą antstolis nutraukia savo patvarkymu, todėl pareiškėjui 2006 m. gruodžio 28 d. rašte buvo paaiškinta, jog antstolės veiksmus kompetentingas nagrinėti teismas. Prie procesinių veiksmų, vadovaujantis CPK 631 ir 634 straipsniais, priskiriamas ir vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti bei vykdomųjų dokumentų grąžinimas. Teigė, jog visas šias aplinkybes išnagrinėjo Komisija, o pareiškėjas nenurodė motyvų, kodėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas. Skundo argumentas, jog Komisija nepareikalavo vykdomosios bylos, nemotyvuotas, nes neaišku, kokiu pagrindu Komisija turėtų nurodinėti antstolei, kokius dokumentus pateikti teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministras atsiliepimu į skundą (b. l. 58) prašė skundą atmesti.

Teisingumo ministras nurodė, kad sutinka su visais atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė N. Šiugždaitė atsiliepimu į skundą (b. l. 47 – 48) prašė skundą atmesti.

Antstolė N. Šiugždaitė nurodė, kad antstolių kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. AV-163/97, išduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 25 d., dėl 20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjo, vykdomoji byla Nr. 33-1458/02. Ši byla iki šiol nėra nutraukta, o nutraukta buvo vykdomoji byla dėl alimentų išieškojimo iš pareiškėjo, kuri buvo vykdoma vykdomojo rašto Nr. AV-163/97 pagrindu. Pareiškėjas nėra pateikęs jai jokių teismo nutarčių, pagal kurias būtų panaikintas žyminio mokesčio išieškojimas valstybės naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. AV-163/97. Tiek Teisingumo ministerija, tiek Komisija teisingai nustatė, jog šios institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti antstolio procesinių veiksmų bei vertinti jų teisėtumo, pagrįstumo. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio teritorijoje veikia antstolis, teisėjas (CPK 594 str.). Pareiškėjas turi teisę skųsti antstolio veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510 – 512 str.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 76 – 79) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo 2007 m. sausio 16 d. aktą Nr. (1.23.)-7R-684 ta apimtimi, kiek jame išspręstas drausminės atsakomybės taikymo (netaikymo) trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei N. Šiugždaitei klausimas, bei Komisijos 2007 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-22 dalį, kuria pripažinta nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis, liečianti drausminės atsakomybės taikymą (netaikymą) paminėtai antstolei. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo pasirašyto 2007 m. sausio 16 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-684, kuriuo atsisakyta vertinti antstolės N. Šiugždaitės veiksmus, bei Komisijos 2007 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-22, kuriuo paminėtas raštas pripažintas teisėtu, pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalimis, 27 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos 1, 3, 6, 7 punktais, konstatavo, kad: pirma, tik teisingumo ministras gali priimti sprendimą atsisakyti antstoliui iškelti drausmės bylą, o ją iškėlus – taikyti (arba netaikyti) drausminę atsakomybę, ir ši teisė negali būti suteikiama kokiam nors kitam ministerijos pareigūnui, išskyrus asmenį, laikinai pavaduojantį nesantį ministrą Konstitucijos 98 straipsnio 2 dalyje bei Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka; antra, įstatymu ir poįstatyminiu aktu numatytos dvi savarankiškos antstolio veiklos (darbo) kontrolės formos – drausminė atsakomybė, kurią taiko inter alia teisingumo ministras, ir antstolio darbo patikrinimai, kuruos atlieka Teisingumo ministerija ir (arba) Lietuvos antstolių rūmai. Teismo nuomone, dėl skirtingų kontrolės taikymo subjektų, terminų ir pan. šios dvi kontrolės formos yra savarankiškos ir gali būti taikomos, esant pakankamam pagrindui, atskirai viena nuo kitos. Nors pareiškėjo prašyme nėra tiesiogiai suformuluotas reikalavimas patraukti antstolę tarnybinėn atsakomybėn, tačiau, atsižvelgus į Komisijai pateikto skundo reikalavimus bei į tai, jog 2006 m. gruodžio 18 d. prašymas adresuotas būtent ministrui, darytina prielaida, kad pareiškėjas siekė inicijuoti antstolei drausmės bylos iškėlimą. Tai pareiškėjas patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgus į tai, teismo nuomone, šiuo atveju būtina nustatyti: pirma, ar sprendimą atsisakyti kelti antstolei drausmės bylą priėmė kompetentingas subjektas; antra, ar veiksmai, dėl kurių kreiptasi į atsakovą, yra procesiniai. Teismas, pasisakydamas dėl pirmojo aspekto, nurodė, kad nustačius, jog kreiptasi dėl drausminės atsakomybės antstoliui taikymo ar netaikymo, darytina išvada, kad tokį prašymą galėjo išspręsti tik Teisingumo ministras, tačiau šiuo atveju atsakė ministerijos valstybės sekretorius. Jei, atsakovo nuomone, ginčo dalykas buvo antstolio procesiniai veiksmai ir drausminės atsakomybės klausimą galima nagrinėti tik juos įvertinus, tai tokio turinio ir turėjo būti ministro atsakymas pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad dėl šių motyvų skundžiamo ministerijos 2007 m. sausio 16 d. akto dalis, kuria sprendimą kelti ar nekelti ar šiuo metu (iki nustatyta tvarka bus patikrintas antstolės procesinių veiksmų pagrįstumas) nekelti N. Šiugždaitės drausminės atsakomybės klausimo priėmė nekompetentingas tai daryti pareigūnas, naikintina. Teismas nepriėmė sprendimo įpareigoti Teisingumo ministrą šią pareiškėjo 2006 m. gruodžio 18 d. pareiškimo dalį išnagrinėti iš naujo, nes teismui toks reikalavimas nebuvo iškeltas. Teismas, pasisakydamas dėl antrojo aspekto, atsižvelgęs į CPK 634 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad antstolės veiksmai, vykdant vykdomąjį raštą, neginčijamai yra procesiniai, todėl tokių veiksmų įvertinimas yra tik teismo prerogatyva, kaip teisingai pažymėta tiek atsakovo, tiek Komisijos sprendimuose. Pareiškėjo skunde cituojamas CPK 594 straipsnis taikytinas ne atsakovui, kaip mano pareiškėjas, bet išimtinai teismui. Visi pareiškėjo keliami arba galimai nagrinėtini sprendžiant šį ginčą klausimai ir yra procesiniai veiksmai, aptariami CPK VI dalyje. Pareiškėjas skunde nepateikia nei vieno argumento, jog jo skundžiami antstolės veiksmai nėra procesiniai, o teiginys, kad ministerija privalo imtis priemonių, kad nebūtų vykdomas vykdomasis raštas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų (Antstolių įstatymo, CPK) normoms. Pareiškėjo nuorodos į Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2, 3 dalis šiuo atveju klaidingos, nes šiose normose įtvirtintas antstolių darbo organizavimo tikrinimas, t. y. savarankiška kontrolės forma, dėl kurios, kaip matyti iš teismui pateikto skundo, jis nesikreipęs ir dėl kurios nėra kilęs ginčas. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog ir Komisijos sprendimo dalis, kiek ji liečia sprendimą priėmusį subjektą, pripažintina neteisėta ir todėl naikintina. Teismo nuomone, trečiasis skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes liečia ministerijos valstybės sekretoriaus, pavaldaus ministrui, diskreciją – pavaldus asmuo negali nurodyti aukštesniam pareigūnui atlikti kokius nors veiksmus, kadangi reikalavimas suformuluotas taip, lyg valstybės sekretorius turėtų perduoti pareiškėjo skundą ministrui nagrinėti iš naujo. Tokią išvadą pagrindžia Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8, 12 punktai, 31¹ straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 15 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 267 patvirtinto (su vėlesniais pakeitimais) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento 33 punktas. Be to, minėta, kad reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministrą drausmės bylos iškėlimo antstolei klausimą išnagrinėti iš naujo teismui nekeliamas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 83 – 86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, ir skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skirtingai nei nurodė teismas, 2006 m. gruodžio 18 d. Teisingumo ministrui pateiktame skunde kėlė Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų darbo kontrolės klausimą ir dėl to prašė įvertinti antstolės N. Šiugždaitės veiksmus. Teisingumo ministerija vykdomojo rašto Nr. AV-163/97 neperdavė vykdyti nė vienam antstoliui, o paminėta antstolė vykdo nutrauktą vykdomąją bylą Nr. 33-1458/02 pagal vykdomąjį raštą Nr. AV-163/97. Teisingumo ministerija turėjo atlikti tyrimą dėl nurodytų aplinkybių.

2. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl antstolės N. Šiugždaitės dalyvavimo teismo posėdyje būtinumo, kadangi ji turi paaiškinti, kodėl vykdo nutrauktą vykdomąją bylą, ir kitas aplinkybes.

3. Teismui nepateikti įrodymai, ar įvykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28, 29 punktų reikalavimai, todėl teismas privalo juos išreikalauti ir įvertinti.

4. Nurodyti antstolės N. Šiugždaitės veiksmai nėra procesiniai. Keliamas antstolės atitikimo pareigoms, drausminės bei baudžiamosios atsakomybės atsiradimo klausimai.

5. Esant reikalui, teismas gali imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 108, 109 straipsniuose numatytų veiksmų.

6. Dėl skundo reikalavimo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei N. Šiugždaitei Teisingumo ministras nepriėmė sprendimo, nors tik jis kompetentingas priimti tokį sprendimą. Sprendimą priėmęs nekompetentingas asmuo turi tiesiog perduoti medžiagą kompetentingam asmeniui. Teisingumo ministras privalo priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei ir dėl Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89 – 90) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Sprendžiant ginčą nebuvo pateiktas antstolio Valdo Čegliko raštas, kuriuo remiasi pareiškėjas. Vienintelę vykdomąją bylą dėl 20 Lt išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai vykdo antstolė N. Šiugždaitė.

2. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį visos Teisingumo ministerijos lėšų pagal pavedimus sąskaitoje sukauptos bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytos lėšos teisingumo ministro nustatyta tvarka buvo proporcingai paskirstytos antstoliams perduotų vykdomųjų bylų vykdymo išlaidoms apmokėti, todėl šiuo atveju paminėtai antstolei nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl vykdymo išlaidų atlyginimo.

3. Vykdomojo dokumento grąžinimas, vykdomosios bylos nutraukimas, vykdomosios bylos užbaigimas yra reglamentuoti CPK 625, 629, 631, 632 straipsniuose. Šie veiksmai susiję su vykdomųjų dokumentų vykdymu, ir jų teisėtumą gali vertinti tiktai teismas (CPK 510, 512 str.).

4. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria nepatenkintas skundo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministerijos valstybės sekretorių P. Koverovą perduoti medžiagą Teisingumo ministrui nagrinėti įgaliojimų sustabdymo ir drausmės bylos iškėlimo antstolei N. Šiugždaitei klausimą, nors tai yra reikšmingas motyvas, dėl ko skundas nepatenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2007 m. sausio 16 d. raštas Nr. (1.23.)-7R-684 (Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu skundžiamas administracinis sprendimas) yra atsakymas į Teisingumo ministrui adresuotą pareiškėjo 2006 m. gruodžio 18 d. pareiškimą (b. l. 7). Šiame pareiškime, remdamasis Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-9167 (kuris pareiškėjo interpretuojamas kaip prašymas pateikti papildomą informaciją) bei antstolio V. Čegliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl antstolės N. Šiugždaitės neteisėtų veiksmų panaikinimo, pateikta informacija, pareiškėjas, teigdamas, kad vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl vykdomojo rašto Nr. AV-163/97 vykdymo atlieka antstolė N. Šiugždaitė, kuri reikalauja iš jo (pareiškėjo) žyminio mokesčio Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nurodo, kad „Teisingumo ministras privalo įvertinti antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmus“ (b. l. 43). Iš nurodyto pareiškimo turinio matyti, kad: 1) pareiškėjas reiškia savo nepasitenkinimą antstolės N. Šiugždaitės veiksmais, kurie pasireiškia (pareiškėjo manymu) neteisėtu reikalavimu sumokėti minėtą žyminį mokestį; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra (buvo) nagrinėjama civilinė byla dėl šios antstolės neteisėtų veiksmų panaikinimo; 3) pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministras privalo įvertinti nurodytos antstolės veiksmus.

Vertindama nurodytą pareiškėjo prašymą teisės normų, reglamentuojančių antstolių veiksmus, taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad pareiškėjo nuoroda į antstolės reikalavimo nepagrįstumą (neteisėtumą) reiškia jo nesutikimą su antstolės vykdomais procesiniais veiksmais. Pagal CPK 510 straipsnį, 594 straipsnio 1 dalį, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, tai yra apylinkės teismo kompetencijos klausimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nuoroda (minėtame 2006-12-18 pareiškime) į Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą leidžia manyti, kad pareiškėjo skundas dėl nurodytų antstolės veiksmų teisėtumo buvo (yra) nagrinėjamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamame rašte pateikta nuoroda į šią skundo nagrinėjimo tvarką yra teisinga.

Teigimo būdu suformuluota pareiškėjo nuomonė apie privalomumą įvertinti antstolės N. Šiugždaitės veiksmus ABTĮ taikymo požiūriu vertintina ne kaip privalomąjį pobūdį turintis reikalavimas (prašymas) veikti jame nurodytu būdu, o kaip atitinkamas siūlymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į minėtą pareiškėjo 2006 m. gruodžio 18 d. pareiškimo turinį, taip pat į tai, kad klausimas pradėti ar nepradėti neeilinį antstolio darbo organizavimo tikrinimą yra Teisingumo ministro diskrecija (kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjo pareiškime nėra nurodytos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos 4 p. numatytos aplinkybės, pakankamos tokį patikrinimą pradėti). Kolegija pažymi, kad nurodytas pareiškėjo prašymas laikytinas atitinkamu pasiūlymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Teisingumo ministerijoje tvarkos (29 p.) bei minėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento taikymo požiūriu. Pažymėtina, kad pagal pastaruosius teisės aktus pasiūlymas laikytinas adresuotu ministerijai, o ne jos vadovui. Todėl pareiškėjo nuoroda minėtame pareiškime į adresatą – Teisingumo ministrą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Taip pat pažymėtina, kad atsakymą į tokį pasiūlymą (įformintą laisvos formos raštu) galėjo pasirašyti Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius (Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Teisingumo ministerijoje tvarkos 29 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento 198 p.).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus ir Teisingumo ministro kompetencijos atskyrimo, tyrė bylai nereikšmingas aplinkybes (ABTĮ 86 str. 2 d.). Todėl teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus 2007 m. sausio 16 d. aktas Nr. (1.23.)-7R-684 ta apimtimi, kiek jame išspręstas drausminės atsakomybės taikymo (netaikymo) trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei N. Šiugždaitei klausimas, bei Komisijos 2007 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-22 dalis, kuria pripažinta nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis, liečianti drausminės atsakomybės taikymą (netaikymą) paminėtai antstolei, naikintina. Pareiškėjo skundas iš esmės pripažintinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus Pauliaus Koverovo 2007 m. sausio 16 d. aktą Nr. (1.23.)-7R-684 ta apimtimi, kiek jame išspręstas drausminės atsakomybės taikymo (netaikymo) trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei Nemirai Šiugždaitei klausimas, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2007/04-4R-22 dalį, kuria pripažinta nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis, liečianti drausminės atsakomybės taikymą (netaikymą) paminėtai antstolei. Šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys