Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė teismine tvarka gindamas savo pažeistas teises administracinio nusižengimo byloje Nr. II-322-363/2018, atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgiant į bylos ginčo pobūdį pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).

Turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas minėtame CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (žr. pvz. LVAT 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018).

Kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5374-756/18).

Pažymėtina, jog LVAT žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

LVAT yra nurodęs, kad tai, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK (galiojo iki 2017 m. sausio 1d.) 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).

Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015).

2018 m. liepos 14 d. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2018 m. liepos 14 d. apie 20.20 val. Plungės mieste, Stoties gatvėje, ties pastatu Nr. 15, vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, pareiškėjas lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, pažymėtoje kelių eismo ženklu „Pagrindinis kelias“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.

2018 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą panaikino ir pareiškėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis ir Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas panaikinti ir pareiškėjo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, teismui konstatavus, jog M.V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Kadangi turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtu pareiškėjo patraukimu administracinėn atsakomybėn, analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį, pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas buvo panaikintas ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, Klaipėdos apygardos teismui nesutikus su administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių (kurioje vietoje ir kaip pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, ar važiuojamosios kelio dalies vieta, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, yra sankryža, ar tik įvažiavimas į teritoriją) ir įrodymų vertinimu. Kadangi nėra duomenų, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikę Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai veikė aplaidžiai ar paviršutiniškai, dėl ko galėjo būti pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, skunde nurodyti argumentai nesuponuoja Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

Kadangi nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, kitos tokiai atsakomybei kilti sąlygos nevertintinos. Skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.