- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2-1671-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01757-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Chanita“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Chanita“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus rajono savivaldybės administracija (atsakovė) paskelbė supaprastintą atvirą konkursą ,,Vilniaus r. Paberžės Šv. Kostkos gimnazijos atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“. Konkurso laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos grupė, susidedanti iš UAB ,,Chanita“ ir UAB ,,Alvora“. Ieškovė ieškinyje teismui teigė, kad UAB ,,Chanita“ ir UAB ,,Alvora“ kvalifikacija neatitinka konkurso reikalavimų ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2017 m. liepos 25 d. sprendimą atsisakyti išnagrinėti jos (ieškovės) pretenziją, atmesti UAB ,,Chanita“ ir UAB ,,Alvora“ pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovė su neteisėtai nustatytu konkurso laimėtoju sudarys viešojo pirkimo sutartį, pirkimas bus baigtas ir ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps negalimas. Ieškovės įsitikinimu, pirkimo procedūrų sustabdymas trumpam laikui nesukels visuomenei ir viešajam interesui akivaizdžios ir nepataisomos žalos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismo argumentai: bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – pirkimo teisėtumas ir lėšų racionalus panaudojimas bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Teismo vertinimu, šio pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus valstybei ir atsakovei, vykdant jai valstybės paskirtas funkcijas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų svarbaus projekto valstybei ir atsakovės veiklai vykdymo laikiną sustabdymą. Teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jos (ieškovės) nurodytos aplinkybės apie tai, kad UAB ,,Chanita“ ir UAB ,,Alvora“ pasiūlymas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Neigiamas pasekmes, kurias galėtų sukelti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas, teismo vertinimu, ieškovė galėtų pašalinti kitu savo pažeistų teisių gynimo būdu – pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB ,,Kongera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino, kokia laikinųjų apsaugos priemonių įtaka viešajam interesui, neanalizavo bylos aplinkybių, neįsigilino į šiuo klausimų suformuotą teismų praktiką, nepateikė jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju viešasis interesas dėl pirkimo objekto yra svarbesnis už pirkimo teisėtumą bei sąžiningą konkurso dalyvių varžymąsi. Teismas nenurodė, kokią realią žalą patirs visuomenė tuo atveju, jei bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Konkurso procedūrų sustabdymas bylos nagrinėjimo laikotarpiu ne tik nekenkia viešajam interesui, bet, priešingai, – atsisakymas jas taikyti gali pakenkti viešajam interesui. Teismas nevertino nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei galimybės įvykdyti teismo sprendimą, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Teismas turėjo pakankamą pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, teikėjų teisėtų interesų gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, nes: Ieškovės nurodomas interesas užtikrinti atviro konkurso skaidrumą, kuris yra susijęs su subjektyviu tikslu laimėti konkursą ir sudaryti sutartį, pažeistų itin jautrios visuomenės grupės – mokinių, jų tėvų ir mokytojų teisėtus lūkesčius bei interesus, taip pat perkančiosios organizacijos interesus. Projektas finansuojamas taip pat ir Lenkijos senato skirtais pinigais. Sutartyje nustatytas privalomas reikalavimas atlikti darbus iki 2017 m. lapkričio 30 d. Savivaldybė neturi pakankamai lėšų vykdyti šį projektą savarankiškai. Neatlikus darbų iki 2017 m. lapkričio 30 d., ji (atsakovė) neteks paminėtų lėšų. Šioje byloje racionaliau ir ekonomiškiau būtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui (CPK 144 str.) CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.Viešasis interesas viešajame pirkime apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi. Nagrinėjamu atveju ginčas ir kilo dėl to, kuriam iš nurodytų viešojo intereso aspektų turėtų būti suteikta pirmenybė šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė pirkimo objektui. Nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas yra Vilniaus r. Paberžės Šv. Kostkos gimnazijos atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo prioritetą suteikė pirkimo objektui, nepagrįsdamas, kokią realią žalą patirs visuomenė tuo atveju, jei bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė, kokią realią žalą patirs visuomenė (jos dalis) sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, tačiau iš pirkimo objekto akivaizdu, kad pirkimu siekiamų įsigyti darbų pobūdis yra reikšmingas renovuojamos gimnazijos bendruomenei. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų bus renovuojamos ne tik klasės, bet ir atliekami visų inžinerinių sistemų, tinklų keitimo darbai (vandentiekio, nuotekų šildymo sistemos, elektros instaliacija, apšvietimas, gaisrinė signalizacija), modernizuojama aikštelė, katilinė. Atliktinų darbų pobūdis ir patalpų, kuriose šie darbai turi būti atlikti, paskirtis suponuoją išvadą, kad darbai objekte turi būti atliekami kuo skubiau. Sustabdžius pirkimo procedūras būtų padaryta reali žala moksleivių ir mokytojų teisėtiems lūkesčiams mokytis ir mokyti kokybiškoje aplinkoje. Be nurodytų aplinkybių, operatyvų procedūrų tęstinumą lemia atsakovės nurodyta sutartis dėl pirkimui skiriamų papildomų lėšų įsisavinimo iki konkrečios datos – 2017 m. lapkričio 30 d. (sutarties 4 skirsnio 2 punktas). Dėl šių faktinių aplinkybių yra pagrindas prioritetu pirkime pripažinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės šiuo atveju viršytų jų teikiamą naudą.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nevertino nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei galimybės įvykdyti tikėtina apeliantei palankų teismo sprendimą, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jo nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio ir atsakovės pateikiamais argumentais, neturi pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sutiktina su apeliante dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo (faktinių aplinkybių nurodymas, jas pagrindžiančių įrodymų pateikimas), kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.). Be to, nagrinėjamu atveju teismas iš esmės atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis grėsme viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo objektu (CPK 423⁷ str.), o ne dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Reikalavimas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo – tik viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos nepakanka – tam turi būti ir kitos sąlygos. Viena iš jų – tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo nepasunkinta galimybė. Teikėjas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl to, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Žalos atlyginimas, vienas iš tiekėjo pažeistų teisių gynimo būdų. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato teismo, nagrinėjančio bylą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant pirkimo procedūras, teisę, konstatavus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, įvertinus visas reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, išspręsti dėl pirkimo pasekmių įstatyme nustatytais būdais, iš kurių vienas – pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia (VPĮ VII skyrius; įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). Taigi nėra pagrindo teigti, kad, tikėtina, apeliantui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.