- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-948-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. sausio 29 d., 9 val. 30 min., Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 105 kilometre, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“, neatsižvelgė į oro sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą, apgadino automobilį ir kelio atitvarą bei nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 234 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu D. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. D. B. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad pažeidimas įrodytas D. B. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, tarnybiniais pranešimais. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, D. B. asmenybę ir turtinę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančią (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančią (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) aplinkybę. Baudos mokėjimas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nepriklausomame ir bešališkame teisme. Prašo išreikalauti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo duomenis apie bylas, su kuriomis teisėja Vitalija Vaivadienė dirbo 2009 m. balandžio 30 d. nuo 8 val iki 12 val., bei duomenis iš Bendrojo pagalbos centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie apelianto kreipimąsi į policiją. Taip pat prašo spręsti nutarties priėmimo klausimą dėl to, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Teismų taryba, nesiimdami veiksmingų priemonių per dideliam teisėjų darbo krūviui mažinti, nevykdė savo konstitucinių bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytų pareigų ir pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui neaišku, kodėl jis turėjo pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį iki išvažiuodamas iš įvykio vietos. Mano, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojama jo teisė gauti išsamią informaciją apie pateikto kaltinimo pobūdį ir pagrindą ir teisė žinoti, už kokių teisės normų pažeidimus paskirta nuobauda. Nurodo, kad teismas ne tik neišaiškino pareiškėjui jo teisių (ATPK 283 str. 2 d.), bet net neleido pasinaudoti tomis teisėmis. Pareiškėjas mano, kad dėl procesinės teisės pažeidimų teismo nutarimas turi būti panaikintas. Pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės „Girilis“, kuriai priklauso vairuotas automobilis, atstovas buvo įvykio vietoje, jam dalyvaujant pareiškėjas surašė eismo įvykio deklaraciją, todėl taikytinas KET 232 punktas. Tik vėliau pareiškėjas pagalvojo, kad gali būti apgadintas ir kelio atitvaras, todėl pranešė apie įvykį policijai. Teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir į tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie kelio atitvaro sugadinimą. Net ir nusprendus, jog iš eismo įvykio vietos pareiškėjas pasitraukė pažeisdamas KET, reikėjo atsižvelgti į nedidelį pažeidimo pavojingumą, ir administracinė nuobauda turėjo būti individualizuota taikant ATPK 30¹ straipsnį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog vairuotojas nepastebėjo kelio elemento apgadinimo, neatleido jo nuo KET įtvirtintos pareigos. Vairuotojas eismo įvykio vietoje turėjo elgtis rūpestingai ir patikrinti, ar neapgadino kito turto, t. y. pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus. Institucijos nuomone, D. B. klaidingai mano, kad aptariamoje situacijoje teisės aktai nenumato pareigos vairuotojui pasilikti eismo įvykio vietoje. Tokia pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte bei Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 232 punktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliaciniame skunde D. B. iš esmės neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, teigia, kad nėra duomenų, ar kitų asmenų turtui (kelio atitvarui) buvo padaryta žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog D. B. apgadino kelio atitvarą. Eismo įvykio vietos schema (b. l. 7) ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 5) patvirtina tik tai, kad įvykio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis. Nustatyta, jog policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykęs į D. B. nurodytą vietą, nerado eismo įvykio žymių, D. B. nurodytame kelio kilometre pastebėjo pažeistą kelio atitvaro dalį (b. l. 15?18). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kada padarytas minėtas atitvaro apgadinimas, ir kad šį apgadinimą padarė būtent D. B. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys įrodo D. B. inkriminuotus pažeidimus. Nepadarius žalos kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms, kroviniams, keliams, kelio ir kitiems įrenginiams arba kitokiam turtui, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padarytas nebuvo.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Pažymėtina, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad pagal minėtą KET punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsirado.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai išnagrinėti nebūtini duomenys iš Vilniaus rajono apylinkės teismo bei duomenys iš Bendrojo pagalbos centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriuos apeliantas prašo išreikalauti, todėl šie apelianto prašymai netenkinami.
Pažymėtina, kad apelianto prašymas priimti nutartį dėl to, kad, jo manymu, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Teismų taryba nevykdo savo pareigų, nespręstinas administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. veikoje nebuvo ATPK 127 straipsnio dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties ir administracinėn atsakomybėn už nurodytus ATPK pažeidimus apeliantas buvo patrauktas nepagrįstai, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas, byla nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.