Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo R. B. 2017 m. lapkričio 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00N-129255940-17 (toliau – nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas R. B. 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą, kuriame nurodyta, kad muitinės tarpininko R. L. UAB atstovė A. M., 2016 m. spalio 4 d. pateikdama muitinei elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. 16LTPR2000IM00EBF3, nurodydama prekei Nr. 2 neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės TARIC kodą, importo muito tarifą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalyje. A. M. paskirta nuobauda – 1448 Eurų bauda.

Nesutikdama su nutarimu, A. M. pateikė apeliacinį skundą teismui. Skundu ji prašo panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodo, kad yra nubausta nepagrįstai, nes minėto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, t. y. importuojamos prekės TARIC kodą nurodė teisingai.

A. M. nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad deklaracijos forminimo metu jai nekilo abejonių, kad prekės TARIC kodas nustatytas neteisingai. Sutinka su tuo, kad institucija nustatė teisingą kodą. Ji nepiktybiškai pažymėjo neteisingą kodą, netyčia suklydo, nenorėjo nuslėpti mokesčių, gailisi, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos. Prie muitinės suderintos sistemos galimybės prieiti neturi. Pagal TARIC sistemą susirasti visus paaiškinimus galimybės nėra. Jeigu būtų kilęs įtarimas, kad neteisingai nustatė TARIC kodą, būtų skambinusi, ar kreipusis į muitinę pagalbos. Nurodo, kad yra nepajėgi susimokėti nutarime nurodyto dydžio baudą. Jos šiuo metu sunki finansinė padėtis, nes gauna 417 Eurų atlyginimo į rankas, vyras tris metus buvo bedarbis, dirba tik du mėnesius, be to, ji išlaiko dukrą studentę, turi vartojamąją paskolą, materialiai padeda garbaus amžiaus sergančiai motinai. Prašo teismo sumažinti baudą arba jos visai neskirti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. M. sutinkant su pažeidimu, jai pagrindus dokumentais jos sunkesnę materialinę padėtį, taikytų minimalesnę nuobaudą, nei paskirtoji nutarimu.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iš Kauno teritorinės muitinės vyresniosios inspektorės E. S. medžiagą, supaprastinto patikrinimo ataskaitą, pagal kurią deklarantei buvo nustatytas pažeidimas deklaruojant prekes už įmonę (duomenys neskelbtini), t. y. kad neteisingu kodu deklaruota prekė. Deklarantė pasirašė deklaracijoje už duomenų teisingumą. Kodai nustatomi remiantis nustatyta vieninga visų prekių kodų TARIC sistema, pagal kurią prekės skirstomos pagal tam tikrus kodus. Buvo nustatytas kitas kodas, perskaičiuoti mokesčiai, numatyta bauda. Buvo išsikviesta deklarantė, remiantis minėto patikrinimo ataskaita, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su nurodyta data, kuomet reikia atvykti į Kauno teritorinę muitinę.

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko supaprastintą patikrinimą. Buvo įvertintas atitinkamos prekės aprašymas, buvo paprašyta pateikti dokumentus apie prekės atliekamas funkcijas. Įvertinus techninį aprašymą, pasitvirtino, kad atitinkama prekė deklaruota neteisingai. Prekių klasifikavimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kas aprašoma, kokios prekės. Kadangi išnagrinėjus prekių aprašymą ir techninius duomenis paaiškėjo, kad tai stiklo lakštų plovimo įranga, ta prekė negalėjo būti deklaruota atitinkamoje pozicijoje. Dėl neteisingo kodo parinkimo atsirado mokesčių nepriemoka. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nutarimą priėmęs liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jų skyrius atliko patikrinimą ir surašė ataskaitą, kurioje buvo nustatyta, kad pagal deklaraciją įvežtos prekės neteisingu kodu deklaruotos per muitinės tarpininkę. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad muitinė žino daugiau duomenų nei muitinės tarpininkai. Iš visos medžiagos ir skundo jam susidarė nuomonė, kad pati pareiškėja, būdama muitinės tarpininke, nemoka naudotis nomenklatūra ir nežiūrėjo reglamento, kuriuo patvirtinta nomenklatūra. Pareiškėja nurodo, kad prekės kodą rinko naudodamasi Litar tinklu, kuris yra pagalbinė, rekomendacinio pobūdžio priemonė. Tai pradinis žingsnis, nuo kurio reikia pradėti kitus veiksmus. Nuo E. K. reglamento (ES) 2015/1754 reikia pradėti klasifikavimą ir juo vadovautis muitinės tarpininkui savo darbe. To pareiškėja nedarė. Nutarime pareiškėjai paskirta minimali bauda. Pareiškėja pateikė prašymą sumažinti baudą, bet tuo metu institucija nematė, kad pareiškėja gailėtųsi, taip pat nebuvo gavusi pareiškėjos sunkesnę materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų, dėl to skyrė nutarime nurodyto dydžio baudą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. Į. nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.

Nagrinėjamu atveju A. M. nubausta pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį, t. y. už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus, atitinkančius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Šiuo metu galiojantis ANK už A. M. inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, numato nuobaudą – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už ATPK 209² straipsnio 1dalyje numatytą pažeidimą buvo numatyta nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, teismas, nagrinėdamas A. M. skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą A. M. pažeidimo neperkvalifikuojant ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą arba kitokį muitinės suklaidinimą.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMKĮN),199 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Duomenų teisingumas yra faktinė aplinkybė, kuri yra nustatoma sugretinus pateiktus duomenis su realiais, ir tuomet padaroma išvada, ar deklarantas nurodė teisingus duomenis.

Teismas taip pat pažymi, kad muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo, tačiau A. M. to nepadarė ir, neįsitikinusi, kad deklaracijose pateikti duomenys, šiuo atveju TARIC kodas, yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Kilus neaiškumams, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, gali atlikti visų rūšių patikrinimą ir po prekių išleidimo, t. y. patikrinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys buvo teisingi. Šiuo atveju iškilus neaiškumams ir buvo atliktas supaprastintas patikrinimas bei nustatyta, kad importo deklaracijoje Nr. 16LTPR2000IM00EBF3 (2016 m. spalio 4 d.) deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu, o kitu kodu, tikslintinas importo muito tarifas. Kaip jau buvo nustatyta, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi A. M. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga. Ji sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdama deklaracijas A. M. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl darytina išvada, kad A. M. nenumatė, kad jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai, jos veikoje yra ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Vis dėlto, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais A. M., kurios kaltė pasireiškė neatsargumu, be to, atsižvelgiant į jos pajamas, bendrą šeimyninę ir finansinę situaciją, turimus įsipareigojimus lizingo bendrovei, išlaikomus šeimoje asmenis, į tai, kad asmuo su pažeidimu iš esmės sutinka, nuoširdžiai gailisi, yra nebaustas ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jos atžvilgiu taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 5 punktu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, A. M. paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 17074856943), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinei muitinei.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.