Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2VP-1081-336/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2VP-1081-336/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, UAB „Mokilizingas“
Civilinė byla Nr. 2VP-1081-336/2016Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinių sprendimų kategorijos:2.4.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.1.;(S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 31 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/06980/1 skolininką R. K. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-938-336/2008, išduotą 2008-04-22 dėl skolos išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ naudai iš skolininko R. K.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. 2015-07-20 palikimo perėjimo valstybei liudijimu R. K. turtą paveldėjo valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0110/12/06980/1 duomenimis nustatyta, jog antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-04-22 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-938-336/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojui UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) ( vykd. byla b. l. 1). Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) (vykd. byla b. l. 28). Antstolis į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi 2016-03-23 (b. l. 1). Palikimą valstybė priėmė 2015-07-20 (vykd. byla b. l. 48-50).

Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad kreditorius tinkamai realizavo savo teisę išieškoti skolą iš palikėjo turto. Antstolis Aleksandras Ščiukinas, vykdantis skolos išieškojimą, savalaikiai neatliko LR CK 5.63 str. 1 d. numatytų veiksmų. VĮ Registrų centro išrašuose su istorija matyti, kad antstolė Ramunė Mikliušienė įregistravo turto arešto aktą R. K. butui, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla b. l. 29-30). Įrašas apie areštą galioja nuo 2009-11-18. Pažymėtina, kad minėtos antstolės areštas buvo uždėtas kitoje vykdomojoje byloje, tuo tarpu antstolis Jurijus Kolyško (vykdomųjų bylų perėmėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas) areštą minėtam R. K. butui įregistravo 2010-08-06 (vykd. byla b. l. 37-38), t.y. praėjus beveik 9 mėnesiams po skolininko mirties. Taigi, praleistas CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suponuoja tai, kad kreditorius tinkamai nerealizuoja savo teisės išieškoti skolą iš palikėjo turto, o skolininko turto areštas kitose vykdomosiose bylose negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdiniui.

Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-18/2014). Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje duomenų, kad kreditorius būtų prašęs atnaujinti terminą, nėra.

Taigi išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkai vykdymo procese nepakeistini (LR CPK 596 str., 48 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas

nutaria:

Antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Kriščiūnienė