Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-834-1127/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-20
Bylos Nr.
II-834-1127/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00883-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
K. S.
Advokatai
Andrius Bubulis
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-834-1127/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00883-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vaivai Zarembaitei, Vitai Jurienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. S., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10183-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10183-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) K. S. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 3 dalis, 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. vasario 19 d. 10.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW X6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) lenkė kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas, taip pat neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Nutarime konstatuota, kad asmuo pažeidė KET 226, 140.7 punktų reikalavimus, K. S. skirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

K. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos priimtą Nutarimą ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu, teiseną dėl K. S. inkriminuojamo nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti, kitoje dalyje Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Institucija, priėmusi nutarimą, padarė grubų materialiosios ir proceso teisės pažeidimą (tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas), nesurinko pilnai įrodymų, todėl padarė tikėtiną išvadą bei priėmė skundžiamą nutarimą. Nesutinka su Institucijos nutarime inkriminuojamu kaltinimu, kad K. S. lenkė kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir priimtame nutarime yra netinkamai inkriminuoti pareiškėjo veiksmai, kadangi Institucija nesiaiškino apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį, ir netinkamai įvertino pačio galimo nusižengimo aplinkybes, jokių naujų įrodymų nesurinko. Skunde cituojami ANK 569 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, kurioje aiškinama apie kaltės formas administraciniuose nusižengimuose. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo, o šios aplinkybės Institucijos apskritai nebuvo tirtos. Institucija neatliko ANK 567 straipsnyje nurodytos pareigos. Byloje padaryti šiurkštūs procesinės teisės pažeidimai, lėmę Institucijos skundžiamo nutarimo priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinų įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent K. S. galimo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus), o nesurinkę pakankamai reikšmingos informacijos apie šiai veikai kvalifikuoti reikalingą nustatyti nusižengimo sudėtį, nesiėmė veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas administracinio nusižengimo byloje.

Nesutiktina su Institucijos skundžiamame nutarime nurodytu motyvu, kad KET pažeidimas, numatytas 140.7 punkte, buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, dirbančių su nežymėtu policijos automobiliu, automobilyje įrengtu vaizdo registratoriaus įrašu. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – BWM) lenkė įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostų ir kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Pagal vaizdo įrašą, toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manevras įtakojo priešinga kryptimi važiuojantį baltos spalvos automobilį staigiai pasitraukti dešiniau, kad išvengti kontakto su BMW. Taip pat į kelkraštį pasitraukė ir su BMW ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė su priekaba, kurios vairuotojas įžvelgęs lenkimo manevro pavojų pasitraukė dešiniau, kad taip pat išvengtų eismo įvykio, nes priešinga kryptimi artėjo kitos transporto priemonės. Motyvas yra niekinis ir paremtas tik skundžiamą nutarimą priimto pareigūno samprotavimais, manymais. Pareiškėjas neneigia pačio priekyje važiuojančios transporto priemonės apvažiavimo fakto, tačiau šis priekyje važiuojančios transporto priemonės apvažiavimas buvo atliktas laikantis KET. Minimas vaizdo įrašas yra niekinis, kadangi juo nėra paneigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta įvykio pozicija. Taip pat pastebėtina, kad vaizdo įrašas yra darytas policijos tarnybiniam automobiliui važiuojant priešpriešinėje eismo juostoje, todėl tinkamai apžvelgti kelio, kelio ženklinimo ir visos situacijos, netgi buvusios situacijos iki apvažiuojant transporto priemonę, nėra galimybės. Šis vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir vadovautis vien tik juo nėra galimybės, kadangi nėra galimybės nustatyti galimo nusižengimo sudėtinių dalių. Todėl toks Institucijos nutarime vaizdo įrašo vertinimas yra daugiau pareigūno, nagrinėjusio administracinę nusižengimo bylą, daroma prielaida, nei nenuginčijamas įrodymas. Iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad nėra galimybės nustatyti ir kategoriškai teigti, jog K. S. vairuodamas automobilį BMW lenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Duomenų, kad K. S. apvažiuodamas priekyje jo važiuojančią transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, nėra, šie duomenys Institucijos nebuvo surinkti. Pastebėtina, kad Institucija apskritai nenustatinėjo (nefiksavo), ar galimo nusižengimo vietoje yra Institucijos protokole ir skundžiamame nutarime minimas kelio ženklinimas, neapklausė galimų liudytojų - apvažiuotos transporto priemonės vairuotojo, priešpriešai važiavusios ir Institucijos skundžiamame nutarime minimos baltos transporto priemonės vairuotojo, kurie įvykio metu buvo arčiausiai Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės ir galimai galėjo matyti ir tinkamai įvertinti įvykio aplinkybes. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad minimo balto automobilio pasitraukimas dešiniau buvo įtakotas būtent Pareiškėjo atliekamo manevro (kitos transporto priemonės apvažiavimo neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą) ir ar šiuos veiksmus balto automobilio vairuotojui buvo būtina atlikti. Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime minimos baltos transporto priemonės vairuotojas nėra nustatytas ir jis nėra apklaustas, todėl daryti kategorišką išvadą, kad būtent K. S. manevras įtakojo priešinga kryptimi važiuojantį baltos spalvos automobilį staigiai pasitraukti dešiniau, kad išvengti kontakto su BMW, galimybės nėra. Tokių, minimos baltos transporto priemonės vairuotojui, veiksmų net ir nebuvo pagrindo atlikti, kadangi Pareiškėjas apvažiuodamas kitą transporto priemonę net nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. O vien dėl kitų eismo dalyvių nepaaiškinamų veiksmų atlikimas, kurie nėra paremti byloje esančių įrodymu visetu, reikšti inkriminuojamo kaltinimo galimybės, nėra. Institucijos motyvas, kad ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė su priekaba, kurios vairuotojas įžvelgęs lenkimo manevro pavoją pasitraukė dešiniau, kad taip pat išvengtų eismo įvykio, nes priešinga kryptimi artėjo kitos transporto priemonės, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir tikraisiais transporto priemonės vairuotojo ketinimais, tai labiau daroma prielaida nei nenuginčijamas įrodymas. Nėra apklaustas pats vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę su priekaba. Šie duomenys prieštarauja byloje surinktiems duomenims, o būtent K. S. paaiškinimams. Manytina, kad transporto priemonės su priekaba vairuotojas įvertinęs situaciją ir vadovaudamasis KET 113 punktu, kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę) atliko tai, ką ir turėjo atlikti KET išmanantys vairuotojai.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus neinformatyvų policijos pareigūno padarytą vaizdo įrašą, kuris padarytas iš pakankamai tolimo atstumo, iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, kuris judėjo pagrindiniu keliu priešpriešinėje eismo juostoje, dėl ko kyla abejonių, ar Institucija apskritai galėjo tinkamai įvertinti, kai vaizdo įrašas fiksuotas būnant pakankamai toli nuo Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės ir ar negalėjo sąžiningai suklysti vertindami turimą nekokybišką vaizdo įrašą. Kitų įrodymų, išskyrus neinformatyvaus vaizdo įrašo ir pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, daromas prielaidas, neabejotinai patvirtinančių Pareiškėjo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra. Būtina nustatyti, ar Pareiškėjo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad Pareiškėjas transporto priemonę vairavo ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Šiuo atveju pareiškėjas kaltinamas, kad pažeidė KET 140.7 punkto nuostatas. Pažymėtina, jog KET II skyriaus 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau tokių duomenų, kad Pareiškėjas apvažiuodamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nėra.

Institucija netinkamai įvertino aplinkybę ir bylos metu pateiktą Pareiškėjo paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, kuri vilko priekabą ir važiavo ženkliai lėtesniu greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti. Priartėjęs prie šios transporto priemonės Pareiškėjas įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Priekyje važiuojanti transporto priemonės vairuotojas pastebėjęs iš paskos važiuojančios transporto priemonės ketinimą pasitraukė į dešinę pusę išvažiuodamas į šalikėlį, taip palikdamas saugų tarpą apvažiavimui. Pastebėjęs tai ir įvertinęs, kad tai daryti bus saugu, Pareiškėjas minėtą transporto priemonę apvažiavo neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Vėliau vairuodamas transporto priemonę ir privažiavęs kelio ženklinimą nurodytą KET 3 priedo 1.6 punkte (Artėjimo linija - siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, - įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių), aplenkė kitas transporto priemones, nepažeisdamas KET reikalavimų ir važiavo toliau iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų ir per visą vairavimo laikotarpį šiurkščių pažeidimų nėra padaręs. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog nėra galimybės nustatyti, kad Pareiškėjas apvažiavimo manevrą atliko išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET. Taigi aptariamu klausimu iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad Pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostų kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad apskritai buvo atliktas lenkimas, kitų apribojimų, draudžiančių pagrindiniame kelyje lenkti/apvažiuoti pravažiuojančias transporto priemones, Pareiškėjas nepažeidė.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo

skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiamą lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Lenkimo manevras atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juosta; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Akivaizdu, kad būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Pareiškėjas kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą įsitikinti, ar lenkti yra saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, įvertinti kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir už jo važiuojančių transporto priemonių srautą, atstumą, kuriame leidžiama lenkti, oro sąlygas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo „V1882-MCP953_ch_2024021910074_20240219100949.mp4“ matyti, kad automobilis BMW kelio vingyje lenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Pagal vaizdo įrašą matyti, kad toks Pareiškėjo manevras įtakojo priešinga kryptimi važiuojantį baltos spalvos automobilį staigiai pasitraukti dešiniau, kad išvengti kontakto su BMW automobiliu. Taip pat į kelkraštį pasitraukė ir su BMW ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė su priekaba, kurios vairuotojas įžvelgęs lenkimo manevro pavojų pasitraukė dešiniau, kad taip pat išvengtų eismo įvykio, nes priešinga kryptimi artėjo kitos transporto priemonės. Akivaizdu, kad Pareiškėjas neįvertino visumos būtinų sąlygų lenkimo manevrui atlikti, lenkimo manevrą atliko esant pakankamai intensyviam eismui, lenkimo manevras buvo daromas pavojingoje vietoje – kelio vingyje, prieš pat atvažiuojančius automobilius. Nesutiktina, kad automobilis su priekaba važiavo lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį, dėl ko pasitraukė kuo labiau į dešinę su tikslu praleisti greičiau važiuojančias transporto priemones. Iš vaizdo įrašo matosi, kad mikroautobusas VW su priekaba, važiuoja tolygiai su srautu, laiko tinkamą atstumą nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių, o jam iš paskos nesikaupia transporto kolona. Pavojingo kelio manevrą kelio vingyje Pareiškėjas atliko lenkdamas krovininį automobilį (vaizdo įrašo 51 s.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas konkrečiu atveju sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenis priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Vaizdo įraše „PSS-20240219-100929UTC+0200-1“ iškart po automobilio sustabdymo Pareiškėjas į policijos pareigūno klausimą: „Kas per manevras?“, aiškiai ir nedviprasmiškai atsako: „Per ištiesinę aplenkiau“. Šis teiginys tik patvirtina, kad vairuotojas suprato savo veikos neteisėtumą, o lenkimo manevrus atliko žinodamas, kad nesilaiko KET reikalavimų. Institucijos nuomone, Nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

K. S. atstovas posėdžio metu skundą palaikė. Nesutinka su nutarimo dalimi, kuria K. S. buvo nubaustas dėl kitų transporto priemonių lenkimo. Kaip ir minėjo skunde, pats nusižengimas užfiksuotas iš judančios transporto priemonės, pareigūnai, priimdami nutarimą, rėmėsi daugiau savo išsakyta nuomone nei faktiniais įrodymais. Institucijos nutarime minima, kad vaizdo įraše matoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manevras lėmė priešinga kryptimi važiavusio baltos spalvos automobilio staigų pasitraukimą dešiniau, kad išvengti kontakto, taip pat į kelkraštį pasitraukė ir su BMW ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė, kad išvengti pavojaus. Su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka, kadangi šioje byloje nėra nustatyta jokių valdymo veiksmų, dėl ko priešpriešine juosta važiuojanti transporto priemonė priėmė sprendimą atsitraukti dešiniau. Taip pat institucija daro neteisingą išvadą, kad ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė su priekaba pasitraukė dešiniau, tam, kad išvengtų susidūrimo. Tai visiškai prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir pateiktiems paaiškinimams. Minėta transporto priemonė, kadangi važiavo lėčiau, pagal KET, privalėjo pasitraukti dešiniau, kad leistų transporto priemonėms, važiuojančioms greičiau leidžiamu greičiu, tinkamai ją apvažiuoti. Tas buvo šioje byloje ir padaryta. Jokie kitokie duomenys byloje nėra nustatyti. Būtent šie duomenys leidžia manyti, kad institucija remiasi prielaidomis, priimdama sprendimą. Akivaizdu, kad objektyvių duomenų nėra nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis šitą veiksmą atliko neišvažiuodamas į priešpriešinę juostą, o tiesiog apvažiuodamas lėčiau judančią transporto priemonę, nepažeisdamas KET. Tai negalėjo paveikti kitų transporto priemonių veiksmų, nėra aišku, kodėl vienokie ar kitokie veiksmai buvo atliekami priešpriešais važiuojančios transporto priemonės vairuotojo. Jo toks sprendimas nebuvo žinomas institucijos nutarimo priėmimo metu, nežinomas jis ir dabar. Vienareikšmiškai mano, kad institucija tinkamai nesurinko duomenų, neapklausė galimų liudytojų, kad galėtų pasisakyti tokiais kategoriškais teiginiais, kaip teigiama nutarime. Akivaizdu, kad liudytojas šio įvykio aplinkybių neatsimena, negali net pateikti duomenų, kurioje vietoje tarnybiniame automobilyje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Iš pačio vaizdo įrašo matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera įrengta aukščiau akių lygio, tikėtina, kad ji įrengta prie transporto priemonės lubų. Pats vaizdo įrašas daromas dešiniau iš transporto priemonės esančios patalpos. Pačiame vaizdo įraše, kadangi jis aukščiau akių lygio, akivaizdžiai matosi, kad galimybės nustatyti inkriminuojamos veikos – nėra. Nėra galimybės nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kirtęs ištisinę ženklinimo linijos juostą, ar buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojas paaiškino, kad dėl to buvo sustabdytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors iš vaizdo įrašo, matosi, kad jis, priėjęs prie sustabdytos transporto priemonės, nepaaiškina, dėl kokio nusižengimo yra stabdomas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jeigu jis išvis galėjo būti trauktinas ir atsako, kad galimai kirto ištisinę.

K. S. posėdžio metu skundą palaikė. Paaiškino, kad visada yra pareigingas vairuodamas automobilį. Prieš darydamas manevrą, visada apskaičiuoja, neleistinų veiksmų nedaro. Važiavo su žmonai dovanojamu automobiliu, todėl jis dar buvo neregistruotas. Darydamas manevrą apsiskaičiavo, kad viskas turėtų būti gerai. Pareigūnai, kaip matyti iš vaizdo įrašo, ganėtinai ilgai paskui jį važiavo. Niekada nevengia atsakomybės, jei pareigūnai pasako, kad padarė nusižengimą, bet šį kartą kilo abejonių ir susipažinus su vaizdo įrašu pamatė, kad pareigūnai padarė grubią klaidą. Atliko lenkimo manevrą neišvažiuodamas į priešpriešinę juostą. Kai pareigūnas sustabdė, tai pareigūnui pasakė, kad kirto ištisinę eismo juostą, nes prieš tai mašina suko į kairę ir jis per dešinę apvažinėjo, galbūt šalikeles juostą kirto. Parašė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu, nes pareigūnas padarė ganėtinai didelį spaudimą, kad greičiau pasirašytų, nes bus tik blogiau. Šoko būsenoje net nežinojo, kad galima bus apskųsti. Jei būtų įrašas, kur pareigūnas teigia – „kad be šansų, net nebandyk kažką daryti, pasirašinėk“, tai tokioje afekto būsenoje tiesiog taip ir padarė. Po to kilo dvejonių, susirado pagalbą, gavo vaizdo medžiagą ir pasirodė, kad situacija šiek tiek keičiasi. Sutiko su protokolu pasirašydamas, gerai neįvertinęs šio įvykio aplinkybių. Transporto priemones lenkė neišvažiuodamas į priešpriešinę juostą ir ne per ištisinę liniją. Vairuotojas pasitraukė matydamas, kad atvažiuoja, tai normalus vairuotojų elgesys. Sugebėjo padaryti manevrą neišvažiuodamas į priešpriešinę juostą. Tiksliai negali pasakyti, kiek transporto priemonių aplenkė. Mano, kad tame kelyje leistinas greitis yra 70 km/h. Tiksliai nepamena, kokiu greičiu važiavo.

A. S. paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena. Peržiūrėjus vaizdo įrašus mato, jog automobilis lenkė per ištisinę juostą. Jie su juo prasilenkė. Per vaizdo kamerą nesimato tiek, kiek gyvai. Matosi, kad automobilis grįžta į savo juostą. Tikriausiai jis surašė protokolą, pasivijęs pareiškėją. Kaip sakė, vaizdo įrašas neperteikia tiek, kiek matėsi gyvai. Automobilis, kirtęs ištisinę, grįžta į savo juostą. Atsimena, kad buvo toks įvykis, kad buvo sustabdytas automobilis. Kaltės formą nustatė pagal KET – jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, lenkdamas kitą transporto priemonę. Jei tiksliai atsimena, jis buvo pilnai išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kirto ištisinę ženklinimo juostą visais keturiais ratais. Vaizdo kamera automobilyje įrengta žemiau akių lygio ant priekinės panelės, o pati vaizdo kamera aukščiau panelės, bet ji nueina žemiau, neapibrėžia viso matymo, kaip gyvai matosi. Vaizdo stebėjimo kamera automobilyje įrengta prie priekinio veidrodėlio apačios.

Skundas netenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje ginčo nėra, kad K. S. padarė ANK 415 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, t. y. vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, taip pat neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, pareiškėjas nesutinka su nutarimu dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo argumentus, išklausęs jo bei liudytojo paaiškinimus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad K. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, K. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad 2024 m. vasario 19 d. 10.08 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį BMW X6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), lenkė kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, tuo pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus.

Pagal KET 140.7 papunktį, lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

Pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad aplenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, tačiau teigia tai padaręs laikantis KET reikalavimų, į priešpriešinio eismo juostą neišvažiuodamas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys tokios pareiškėjo keliamos versijos nepatvirtina. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, įvertino pareiškėjo atstovo teiktus paaiškinimus byloje surinktų duomenų kontekste, pagrįstai iškeltą versiją laikant gynybine. Kitaip vertinti byloje surinktų duomenų teismas neturi pagrindo.

Skunde daug dėmesio skiriama vaizdo įrašui, kuris darytas policijos pareigūnų transporto priemonėje įrengta kamera, jiems važiuojant priešinga eismo juosta, vertinant, kad nėra galimybės tinkamai apžvelgti kelio, ženklinimo bei visos buvusios situacijos. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas A. S., kuris, kaip matyti, sustabdė pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nors posėdžio metu liudytojas iš esmės šio įvykio aplinkybių neprisiminė, konkretesnių nusižengimo fiksavimo detalių negalėjo įvardinti ir peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, vis tik matyti, kad policijos pareigūnas, pamatęs K. S. atliekamą manevrą, apsuko vairuojamą transporto priemonę ir ėmė ją vytis. Kaip liudytojas nurodė posėdžio metu, „gyvai“ vaizdas matosi visiškai kitaip, nei fiksuota vaizdo registratoriaus. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad atstumas buvo per tolimas ir pareigūnas galėjo klysti vertindamas situaciją. Be kita ko, teismo vertinimu ir iš paties įrašo matyti, kad K. S. vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš kelio vingio, aplenkęs transporto priemonę su priekaba, grįžo į savo juostą. Iš šio įrašo matyti, kad asmuo vis tik buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir grįždamas į savąją kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Argumentus, kad vaizdo įrašo vertinimas yra paremtas prielaidomis ar kad nėra galimybės įvertinti ženklinimo, situacijos, teismas laiko nepagrįstais. Matyti, kad policijos pareigūnai, pastebėję pareiškėjo manevrą, ne tą pačią akimirką sustojo ir apsisuko, transporto priemonė stodama dar šiek tiek pavažiavo į priekį ir vaizdo įraše labai aiškiai matosi, kad kelias šioje vietoje yra pažymėtinas ištisine ženklinimo linija. Taigi nekyla abejonių, kad lenkimo manevrą K. S. atliko būtent tokią liniją kirsdamas.

Teismas sutinka su Institucijos teiginiais, kad ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė su priekaba pasitraukė dešiniau kelkraščio būtent dėl pareiškėjo atliekamo manevro, siekiant išvengti susidūrimo. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad šis automobilis būtų ir toliau važiavęs arčiau dešiniojo krašto, taip leidžiant ir kitiems automobiliams jį aplenkti. Kaip pagrįstai pažymima atsiliepime, už šio automobilio nebuvo susidariusi transporto priemonių kolona, kas galėtų rodyti, kad transporto priemonė važiavo kur kas lėčiau už leistiną greitį. Tai, kad nebuvo nustatyti ir apklausti transporto priemonių, davusių kelią pareiškėjui, vairuotojai, nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, priimtas esant abejonėms ir vadovaujanti prielaidomis. Kaip minėta, pažeidimo padarymo aplinkybės atsispindi pačiame vaizdo įraše, nusižengimą aiškiai matė ir policijos pareigūnas, tuo metu dirbęs su nežymėtu policijos automobiliu, dėl ko iš karto asmuo ir buvo sustabdytas.

Iš vaizdo įrašo „PSS-20240219-100929UTC+0200.MP4“ matyti, kad policijos pareigūnui priėjus prie K. S. transporto priemonės bei prisistačius, pareiškėjas paklausė, ar kažką blogai padarė, į ką policijos pareigūnas atsakė kitu klausimu: „Kas čia per manevras įvyko?“. Į šį klausimą pareiškėjas atsakė: „Per ištisinę aplenkiau, ar ne?“. Pareigūnui nurodžius, kad ir ne vienoje vietoje, K. S. nurodė, kad labai skuba pas meistrą, teiravosi, ar bus labai blogai, ar atims teisę vairuoti, nurodo, kad jos reikia darbui. Jokių aplinkybių, kokias aptarė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pareigūnui nenurodė, t. y. kad galbūt kirto šalikelės juostą, apvažiavo į kairę pusę sukusį automobilį, lenkė lėtai važiuojančią ir pasitraukusią transporto priemonę, ir pan. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo ir pareigūno pokalbio matyti, jog K. S. suprato atlikęs neleistinus veiksmus bei pažeidęs Kelių eismo taisykles. Pastarojo pateiktą versiją teismas vertina kaip siekimą išvengti griežtos atsakomybės už šiurkštaus pažeidimo padarymą. Nėra pagrindo sutikti ir su argumentais, kad pareigūnas padarė spaudimą kuo greičiau pasirašyti, nes bus tik blogiau. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240219-105228utc+0200.mph, matyti, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, grįžo prie K. S. automobilio ir paaiškino, už ką asmuo nubaustas, kokia skirta galutinė administracinė nuobauda bei poveikio priemonė, nuo kada įsigalioja, kokia yra tvarka, siekiant atgauti teisę vairuoti. Pareigūnas taip pat paaiškino, kad nesutikdamas su paskirta nuobauda pareiškėjas gali atvykti į bylos nagrinėjimą. Tai, kad pareigūnas nurodė savo nuomonę, jog tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnės trukmės administracinio poveikio priemonė, nevertintina kaip spaudimas pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tuo tarpu, matyti, kad pareiškėjo administracinio nusižengimo protokole, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, nurodė, kad sutinka, jokio detalesnio paaiškinimo neteikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkė kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą bei kirsdamas ištisinę liniją, todėl keisti nutarimą skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nei pats nusižengimo pobūdis, nei padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo mažinti skirtą nuobaudą sankcijos ribose. K. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams, individualizuota tinkamai, nuobauda (taip pat ir galutinė) yra proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek Pareiškėjo asmenybei. Pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas ir skundžiamas 2024 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10183-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir K. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė