- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-213-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. birželio 17 d., apie 23.25 val., Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas jo vardu registruotą automobilį Audi 100, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas policijos pareigūnų, nesustabdė automobilio ir nuvažiavo . Tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu S. Š. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 3100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad S. Š. pažeidimą neigia, iš esmės ginčydamas pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementą - automobilio vairavimo faktą. Siekdamas paneigti pareigūnų parodymus, S. Š. iškėlė versiją, jog automobilis tuo metu buvo garaže pas mamą, kur buvo remontuojamas. Ši versija paneigta pareigūnų E. B., A. B. parodymais, kurie matė važiuojančio S. Š. automobilio valstybinio numerio fragmentus. Neigdamas tokius parodymus, S. Š. konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl minėtų liudytojų parodymus teismas laikė patikimais ir jais rėmėsi. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų E. B., A. B., R. V., R. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, buvo išsamūs, nuoseklūs, nesiskyrė nuo tarnybinių pranešimų, surašytų 2009 m. birželio 18 d., prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nenustatyta, jų atskleista įvykio eiga sutampa, o parodymai vieni kitus papildo. Teismui nekilo abejonių dėl šių parodymų tikrumo. Teismas atmetė S. Š. argumentą, kad kaime yra kita tokios pat markės ir spalvos mašina, kadangi iš liudytojos E. M. parodymų matyti, kad jos vyro automobilio Audi valstybinio numerio raidės - BDT. S. Š. naudai posėdžio metu davusių liudytojų G. B., Š. V., D. Š. parodymus, kad S. Š. automobilio nevairavo, kad kartu su juo automobiliu nevažiavo, teismas atmetė kaip neobjektyvus, konstatavęs, kad šie asmenys vienaip ar kitaip yra susiję su S. Š., yra jo draugai bei pažįstami, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai, jų ir S. Š. parodymuose apie bylos aplinkybes yra esminių prieštaravimų, tikėtina, kad yra teisingi šių nepilnamečių liudytojų pirminiai paaiškinimai, duoti 2009 m. birželio 19 d. jų namuose, dalyvaujant liudytojų artimiesiems. Taip pat teismas pažymėjo, kad skiriasi S. Š. ir liudytojų I. M. ir R. Š. parodymai, juose daug nenuoseklumo, nelogiškumo, prieštaravimų. Remdamasis šiais įrodymais, teismas konstatavo, kad tai, jog S. Š. vairavo automobilį, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo, įrodo byloje surinktų ir teismo visapusiškai ir objektyviai ištirtų įrodymų visuma.
II.
S. Š. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. Š. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nes jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas taip pat neobjektyviai ir šališkai įvertino nepilnamečių liudytojų, liudijusių S. Š. naudai, parodymus. Nors teismas šių liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino kritiškai, tačiau reikšmingais laikė duomenis, surašytus minėtų nepilnamečių paaiškinimus. Pagal pareiškėją, toks įrodymų vertinimas yra prieštaringas ir negali būti pripažintas teisingu. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, neįlaikant ATPK 260 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad administracinės bylos rašytinė medžiaga negalėjo būti pripažinta įrodymais, todėl teismas nepagrįstai ją vertino kaip įrodymus, todėl pažeidė procesines teises. Pažymi, kad byloje nebuvo įrodyta S. Š. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. Mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai turi būti įvertinti kirtiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. Š. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad S. Š. 2009 m. birželio 17 d., apie 23.25 val., Radviliškio rajone, Alksniupių kaime, vairuodamas jo vardu registruotą automobilį Audi 100, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas policijos pareigūnų, nesustabdė automobilio ir nuvažiavo (b. l. 1). Pareiškėjas apeliaciniame skunde neigia, tą vakarą vairavęs savo automobilį bei nepaklusęs policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pareiškėjo versija yra paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma. Policijos pareigūnai V. C., E. B., V. Š. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5, 7-8) nurodė, kad policijos pareigūnų patruliniame automobilyje įrengtų specialios paskirties šviesos signalų ir garsiakalbio įrenginio pagalba stabdyto, tačiau nesustojusio ir nuvažiavusio automobilio persekiojimo metu buvo nustatyta automobilio markė Audi Avant, juoda spalva ir valstybinio numerio fragmentai: raidės „(duomenys neskelbtini)“ ir skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios informacijos pagal duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilis Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Š. (b. l. 22). Policijos pareigūnai E. B. ir A. B. analogiškas aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 91 – 92). Policijos pareigūnai R. V. ir R. B. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 9) nurodė, kad 2009 m. birželio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui į policijos komisariatą buvo pristatytas S. Š., kuris žodinės apklausos metu prisipažino, vairavęs minėtą automobilį ir nepaklusęs uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, bei nurodė, kad kartu su juo važiavo A. V., D. Š., M. J. ir G., kurio pavardės nežinojo, tačiau rašytinį paaiškinimą rašyti atsisakė, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnai R. V. ir R. B. šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 92 – 93). Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti ir nesivadovauti nuosekliais ir vienas kitą papildančiais policijos pareigūnų paaiškinimais. Taip pat pažymėtina, kad Institucijos tyrėjas R. B. tą pačią 2009 m. birželio 18 dieną apklausė S. Š. nurodytus, kartu su juo automobiliu važiavusius asmenis. Nepilnamečiai D. Š. ir G. B., dalyvaujant jų suaugusiems artimiesiems, rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 12 – 15) patvirtino, kad važiavo S. Š. vairuojamame automobilyje, kai jį vijosi policijos pareigūnų automobilis su įrengtais specialios paskirties šviesos signalais, taip pat nurodė, jog apie šį įvykį visi buvo susitarę niekam nepasakoti. A. V. rašytiniame paaiškinime neigė važiavęs kartu su S. Š. (b. l. 10), tačiau jo nepilnametis brolis Š. V., dalyvaujant jo motinai, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apie tai, jog S. Š., vairuodamas jam priklausiantį automobilį ir stabdomas policijos pareigūnų, nestojo ir važiavo toliau, sužinojo iš savo brolio A. V., kadangi jis tuo metu buvo automobilyje (b. l. 16). Nors teismo posėdžio metu minėti nepilnamečiai savo parodymus radikaliai pakeitė ir neigė ankščiau jų pačių nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad realybę atitinka būtent pirminiai minėtų asmenų paaiškinimai, kadangi juose labai aiškiai ir nuosekliai išdėstytos visos įvykio aplinkybės. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skiriasi S. Š. ir liudytojų jo sugyventinės I. M. bei motinos R. Š. parodymai, juose daug nenuoseklumo, nelogiškumo, prieštaravimų. Pažymėtina, kad ir tai, kad S. Š. ne vieną kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą (b. l. 23 – 27), o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Įvertinusi nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolega daro išvadą, kad byloje neginčijamai yra įrodyta, jog būtent S. Š. vairavo automobilį bei, stabdomas policijos pareigūnų, nesustoto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. Š. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.