Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-22 · Byla Nr. N-663-2050-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
N-663-2050-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Administracinė byla Nr. N15 -2050/2006Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas P. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2005 m. spalio 22 d., 8 ⁰⁰ val., Kauno rajone, kelyje Kaunas – Zarasai – Daugpilis, vairuodamas automobilį su priekaba įvažiavo į kelią ir šalia jo esančias teritorijas, nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui ir su juo susidūrė. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 146, 53 punktų reikalavimus. Ši P. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Institucijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutarime konstatuota, kad P. P. protokole nurodyta veika padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį jam skirta 100 Lt bauda.

P. P. Institucijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti, bylą nutraukti ir iš Kauno rajono policijos komisariato priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamo nutarimo turinys neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, kokio KET punkto pažeidimą jis padarė. Jis 2005 m. spalio 22 d. apie 8 val. vairuodamas automobilį su priekaba suko į dešinę pro kavinę. Prieš važiuodamas į kelią Kaunas – Zarasai - Daugpilis įsitiko, kad tai daryti saugu, ir nekliudydamas kitiems eismo dalyviams persirikiavo į kairę kelio pusę trečią eismo juostą, nes reikėjo apsisukti. Važiuojant trečia eismo juosta į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė D. K. vairuojamas automobilis. Byloje nebuvo išaiškintos reikšmingos aplinkybės. Nebuvo išaiškinti prieštaravimai tarp jo ir D. K. paaiškinimų, autoįvykio vietos schemos neatitikimai faktinėms aplinkybėms. Manė, kad dėl autoįvykio kaltas D. K.

Nukentėjusysis D. K. prašė skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad byloje atlikus autotechninę ekspertizę, ekspertas pateikė išvadą, kad pagrindine sąlyga šiam autoįvykiui kilti buvo tai, jog automobilio Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. P. iš šalia esančios teritorijos, esant greitėjimo juostai, įvažiavo į kelio Kaunas-Zarasai važiuojamosios dalies antrą eismo juostą, sudarydamas kliūtį antra eismo apie 29-33 m atstumu artėjusiam automobiliui BMV 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. K. Eksperto išvados logiškai seka iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašyto tyrimo, kuris buvo atliktas naudojant objektyvius administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotus duomenis (automobilių ir šukių išsidėstymą po autoavarijos, automobilių sugadinimus, užfiksuotus fotonuotraukose ir autoavarijos vietos schemoje). Eksperto išvadą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai - nukentėjusiojo D. K. bei kartu su juo važiavusių liudytojų R. K., A. M. parodymai, autoavarijos vietos schema, autoavarijoje dalyvavusių automobilių fotonuotraukos. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, nukentėjusiojo bei liudytojų R. K. ir A. M. nurodytos eismo įvykio aplinkybės iš esmės atitinka eksperto išvadoje nurodytam eismo įvykio mechanizmui. Todėl šiuos įrodymus laikyti nepatikimais ir juos atmesti nėra pagrindo. Minėtais įrodymais nustatyta, kad P. P. , vairuodamas automobilį, išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos į kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, taip pažeidė KET 146 punktą ir šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Pareiškėjo paaiškinimas prieštarauja minėtiems įrodymams, nėra pagrįstas jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojo A. K. parodymai yra prieštaringi. Jis paaiškino, kad susidūrimo nematė, tačiau tvirtino, kad susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje. Todėl jo parodymai negali būti pripažinti patikimais. Liudytojas D. P. paaiškino, kad įvykio vietos schemoje neteisingai buvo pažymėtos pareiškėjo vairuojamo automobilio ratų žymės. Tačiau toks liudytojo paaiškinimas prieštarauja liudytojo Ž. J. parodymams, kuris paaiškino, schemoje yra pažymėtos P. P. automobilio žymės, kad P. P. su schema sutiko ir ją pasirašė. Iš autoavarijos vietos schemos matyti, kad P. P. pasirašė, jog su schema sutinka, jokių pastatų dėl matavimų ar žymėjimų nenurodė. Todėl tokie liudytojo D. P. parodymai irgi nepripažinti patikimais. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 53 ir 146 punktų reikalavimus. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nuorodos į KET nėra, tačiau pareiškėjo padaryta veika suformuluota tinkamai. Todėl vien dėl šios priežasties naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Teismas taip pat nusprendė, kad administracinė nuobauda pareiškėjui skirta tinkamai.

II.

P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas besąlygiškai rėmėsi eksperto išvadomis, neatsižvelgęs, kad jam buvo pateikti neteisingi faktiniai duomenys. Jo pateikta filmuota medžiaga ir nuotraukos patvirtina, kad įvykio vietoje greitėjimo juostos nėra. Yra dvi pagrindinės ir viena lėtėjimo eismo juostos. Iš filmuotos medžiagos ir autoįvykio schemos matyti, kad jo automobilio ratų žymės yra ant kelio ženklinimo juostos, skiriančios kelio antrąją eismo juostą ir lėtėjimo juostą, o tai neatitinka ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytų aplinkybių. Prie ekspertizės akto pateiktame plane kelias yra padalintas tik į dvi eismo juostas. Jame nurodyta, kad susidūrimas įvyko kelio kairiajame krašte esančioje eismo juostoje, kuri, kaip matyti iš nuotraukų, yra papildoma lėtėjimo juosta. Kadangi ekspertizė atlikta panaudojant neteisingus faktinius duomenis, ja remtis nebuvo galima. Eksperto išvada galima remtis tik atitinkamai įvertinus minėtas aplinkybes, kurios leidžia teigti, kad ekspertas tyrimo akte nurodo, jog automobiliai susidūrė kairėje kraštinėje kelio eismo juostoje, kurią jis akte įvardina kaip antrąja eismo juostą. Tokiu būdu jo iki susidūrimo jau buvo įvažiavęs į kelio lėtėjimo juostą, skirtą apsisukimui ir joje lėtino greitį (KET 155 p.), todėl nukentėjusysis turėjo galimybę ne tik sustabdyti automobilį, ką nustatė ekspertas, bet ir aplenkti kelyje atsiradusią kliūtį iš dešinės (KET 170 p.), juolab, kad dešinėje tuo metu buvo laisvos dvi eismo juostos. Be to nukentėjusysis, važiuodamas kairiąja kelio puse, nesilaikė KET 164 p. reikalavimo, kuris įpareigoja vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip pat pažymi, kad ekspertas neatsižvelgė į draudimo ekspertų byloje pateiktas nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, jog abu autoįvykyje dalyvavę automobiliai yra sugadinti nepataisomai, todėl visiškai nepagrįsta yra eksperto išvada, kad automobilis BMW 525 važiavo 60 - 65 km/h greičiu, o automobilis Citroen XM - 21 km/h greičiu. Transporto priemonių nepataisomas sugadinimas liudija, kad iki susidūrimo automobilių greičiai buvo žymiai didesni. Kadangi jo automobilis buvo tik pradėjęs važiuoti, todėl galėjo važiuoti 35 - 40 km/h greičiu, tuo tarpu automobilis BMW 525 važiavo žymiai greičiau, nei nurodyta ekspertizės akte ir liudytojų parodymuose. Taip pat teigia, kad teismas neišanalizavo bylos aplinkybių tarpusavyje siejant skirtingus įrodymus. Nutartyje nurodyta, kad D. K. ir liudytojų R. K., A. M. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštarauja vieni kitiems. Tačiau D. K. nurodė, kad jo automobilis dešiniu kampu atsitrenkė į apelianto vairuojamo automobilio priekabos kairę pusę, tuo tarpu R. K. pirmiausia nurodė, kad automobilis, kuriuo jis važiavo, kaire puse atsitrenkė į apelianto automobilio priekabos dešinę pusę. A. M. taip pat nurodė, kad automobilis, kuriuo jis važiavo, kaire puse trenkėsi į priekabos dešinę pusę. Tai rodo, jog šių liudytojų parodymai skiriasi nuo nukentėjusiojo įrodymų. Liudytojo A. M. parodymai prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Jis nurodė, kad kelyje yra dvi eismo juostos, nors nuotraukos, filmuota medžiaga, autoavarijos vietos schema patvirtina, kad automobilių susidūrimo vietos kelio ruože yra trys eismo juostos. A. M. taip pat nurodė, kad po susidūrimo matė įvykio vietą, kurioje buvo pareiškėjo automobilio vėžės - „važiuota į antrą juostą". Toliau jis nurodė, kad antra juosta yra kraštinė, o už jos - atitvaras. Šukės buvo toje juostoje, kad jie važiavo ta juosta, kuri yra prie pertvaros. Iš tokių liudytojo parodymų spręstina, kad susidūrimas įvyko kairėje kraštinėje kelio juostoje, esančioje šalia atitvaro, t. y. lėtėjimo juostoje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - autoavarijos vietos schemos, nuotraukų, filmuotos medžiagos, neabejotinai matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko kairėje kraštinėje kelio Kaunas - Zarasai eismo juostoje, kuri įvykio vietos kelio ruože tarnauja kaip lėtėjimo juosta. Atkreipia dėmesį, kad tiek kentėjusysis, tiek liudytojai A. M., R. K. nesiorientuoja, kiek kelyje yra eismo juostų ir kuria iš jų jie važiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje esančių įrodymu vertinimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantas pirmos instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes vertina kitaip, tai yra sau palankia linkme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto iškelta įvykių versija neatitinka tikrovės. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyti teisiniai motyvai, susiję su autotechninės ekspertizės išvadomis, kuriose nurodoma, kad pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti buvo automobilio Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, tai yra apelianto, iš šalia esančios teritorijos bei esant greitėjimo juostai, įvažiavimas į kelio Kaunas – Zarasai važiuojamosios dalies antrą juostą, taip sudarant kliūtį antra eismo juosta apie 29 - 33 metrų atstumu artėjusiam automobiliui BMV 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertų nustatytas įvykio aplinkybes bei autoįvykio priežastis šioje byloje patvirtina liudytojų parodymai, autoavarijos vietos schema ir kiti įrodymai.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Birutė Janavičiūtė

Edvardas Sinkevičius