- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-619/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, Klaipėdos miesto apylinkės teismui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1802-253/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. G. ieškinį, pareikštą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai L. Š. dėl ieškovui ir jo šeimai padarytos moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. G. su ieškiniu, pareikštu Lietuvos Respublikos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui bei trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai L. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos L. Š. veiksmų buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ir teisė į privatumą. Dėl šių teisėjos veiksmų ieškovas patyrė 500 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovų bei trečiojo asmens veiksmus, t. y. ieškovo pažeistą teisę į atvaizdą ir teisę į privatumą, neteisėtais ir nepagrįstais; 6.279 straipsnio pagrindu solidariai iš atsakovų priteisti ieškovui ir jo šeimai padarytos 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas; priteistą sumą regreso teise nukreipti į kaltąjį asmenį, t. y. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją L. Š., dėl kurios neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ieškovui ir jo šeimai atsirado nurodyta žala CK 6.280 straipsnio bei 6.271-6.272 straipsnių pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui, nes bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo prašomos priteisti sumos, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Kadangi ieškovas ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl teisėjos L. Š. veiksmų, todėl ieškovo reikalavimai neteismingi Klaipėdos apygardos teismui. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys teismingas apylinkės teismui. Pagal CPK 29 str., tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Ieškovas Lietuvos Respublikos atstovu ieškinyje nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kurios buveinės adresas yra Gedimino pr. 11, Vilnius, todėl ieškinys pagal taip nurodytą atsakovo atstovo buveinę teismingas Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui. Pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str. 2 d.). Tokiu atveju valstybę atstovauti įgaliota Teisingumo ministerija, kurios buveinė taip pat yra Gedimino pr. 30, Vilniuje. Teismas ieškovui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta jam kelio įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus, Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą apygardos teismui iš naujo spręsti klausimui dėl bylos teismingumo, bei nedelsiant kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti byloje pareikšto reikalavimo rūšinio teismingumo klausimą.
1) Atsakovas byloje yra Klaipėdos m. apylinkės teismas, o trečiasis asmuo yra šio teismo teisėja L. Š., todėl ši byla negali būti teisminga Klaipėdos m. apylinkės teismui
2) Ieškinio suma yra 500 000 Lt, todėl byla teisminga tik apygardos teismams, o konkrečiai Klaipėdos apygardos teismui, kadangi ji yra ieškovo gyvenamosios vietos teritorijoje.
3) Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta kreiptis į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, kadangi ieškinio kaina viršija 150 000 Lt sumą.
4) Aplinkybė, kad vienas iš atsakovų yra Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savaime nesudaro pagrindo šią bylą nagrinėti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.
5) Pagal CPK reikalavimus, teisė pasirinkti, kur bus nagrinėjama byla priklauso ieškovui, o ne atsakovams.
6) Jei skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai kilo abejonių dėl šios bylos teismingumo, ji turėjo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ir prašyti išspręsti šį klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams, šiuos klausimus išsprendžia specialioji teisėjų kolegija (CPK 30 str. 3 d.). Šiuo atveju atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ieškovo pateiktą ieškinį pirmąja instancija turi nagrinėti apygardos, o ne apylinkės teismas, todėl ieškovo prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos teismingumo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškinys pareikštas dėl 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos, atsiradusios dėl tariamų neteisėtų teisėjos veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatantys, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). Ieškovo pateiktas ieškinys teisme gautas 2012 m. lapkričio 5 d., todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo pateiktas ieškinys pirmąja instancija turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme.
Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė numato, kad ieškinys reiškiamas pagal atsakovo buveinės, nurodytos juridinių asmenų registre, vietą, o tuo atveju, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 str.). Ieškovas ieškinį kildina iš CK 6.272 straipsnio; atsakovais byloje patraukė Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Kaip teisingai nurodė Klaipėdos apygardos teismas, valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos dėl galimų neteisėtų teisėjų veiksmų, atlyginimo atstovauja ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 punktas), kurios buveinė yra Gedimino pr. 30, Vilniuje, todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovo buveinė buvo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje (atskirojo skundo nagrinėjimo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, kadangi nuo 2013 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto 1, 2, 3 ir 4 apylinkių teismai reorganizuoti, sujungiant juos į vieną Vilniaus miesto apylinkės teismą.).
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, ieškinys gali būti reiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 7 d.). Pagal pateiktą ieškinį ieškovo gyvenamosios vietos adresas – Smėlio g. 16, Tauralaukis, Klaipėda, t.y. Klaipėdos m. apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Taigi šiuo atveju ieškovas su pateiktu ieškiniu savo pasirinkimu turi teisę kreiptis į Vilniaus m. apylinkės teismą arba Klaipėdos m. apylinkės teismą.
Atskirojo skundo teiginys, kad atsakovu yra patrauktas Klaipėdos m. apylinkės teismas, todėl ieškinys iš principo negali būti nagrinėjamas šiame teisme, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdama į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, paliekama nepakeista, nurodant, jog ieškovas su pateiktu ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus m. apylinkės teismą arba Klaipėdos m. apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovui išaiškinti, kad su pateiktu ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus m. apylinkės teismą arba Klaipėdos m. apylinkės teismą.