Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 284 str. 1 d. nepakaltinamumo būsenoje, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-03-30 nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kurios 2010-11-10 nutartimi pakeistos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2012-12-21 nutartimi bendro stebėjimo sąlygos į ambulatorinį stebėjimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-08-28 bendro stebėjimo sąlygos buvo pratęstos.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi buvo patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-02-26 nutartimi pagrįstai V. G. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.

Nagrinėjamoje byloje gydytojų komisija 2016-01-29 priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 74 (3-4 b. l.) bei Rokiškio psichiatrijos ligoninė savo teikime (2 b. l.) nurodė, kad paciento V. G. psichinė menkai gerėjanti. Minėtoje išvadoje taip pat pažymima, kad V. G. yra egocentriška asmenybė, skyriuje visada vienišas, uždaras, pasyvus, abejingas. Veiklos atžvilgiu kritika itin formali. Be to, gydytojų komisija išvadoje nurodė, kad ligonis pokalbio metu buvo itin blausių emocijų, monotoniškas, paralogiško mąstymo.

Taigi, teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados apie V. G. tokią psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, kuomet jam būtų nebereikalingas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.

Kadangi esminio V. G. psichinės sveikatos pagerėjimas yra nežymus, gydytojų komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl V. G. psichikos būklės, o taip pat konstatavęs, kad ambulatoriniam jo gydymui aplinka nėra saugi ir tinkama, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Aukštesnysis teismas su šia išvada visiškai sutinka. Pirmiau aptartos aplinkybės pagrindžia būtinumą V. G. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.