Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-6-192/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2-6-192/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
A. B., V. B., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Civilinė byla Nr.2-6-192/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12495-2011-5Procesinių sprendimų kategorija:116.4.; 128.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.vasario 01 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei ir Jurgitai Malickaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, D. B. priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti, atsiradusį po sutuoktinio P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktino mirties, liko santuokoje įgytas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas- 0,0584 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis nebuvo palikęs testamento, todėl teisę paveldėti mirusiojo turtą turi visi įstatyminiai įpėdiniai: ji, D. B. ir sūnūs A. B. ir V. B.. Po sutuoktinio mirties faktiškai ji pradėjusi valdyti likusį turtą-naudojasi baldais, namų apyvokos daiktais, sodo sklypą prižiūri savo lėšomis, dirba žemę, nuima derlių. Jos sūnūs gali patvirtinti jos nurodytas aplinkybes. Nors po sutuoktinio mirties faktiškai ji pradėjo valdyti jo likusį turtą, tačiau Civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir terminais į notarą nesikreipusi ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikusi, todėl dabar, norėdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, ji turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Pareiškėja paaiškino, kad po vyro mirties liko jų bendras 5 arų sodo sklypas. Sklypas įregistruotas jos vardu, bet yra pirktas santuokoje.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. savo atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo patenkinimui jie neprieštarauja. Nurodo, kad tėvai santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kurį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 0,0584 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi jų tėvas mirties dienai testamento nebuvo palikęs, jie abu pritaria, kad palikimą po tėvo mirties priimtų jų motina D. B.. Motina D. B. po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo likusį turtą- gyvena tame pačiame bute ir naudojasi baldais bei namų apyvokos daiktais, naudojasi sodo sklypu-jį prižiūri, dirba žemę, augina ir nuima derlių. Paaiškėjus, kad motina negali įregistruoti nuosavybės savo vardu, nes per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors faktiškai valdo po P. B. mirties likusį turtą.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teisinio suinteresuotumo neturi ir neprieštarauja, kadangi yra suinteresuoti asmenys pareiškėjos sūnūs A. B. ir V. B..

Pareiškimas tekintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti atsiradusi po sutuoktinio P. B. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) dieną. Suinteresuoti asmenys A. B., V. B. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų nereiškė. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5,50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo veiksmai, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numatė , kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai santuokos liudijimo nuorašas Nr.234, išduotas (duomenys neskelbtini) patvirtina apie P. B. ir D. B. santuokos įregistravimą (b.l.5). Santuokoje jiems gimė (duomenys neskelbtini) A. B. ir (duomenys neskelbtini) V. B.. P. B. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l.4) Pažyma (b.l.8) patvirtina, kad D. B. yra savininkė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės „Registrų centro pažyma (b.l.35) patvirtina, kad šis žemės sklypas įregistruotas D. B. vardu, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklypas įgytas jai esant santuokoje su P. B., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad pareiškėja D. B. po sutuoktinio P. B. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą (b.l.10) dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai priėmė visą palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama jį valdyti- ir toliau gyvena tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, dirba ir prižiūri sodo sklypą (duomenys neskelbtini) moka mokesčius. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys sūnūs A. B. ir V. B., kurie palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštarauja. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad ginčo nėra, pareiškėja įrodė, kad po savo sutuoktinio P. B. mirties ji priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti (LR CPK 444 str.8p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 263,265,268, 269,270 straipsniais ,teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti, atsiradusį po sutuoktinio P. B., a/k (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) dieną.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

TeisėjaMilda Remeikienė