- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-708-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46917-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. ir jo gynėjo adv. Dauriaus Ašakos (toliau – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir A. V. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta, taip pat Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeista bausmėmis ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. (1 diena). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką taip pat įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį atlikta bausmės dalis.
Iš A. V. UAB „Maxima Lt“ naudai priteista 113,45 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. V. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent; jis 2017 m. rugsėjo 2 d., 9.50 val., iš parduotuvės PC „Maxima X“, (duomenys neskelbtini), lentynų pagrobė 5 kavos „Lavazza Espresso“ pakelius, kurio vieno pakelio vertė 22.69 Eur, viso pagrobė prekių už 113.45 Eur, tuo UAB „Maxima Lt“ padarė 113.45 Eur turtinę žalą.
2. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 22.50 val., prie (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę smurtą, pargriovė ant žemės S. B., tuo nukentėjusiajam S. B. sukėlė fizinį skausmą ir taip atimdamas galimybę priešintis, nuplėšė jam nuo peties 10 Eur vertės rankinę, kurioje buvo S. B. 100 Eur vertės buto raktai bei jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir bandė pasišalinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuoj pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, paskiriant mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Nurodo, kad teismo nuosprendis iš dalies neteisingas, kadangi prokuroras nepateikė nuteistojo padėtį švelninančių duomenų (BK 62 straipsnis), kas įtakojo teismą priimti per griežtą nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas A. V. vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Taip pat nurodoma, kad apeliantas gauna bedarbio pašalpą ir iš atsitiktinių darbų išlaiko savo vaikus, kadangi žmona paliko jį su nepilnamečiais vaikais, išvažiavo į Vokietiją ir neteikia vaikams jokio išlaikymo. Apeliantas nurodo, kad neaiški situacija dėl skyrybų jį labai paveikė, sukėlė nerimą, psichinės pusiausvyros nestabilumą, stresą, neviltį, kuri konkrečiu atveju turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, dėl ko nurodo nuoširdžiai gailintis. Teigia, kad prokuroras, nepateikdamas šių duomenų teismui, buvo neobjektyvus, tuo buvo pažeistas proporcingumo principas, kas sutrukdė teismui priimti objektyvų nuosprendį.
3.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad prieš tris metu jo tėvas pakliuvo į avariją, kurios metu buvo sutrupintas šlaunikaulis, jam buvo atliktos 5 operacijos, tačiau rezultatas blogas, laukia dar ne viena kardinali operacija. Tėvas gyvena su apeliantu, todėl jis padeda kiek išgali. Apelianto mama, nors ir išsiskyrusi su tėvu, tačiau iš dalies padeda prižiūrėti jo vaikus. Apeliantas šią situaciją įvardina kaip nepavydėtiną, o savo veiksmus nepateisinamais, dėl ko ir gailisi.
4. Teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė, prašė jį visiškai tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę už nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmes, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (apeliantas padarė baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą), apelianto kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), padarytų veikų motyvus ir tikslus (veikė savanaudiškais tikslais), grobiamo turto vertę, apelianto asmenybę (nedirbantis, nėra registruotas darbo biržoje, stiprių jo socialinių ryšių teismas nenustatė, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, praeityje būdamas baustas dėl administracinės teisės pažeidimų), nusikalstama veika padarytą žalą. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui A. V. skiriamų bausmių rūšių ir dydžių skyrimo motyvus.
6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiškas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už analogiškus pažeidimus, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo.
7. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. V. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausias iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių už jo padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas – areštą ir laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinktos bausmės, tiek jų skyrimo motyvai rodo, kad bausmės paskirtos laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtosios bausmės A. V. nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti jas švelnesnėmis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra.
8. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai apelianto norą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei prižiūrėti tėvą (apeliacinės instancijos teisme gautas medicininis pažymėjimas, patvirtinantis tėvo sužalojimą), tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus arešto ar laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
9. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. ir jo gynėjo adv. Dauriaus Ašakos apeliacinį skundą.