Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-28-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A5.-28-297/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00471-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. R.
Institucija
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-28-297/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00471-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) atlikto operatyvaus patikrinimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. apie 10.20 val. Alytuje, Punsko gatvėje buvo sustabdytas UAB (duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantis krovininis automobilis „VW MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenamas bendrovei (duomenys neskelbtini)“ priklausantis krovinys – medinės dėžės ir mediniai stovai, automobilį vairavo A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad su A. M. rašytinė darbo sutartis nesudaryta ir apie jo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. R. R., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, sudarė sąlygas ir leido A. M. dirbti įmonėje vairuotoju, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. krovinį (medines dėžes ir stovus) iš Druskininkų savivaldybės į Alytų turėjo nugabenti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. R., tačiau jis tą dieną sunegalavo, negalėjo vairuoti, todėl jis susitarė su A. M., kad šis nuveš krovinį bendrovei priklausančiu krovininiu automobiliu, už tai pažadėjo duoti malkų. R. R. nežinojo apie tokį susitarimą, jeigu būtų žinojusi, nebūtų leidusi dirbti A. M., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties. D. R. neturėjo įgaliojimų tartis su kitais asmenimis dėl darbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) be jos kaip įmonės direktorės žinios ir sutikimo. Dėl padaryto nusižengimo ji nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jos kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis R. R. paaiškinimais ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame fiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1); 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1042-4836, kuri patvirtina, kad vykdant Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą, 2019 m. gruodžio 3 d. 10.20 val. buvo sustabdytas automobilis „VW MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., automobiliu buvo gabenami mediniai stovai ir dėžės, iš viso 12 vnt.; vairuotojas pateikė krovinio važtaraštį Nr. 2018/761, išrašytą 2019 m. gruodžio 3 d.; krovinio siuntėjas ir vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas – UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini); iš vairuotojo paimtas paaiškinimas dėl darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–4); rašytiniu A. M. paaiškinimu, kuriame fiksuota, jog A. M. nurodė dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju pagal iškvietimą, kad D. R. leido jam vairuoti automobilį ir vežti krovinį, o ar buvo sudaryta darbo sutartis jis nežino, už atliktą darbą jam buvo pažadėta atsiskaityti (b. l. 6); Sodros duomenų išrašas (b. l. 10) patvirtina, kad D. R., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 3 d. buvo nedarbingas.

Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. P. D. kodekso 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. A. M. realiai atliko darbo funkcijas – dirbo vairuotoju, jis dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, už darbą jam buvo pažadėta atsiskaityti, jis dirbo paklusdamas darbdavio nurodymams, taigi, yra nustatyti visi darbo sutarties požymiai, tačiau A. M. dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Pripažintina, kad A. M. dirbo nelegalų darbą, todėl darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorei R. R., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad R. R. padarytas nusižengimas nebuvo iš anksto suplanuotas, nelegalų darbą dirbo vienas asmuo, nelegalus darbas truko trumpai – tik vieną dieną. R. R. iš esmės sutiko su nusižengimu ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anksčiau R. R. nebuvo bausta už nelegalų darbą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, R. R. asmenybę, jos šeiminę padėtį (išlaiko nepilnametį vaiką), sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

R. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19108656844, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.