- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2589-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23056-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „G“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. 2021 m. liepos 11 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. Nuvažiavo prie ežero, V. pradėjo išgėrinėti, jis irgi išgėrė alaus. Nežino, kaip atsitiko, kad atsisėdo ir važiavo. Važiuodamas atsitrenkė į bordiūrą ir pradūrė ratą. Mašina nebegalėjo važiuoti, todėl paliko automobilį ir nuėjo į stotelę. Po šio įvykio alkoholio nevartojo. Tada atvyko policija, jie paklausė, kas vairavo, iš pradžių nurodė, kad vairavo kitas žmogus. Paskui pasakė, kad vairavo pats. Pareigūnams patvirtino, kad vartojo alkoholį. Po to jį pasodino į tarnybinį automobilį, paėmė raktus nuo jo mašinos ir nuvežė į nuovadą, ten „pripūtė“. Su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis, kurį vairavo, priklauso R., jo pavardės tiksliai nežino, galimai B. Kur tuo metu buvo R., kai jis vairavo automobilį, nežino. R. davė jam automobilį maždaug prieš Naujus metus, kad jis (S. V.) galėtų važinėti į darbą. R. nežinojo, kad jis kaltinime nurodytą dieną vairuos automobilį būdamas neblaivus. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra maždaug 630 EUR, reikia nuomoti butą, todėl prašo švelnesnės bausmės. Sutinka atlyginti advokato išlaidas.
Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d., apie 17 val., būdamas namuose su draugais gėrė degtinę. 2021 m. liepos 11 d., apie 15 val. pažįstamo automobiliu „Nissan Maxima“ su drauge V. atvažiavo prie ežero. Buvo blaivus. Būdamas prie ežero apie 15.30 val. išgėrė vieną skardinę alaus. V. gėrė degtinę. Jis degtinės negėrė dėl to, kad turėjo vairuoti. Po to jie išvažiavo, jis vairavo automobilį, V. sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Jie važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo ežero nuvažiavo apie 50-60 metrų, kai jis kliudė kelio bortą, dėl ko sugadino automobilio priekinį dešinės pusės ratą. Iš karto nesuprato, kad pradūrė ratą, todėl dar pavažiavo apie 30 metrų į priekį, po ko sustojo, nes pajuto, kad automobilis blogai valdomas. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad ratas yra sugadintas. Suprato, kad toliau negalės važiuoti. Jis V. paaiškino, kad namo teks grįžti autobusu, todėl pastaroji surinko savo daiktus iš automobilio. Jis pasiėmė raktus nuo automobilio ir telefoną. Užrakintą automobilį palikęs kelkraštyje, nuėjo link autobuso stotelės. Būdamas stotelėje jis iš V. rankinuko ištraukė 0,7 l talpos butelį degtinės bei skardinę alaus. Jis išgėrė apie 400 ml degtinės, kurią užgėrė alumi. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iš pradžių nuvažiavo prie automobilio, po to privažiavo prie jų. Išlipę iš automobilio pareigūnai priėjo prie jų. Vienas iš pareigūnų paklausė, kas vairavo automobilį, kuris yra paliktas kelkraštyje. Jis atsakė, kad tą automobilį vairavo jis. Tuomet jo pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad yra neblaivus. Tuomet vienas iš pareigūnų atnešė alkotesterį ir patikrino jo blaivumą. Kiek tiksliai pripūtė, pasakyti negali, kiek prisimena - 3,6 promiles. Po to pareigūnai jį nuvedę į policijos automobilį, pasodino į galą, kur laikomi sulaikyti asmenis. Po 3 minučių atėję pareigūnai paprašė raktų nuo automobilio, kurį jis vairavo. Jis pareigūnams davė raktus. Po kurio laiko antrą kartą jį patikrino. Tą kartą pripūtė virš 3 promilių. Po to jį išvežė į komisariatą. Komisariate dar kartą patikrino jo apsvaigimą. Pripūtė daugiau nei 3 promiles (b. l. 76-78). Papildomai apklaustas parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikytas, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Būdamas prie ežero, kartu su V. vartojo alkoholinius gėrimus, alų ir degtinę. Išgėrė vieną butelį degtinės 0,7 talpos kartu su V. Po to, kai baigėsi degtinė, jis vienas išgėrė maždaug 4 skardines alaus. Kai alkoholis pasibaigė, jis su V. atsisėdo į automobilį. Jis buvo už vairo, o V. šalia. Jie automobiliu nuvažiavo link namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). Važiuojant jis, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į kelio bortą. Apgadino padangą, nuleido ratą. Pavažiavęs toliau, automobilį priparkavo kelkraštyje tam, kad jis netrukdytų eismo. Matė, kad jį stebi moteris, kuri stovėjo netoli automobilio. Po to kartu su V. išlipo iš automobilio ir nuėjo į autobusų stotelę. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu. Pripūtė virš 3 promilių. Dėl padaryto labai gailisi ir atsiprašo, kad taip įvyko (b. l. 80-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. S. parodė, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 16.15 val., ji buvo lauke šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kai išgirdo automobilio padangų cypimo garsą. Po to iškart po automobilio atsitrenkimo garso, buvo nedidelis sprogimas. Greitai nuėjusi į tą pusę, iš kur sklido garsas, pamatė automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo atsitrenkęs į kelio kelkraštyje esantį betoninį šaligatvį. Automobilio priekinė dešinės pusės padanga buvo nuleista. Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, o priekinėje keleivio vietoje moteris. Vyriškis automobiliu kažkiek pavažiavęs užvažiavo ant šalia esančio kalniuko, po ko kartu su mergina išlipę iš automobilio nuėjo į netoliese esančią autobusų stotelę. Ji iš karto apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Stotelėje ,, (duomenys neskelbtini)“ stebimi asmenys atsisėdo ant suoliuko. Matėsi, kad vyriškis ir mergina yra stipriai apsvaigę, kadangi jie svirduliavo, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Visą laiką stebėjo vyriškį su mergina ir iš akiračio jų nei karto nebuvo pametusi. Vyriškis ir mergina, kol sėdėjo ant suoliuko ir tuo metu, kai išlipo iš automobilio, iki policijos pareigūnų atvykimo nieko negėrė, nevalgė ir nerūkė. Atvykus policijos pareigūnams, vyriškiui buvo iškart nustatytas neblaivumas ir jis buvo išvežtas, kaip suprato, į komisariatą. Kas minėtas vyriškis, kuris vairavo automobilį „Nissan“, nežino, jo nepažįsta (b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 16.20 val. gavo pranešimą iš OVS apie tai, kad (duomenys neskelbtini), stovi automobilis, kurį vairavo galimai neblaivus asmuo. Atvykus į įvykio vietą, liudytoja B. S. nurodė asmenį, kuris išlipo iš automobilio „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teigdama, kad jis vairavo automobilį. Priėjus prie vyriškio, paaiškėjo, kad tai S. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus jo blaivumą, buvo nustatyta, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas girtumas – 3,29 promilės. Bendraujant su S. V., jis prisipažino, kad vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir dėl to labai gailisi. S. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b. l. 16-17).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. liepos 11 d., 16.20 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik į kiemą atvažiavo automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuriame sėdi vyras ir šalia moteris, abu labai neblaivūs (b. l. 8).
Liudytojos B. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. liepos 11 d., 16.15 val. jai būnant namuose, išgirdo staigų stabdymą su cypimu kelis kartus. Išbėgo pažiūrėti. Į jų keliuką įvažiavo automobilis, už kurio vairo sėdėjo vyras, o šalia jo sėdėjo moteris. Pastebėjo, kad abu asmenys buvo neblaivūs ir iš karto paskambino policijai. Vyras, vairavęs sidabrinės spalvos automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs juos bėgančius link jo, pavažiavo į kalniuką ir sustojo. Laukdami policijos pareigūnų stebėjo, ką darys tie asmenys. Vyras ir moteris išlipo iš mašinos ir nuėjo į autobuso stotelę, ten jie tiesiog sėdėjo, nieko nevartojo. Jie apgadino šaligatvį, į kurį atsitrenkė, dėl to jiems nuleido padangą (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 16.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik į kiemą atvažiavo automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuriame sėdi vyras ir šalia moteris, abu labai neblaivūs. Atvykus minėtu adresu, juos (pareigūnus) pasitiko pranešėja B. S., kuri paaiškino, kas matė kaip sidabrines spalvos automobilis dideliu greičiu lėkė (duomenys neskelbtini) gatve ir nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant šaligatvio, dėl ko automobilio priekinis ratas sprogo, ir su tuščiu ratu automobilis nuvažiavęs nuo šaligatvio privažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, kelkraštyje pastatė automobilį, iš automobilio išlipo vyras ir moteris, abu buvo visiškai neblaivūs ir nuėjo link stotelės ir ten stovėjo. Visą tą laiką pranešėja juos stebėjo ir sakė, kad asmenys išlipę iš automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol atvyko policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo. Pranešėja keletą kartų patvirtino, kad automobilį vairavo vyras. Jiems (pareigūnams) priėjus prie dviejų asmenų, kuriuos nurodė pranešėja, jie paaiškino, kad jų automobilio ratas yra sprogęs ir todėl jie stotelėje laukia autobuso. Paklausus, kas vairavo automobilį, vyriškis jiems (pareigūnams) atsakė, kad jis vairavo automobilį, o jo draugė sėdėjo šone. Vyriškiui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus, dėl ko vairavo automobilį būdamas neblaivus, atsakė, kad taip jau išėjo, kartais pasitaiko. Vairuotojas jiems prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu S. V., o jo draugė kaip V. P., iš jos žodžių (duomenys neskelbtini) pilietė. Patikrinus vairuotoja alkotesteriu, pirmu pūtimu 2021 m. liepos 11 d., 16.48 val. jam nustatytas 3,28 promilių girtumas, antru pūtimu 17.10 val. nustatytas – 3,51 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš devynias valandas, gėrė alų. Šaligatvis nebuvo apgadintas, iš pranešėjos priimtas paaiškinimas (vairavimo fakto paliudijimas). Vairuotojas S. V. 16,48 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 10).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 11 d., 16.48 val. kaltinamajam S. V. buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas, o 17.10 val. – 3,51 promilių neblaivumas (b. l. 18). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 19).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. V. 2021 m. liepos 11 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 16.48 val. buvo nustatytas 3,28 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 17.10 val. S. V. nustatytas 3,51 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad S. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgseną, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis S. V. su alkotesterio parodymais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 20).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0711_163027_010“ (įrašo data 2021 m. liepos 11 d., laikas – 16:30:26 val.), matomas policijos pareigūnų automobilio salonas, kamera pakabinta ant vairuojančio pareigūno uniformos. Atvykus į įvykio vietą pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie pilietės, kuri stovi su vaikais kelkraštyje, prisistato, paklausia kas atsitiko. Pilietė paaiškina, kad būdama namuose išgirdo didelio stabdymo garsą, ir trenksmus, išbėgo prie gatvės ir pamatė, kaip ant kelio borto stovi užvažiavęs automobilis, automobilyje esantys žmonės pamatė, kad atbėga žmonės pažiūrėti kas atsitiko, tada „Nissan Maxima“ vairuotojas nuvažiavo (ranka nurodo) su šituo automobiliu, kuris stovi kelkraštyje, toliau ir sustojo. Vairuotojas ir keleivė išlipo iš automobilio, akivaizdžiai abu buvo neblaivūs, nuėjo į autobuso stotelę, kadangi matė, kad juos stebi. Pareigūnai eina iki autobuso stotelės, kurioje sėdi pilietės nurodyti asmenis iš apgadinto automobilio. Stotelėje ant suolo sėdi vyras ir moteris prie moters ant suolo guli moteriškas rankinukas ir plastikinis maišas. Pareigūnai paklausia, kas vairavo automobilį. Vyras atsako, kad automobilį vairavo R., moteris patvirtina vyro žodžius. Pareigūnas paaiškina, kad nejuokauja ir rimtai klausia, kas vairavo automobilį. Vyras dar kartą atsako, kad R. Pareigūnai paprašo piliečius praeiti iki automobilio, piliečiai atsistoja ir eina su pareigūnais. Pareigūnas klausia vyro, kodėl pabėgo iš įvykio vietos, atsakymo nesigirdi, vėliau girdisi, kad paaiškina, jog pradūrė ratą. Pareigūnas klausia vyro, kodėl jis vairuoja būdamas neblaivus, vyras atsako kad būna, ir atsiprašo pareigūno. Atėjus iki tarnybinio automobilio pareigūnai paprašo piliečių pateikti dokumentus asmens tapatybei nustatyti. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0711_163527_011“ (įrašo data – 2021 m. liepos 11 d., laikas – 16:35:26 val.), užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prašo vyro atsisėsti į tarnybinį automobilį, vyras atsisėda į tarnybinio automobilio galinę dalį, kur vežami pristatomi asmenys. Toliau pareigūnai bendrauja su moterimi, bando nustatyti jos duomenis, prašo pateikti dokumentus, moteris atsako, kad vyro dokumentai pas jį, o jos dokumentai yra palikti namuose. Moteris nesako savo duomenų bando pasišalinti. Pareigūnas atveda moterį atgal, ji aiškina, kad jos dokumentai yra tvarkingi, ir pasako savo vardą, pavardę ir gimimo datą, nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareigūnai paprašo parodyti rankinę, rankinėje randamas vyro pasas, moteris bando atimti iš pareigūnu vyro pasą. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0711_164026_012“ (įrašo data – 2021 m. liepos 11 d., laikas – 16:40:26 val.), užfiksuota, kaip pareigūnas tikrina moters rankinę, klausia moters, kur yra jos dokumentas, moteris atsako, kad dokumento nėra. Pareigūnas eina pasiimti alkotesterio, kitas bendrauja su pranešėja. Pranešėjai paaiškinama, kad kadangi pareigūnai nematė vairavimo fakto, pranešėjai reikia parašyti paaiškinimą, nurodant aplinkybes kaip viskas įvyko. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0711_164525_013“ (įrašo data – 2021 m. liepos 11 d., laikas – 16:45:26 val.), užfiksuota, kaip pareigūnai pareiškėjai duoda paaiškinimo blanką ir paprašo parašyti viską, ką matė, bei paklausia, ar išlipę iš automobilio piliečiai iki jų atvažiavimo vartojo alkoholinius gėrimus, pranešėja patvirtina, kad visą laiką juos stebėjo ir po išlipimo iš automobilio jie alkoholinių gėrimų nevartojo. Pareigūnai eina tikrinti vyro, kurį pareiškėja nurodė kaip vairuotoją, blaivumo. Atidarius tarnybinio automobilio duris vyras iškrenta iš automobilio, vaidina, kad jam pablogėjo sveikata. Pareigūnai paaiškina, kad tuoj bus uždėti antrankiai jai nevykdys nurodymų. Vyras atsikelia ir aiškina pareigūnams, kad jis vartojo alkoholį, įlipa atgal į automobilį. Pareigūnai nurodo, kad viskas yra filmuojama. Paaiškinama, kad bus atliktas testas alkoholiui, vyras dar kartą patvirtina, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Pareigūnas paklausė, ar vyras turi vairuotojo pažymėjimą, vyras atsako, kad neturi, kažkada (duomenys neskelbtini) turėjo. Vyras papūtė į alkotesterį ir pasakė, kad žino jog alkotesteris parodys alkoholio kiekį. Pareigūnas pagarsina alkotesterio parodymus – 3,28 promilių (b. l. 48-49).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Nissan Maxima QX“ (2003 m.) kaina Lietuvoje yra 2 310 EUR (su PVM) (b. l. 33).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra R. B. (b. l. 32).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, liudytojos B. S. rašytinis paaiškinimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, bei jų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Šiais įrodymais nustatyta, kad S. V. vairavo automobilį „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,28 promilės etilo alkoholio), todėl S. V. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. V. anksčiau neteistas (b. l. 55), baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, nuobaudos galioja (b. l. 56-57), dirba (b. l. 58), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai pat S. V. teiginius apie nedideles šeimos pajamas ir įsipareigojimus, skirtiną pakankamai nemažą vairuoto automobilio vertės konfiskavimą, priteistinas procesines ir teisinės pagalbos išlaidas, spręstina, jog net minimalios (2 500 EUR) baudos paskyrimas neproporcingai apsunkintų kaltinamojo šeimos finansinę padėtį, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Iš pateiktų nuostatų seka, jog atidedant arešto bausmės vykdymą yra privaloma skirti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Čia pažymėtina, kad intensyvios priežiūros taikymas savaime neriboja galimybės dirbti, yra tik viena iš elgesio kontrolės priemonių. Jeigu nebuvimas nustatytu laiku namie susijęs su darbinių funkcijų atlikimu, tai nėra laikoma pažeidimu, o pats dienos grafikas gali būti suderintas su bausmę vykdančia institucija, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir ypatumus. Be intensyvios priežiūros kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini šie įpareigojimai: 1) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šių įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. liepos 11 d., 16.48 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 15.53 val., t. y. vieną dieną (b. l. 63, 64), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
S. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. S. V. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, važiavo ne vienas, o su drauge, keldamas tiesioginį pavojų pastarosios sveikatai ir gyvybei, vairuodamas automobilio nesuvaldė ir kliudė kelio bortą, praeityje už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, tačiau baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, taigi negali būti charakterizuojamas kaip išimtinai pavyzdingas kelių eismo dalyvis, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. paimtas vairuotojo pažymėjimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas kaltinamajam netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Kita vertus, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybę įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. liepos 12 d., realios arešto bausmės atlikimo atveju į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo S. V., priklauso R. B.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. B., žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, automobilį jis kaltinamajam buvo davęs žymiai anksčiau, nei buvo padaryta nusikalstama veika. Esant išdėstytoms aplinkybėms turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. V. buvo sustabdytas kitam asmeniui pranešus apie pavojingą jo vairavimą. Vairuodamas neblaivas veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo būdamas sunkaus girtumo būklės, be to, neturėdamas tam teisės (teisė vairuoti jam buvo atimta kiek mažiau nei mėnesį iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo už kitokio pobūdžio KET pažeidimą), važiavo dienos metu, kai eismas būna pakankamai intensyvus, kartu su drauge, keldamas tiesioginį pavojų jos sveikatai ir gyvybei, be to, vairuodamas automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į kelio bortelį, dėl ko sprogo automobilio ratas ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkesnių padarinių. Nors S. V. anksčiau nėra baustas ar teistas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jis baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, taigi nelaikytinas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 2 310 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.
Automobilis „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2021 m. liepos 13 d. (b. l. 28-30, 35, 45). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga (b. l. 36-42). Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos rašto matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato išlaidos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 9 EUR (b. l. 44). Byloje nėra duomenų, kad šios išlaidos būtų atlygintos, todėl jos laikytinos procesinėmis, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. spalio 18 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 238,50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. V. valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pranešimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų kopija (b. l. 111-113).
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, prašomos priteisti išlaidos yra protingo dydžio bei atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį. Kaltinamasis S. V. yra darbingo amžiaus, teismo posėdyje patvirtino, kad dirba ir gauna pajamas, sutiko sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo S. V. priteisiant 238,50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 82-83) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį dokumentas grąžintinas kaltinamajam. Kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82-83) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio esančios CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 paras arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 26 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, S. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 11 d., 16.48 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 15.53 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę – 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d., realios arešto bausmės atlikimo atveju į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Išieškoti iš S. V. valstybės naudai 2 310 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Priteisti iš S. V. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 9 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „Nissan Maxima QX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, nurodant pinigus pervesti į AB „SEB bankas“ esančią sąskaitą Nr. LT327044060001188548.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. V. tenkinti ir iš jo priteisti 238,50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 ir kt.), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – paimtą dokumentą grąžinti S. V..
S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio esančias CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.