Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-477-186/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2-477-186/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00306-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lotoja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-477-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00306-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lotoja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-527-479/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lotoja“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei UAB „Lotoja“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nustatė ieškovei BUAB „Pagrindinis ėjimas“ terminą iki 2017 m. sausio 20 d. patikslinti ieškinio faktines aplinkybes bei ieškinio reikalavimus.Atsakovė UAB „Lotoja“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria ieškovei BUAB „Pagrindinis ėjimas“ nustatytas terminas patikslinti ieškinio faktines aplinkybes bei ieškinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Lotoja“ atskirąjį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties.Įvertinęs CPK 115 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, gali teikti tik procesinį dokumentą pateikęs asmuo, nagrinėjamu atveju – ieškovė. Įstatymas nenumato atsakovės teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, todėl teismas atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies panaikinimo (CPK 115 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Lotoja“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Klaipėdos apygardos teismo nutartis patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą buvo priimta jau pabaigus bylą nagrinėti iš esmės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodyti trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadijoje. Todėl atsakovė nesutinka su teismo argumentu, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumus gali teikti tik šį procesinį dokumentą pateikęs asmuo.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir nesuteikęs galimybės teikti atsakovei atskirojo skundo dėl nutarties, įpareigojančios ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, bei išreikšti nuomonės dėl būtinumo šalinti ieškinio trūkumus civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Teisės į apeliaciją įgyvendinimo tvarką nustato CPK, kurio normos ir reglamentuoja atvejus, kuomet atskirai nuo teismo sprendimo aukštesnės instancijos teismui galima apskųsti ir kitus teismo nutartimis išspręstus klausimus. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui jeigu tai tiesiogiai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius situacija, kai atitinkama nutartimi išspręstų klausimų ar atliktų procesinių veiksmų apskundimas aukštesnės instancijos teismui yra negalimas, motyvai dėl šių veiksmų atlikimo ar neatlikimo gali būti vėliau įrašomi į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės (atsakovės) atskirąjį skundą dėl 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota per teismo nustatytą terminą patikslinti ieškinio faktines aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.CPK 115 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Iš aptarto straipsnio konstrukcijos matyti, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo siunčiama tik subjektui, kuriam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o tai reiškia, kad tik subjektas, kuriam tokia nutartis priimta, turi teisę šią nutartį skųsti atskiruoju skundu. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti nustatytas ieškovei BUAB „Pagrindinis ėjimas“ todėl tik ji turėjo teisę skųsti šią nutarties dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-522/2014). Vadinasi, atsakovė neturėjo procesinės teisės skųsti teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.Konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai šio skundo, paduoto dėl 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, nepriėmė. Kitokios išvados nelemia ir atskirojo skundo argumentai dėl bendrųjų šalių lygiateisiškumo, principų pažeidimo (CPK 17 straipsnis). Dėl šių apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, jie galėtų būti įtraukiami į jos apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas