Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance” ieškinį atsakovei I. A. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 212,29 Eur negrąžinto kredito, 79,65 Eur kredito mokesčio, 1938 Eur palūkanų, 26,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovei procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 24 d. įteikti tinkamai (CPK 130 str. 1 d.), teisme atsiliepimai negauti, todėl laikoma, kad yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir vartojimo kredito davėjo UAB „Finverta“ 2010 m. kovo 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. , pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 212,29 Eur vartojimo kreditas 45 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 79,65 Eur kredito mokestį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tame tarpe ir atsakovės skolą. 2017 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. vasario 17 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovės paskaičiavimais atsakovės skolą sudaro 212,29 Eur negrąžinto kredito, 79,65 Eur kredito mokesčio, 1938 Eur palūkanų, 26,27 Eur delspinigių už netinkamą prievolės vykdymą.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina šie ieškovės teismui pateikti dokumentai – mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos-faktūros, vartojimo kredito sutartis, raginimas, pranešimas, reikalavimo perleidimo sutartis, raginimas, kita bylos medžiaga.

CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę laiku mokėti kredito įmokas, iš atsakovės ieškovei priteistina 212,29 Eur negrąžinto kredito ir 79,65 Eur kredito mokesčio.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Vien prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis CK 1.5 str., 6.37 str.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prašomos priteisti palūkanų bendros sumos 1938 Eur ir pagrindinės skolos 212,29 Eur santykį (prašomos priteisti palūkanos viršija pačią paskolos sumą daugiau nei devynis kartus), bei į tai, jog ieškovė prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, ieškovės ilgą delsimą imtis aktyvių veiksmų išieškant įsiskolinimą bei tai, jog sutartis su atsakove sudaryta prisijungimo būdu, palūkanų dydis mažintinas iki 387,6 Eur sumos, t.y. 1/5 dalimi reikalaujamos palūkanų sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Toks teismo sprendimas neatima iš ieškovės teisės į įrodytų ir priteistų nuostolių (jeigu ieškovė tokių patyrė), skirtumo išieškojimą.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 26,27 Eur delspinigių už netinkamą prievolės vykdymą. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovei uždelsus sumokėti mokėjimus, atsakovė įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius. Remiantis CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 % pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Remiantis tuo, kas išdėstyta galima teigti, kad ieškovės reikalavimas dėl 26,27 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 53,80 Eur, t. y. 172x31,28 proc./100 proc. (51 Eur žyminio mokesčio + 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovės nepriteistinos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985, buveinės adresas Ulonų g. 5, Vilnius, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, 212,29 Eur (du šimtus dvylika eurų 29 ct) negrąžinto kredito, 79,65 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 65 ct) kredito mokesčio, 387,60 Eur (du tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 ct) palūkanų, 26,27 Eur (dvidešimt šešis eurus 27 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,80 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.