Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenama ir deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį.

P. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, išsilavinimas 7 klasės, našlys, pensininkas, gyvenama ir deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. ir P. B. pareikšti kaltinimai dėl to, jog laikotarpiu nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2014 m. kovo 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Varnių girininkijos 1643 kvartale, 6 sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame J. S., A. S. ir A. S., bendrininkaudami, neteisėtai nukirto 24,84 kibinius metrus medienos ir laikotarpiu nuo 2015 metų liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, pagrobė 8 kubinius metrus medienos, bendros 326,40 eurų vertės bei pasikėsino pagrobti 16,84 kubinius metrus medienos bendros 687,072 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusieji pranešė policijos pareigūnams ir 16,84 kubinius metrus medienos paliko kirtavietėje.

Ikiteisminio ir teismo metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., A. S. ir A. S. Nukentėjusieji 2014 04 02 kreipėsi į Telšių apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tą pačią dieną atlikta įvykio vietos apžiūra, nustatyta, kad nukirsti šalia ar netoli melioracijos griovio augę medžiai ( b.l.13-21). Iš 2014 12 18 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūroje dalyvavo Valstybės miškų kontrolės Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas ir vyriausiasis valstybinių miškų specialistas A. G. bei Telšių rajono kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas R. P. Iš protokolo matyti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Varnių girininkija 1643 kvartalas 6 sklypas), miško sklypas ribojasi su kanalu (melioracijos grioviu), nustatoma 15 m. pločio griovio priežiūros juosta, kurios riboje yra matomi nupjautų medžių kelmai, toliau (giliau į mišką) už griovio priežiūros juostos medžių kelmų nėra, medžiai nenupjauti (t 1, b. l. 25-26). Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme specialistas R. P. davė analogiškus parodymus paaiškindamas, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos zona apima 15 m apsaugos zonos juosta, kurioje atsiradus būtinumui atlikti rekonstrukcijas, griovio kasimo darbus ir kt., iš apsaugos zonos juostos gali būti šalinami be savininko sutikimo, visi medžiai ir krūmai, tokiu atveju savininkui dėl iškistų medžių ir krūmų žala nebus padaryta ( b. l. 31 ). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto R. P. paaiškinimais. Melioracijos griovys, skiriantis kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų žemės valdas, daugiau kaip 10 metų buvo neprižiūrėtas, ką teigia kaltinamieji bei patvirtina ankstesnių sklypo savininkai V. ir A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais. Jie nepaneigė kaltinamųjų parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad jie melioracijos griovio apsauginėje juostoje medžius kirto su jų žinia bei tai, jog niekada neprieštaravo, kad melioracijos griovio priežiūros darbus atliktų gretimų sklypų savininkai (1 t., 64-65, 70-71,78-79 b. l.). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos kaimo Plėtros skyriaus 2014 09 04 rašto Nr. Ž10-87 dėl informacijos pateikimo Telšių apskrities VPK matyti, jog „Valstybės nuosavybei priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizacijos grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Griovys (kanalas) Nr. 1 esantis tarp sklypų priklauso Valstybei nuosavybės teise.

Žemės ūkio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimantys žemės ūkio veikla. Finansuojama iki 100 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų patirtų atliekant krūmų, medžių ir k. t. augalų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo. K. T. ir P. B. nesinaudodami Europos parama patys savo lėšomis iškirto krūmus ir medžius esančius griovyje (kanale) Nr.1“. Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ 30 punktas nustato, kad privačių melioracijos statinių smulkūs priežiūros darbai atliekami, gedimai šalinami, melioracijos statiniai remontuojami bei rekonstruojami žemės savininko ar nuomininko lėšomis. Pagal melioracijos techninį reglamentą MTR 32 punktą, 15 m. pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. Pagal minėto reglamento 7 straipsniu melioracijos statiniai, užtikrinant perteklinio vandens nuleidimą, tarnauja dirvožemio gerinimui ir turi būti naudojami pagal paskirtį ir skubiai remontuojami, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

J. S. turėjo iškirsti medžius iš kanalo, esančio jo pusėje, nes daroma žala valstybės turtui ir kitų asmenų turtui bei gamtinei aplinkai bet atsakomybė už neišvalymą nėra numatyta, nes griovys (kanalas) Nr. 1 yra Valstybės turtas (t.1, b. l. 130,131).

Valstybinės miškų tarnybos 2015 02 03 rašte Nr. (39.8)R2-197 nurodyta, jog J. S. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), visi iškirsti medžiai yra melioracijos griovio priežiūros juostoje (ant griovio šlaito). Melioracijos griovių priežiūrai, medžių kirtimui leidimai nereikalingi ir už iškirstus medžius aplinkai žala neskaičiuojama. Šiuo atveju civilinis ieškinys nebus teikiamas (t.1, b. l. 133).

Jokių duomenų bei neginčytinų įrodymų nėra, kad būtų iškirsti medžiai ne tik melioracijos griovio apsaugos juostoje, bet ir nukentėjusiųjų miške. Medžių kirtimo darbai buvo vykdomi 2014 m. vasario mėnesį. Iš VĮ Registrų centre apie tai, kad žemės sklypas esantis Telšių r., Gintalų k, unikalus Nr.4400-0776-0183, priklauso nukentėjusiesiems J. S., A. S. ir A. S. galioja tik nuo 2014 02 03 ( b.l.40). Netikėti kaltinamųjų parodymais apie tai, jog jie nežinojo, kad pasikeitė sklypo savininkai ir dėl to negalėjo jiems pranešti apie vykdomus darbus, nėra pagrindo.

Iš 2014 12 18 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, jog protokolo specialioje grafoje „Specialisto, BPK 89,90,92 str. pagrindais ir BPK 205 str. nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada“ nurodyta, jog R. P., dirbantis Telšių rajono savivaldybėje, Kaimo plėtros skyriuje, pareigos – vyriausiasis specialistas apžiūrint įvykio vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, griovio pavadinimas Nr. 1, tarpo ruože, kiurio piketai 3+00 iki 5+30, kartu dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos vyriausiajam specialistui A. G., pamatavę griovio priežiūros juostą, kuri yra 15 metrų, nustatė, kad medžiai ir krūmai, iškirsti palei griovį, patenka į griovio priežiūros juostą“ (t.1, b. l. 25,26).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, jog kaltinamųjų K. T. ir P. B. atlikti veiksmai – medžių iškirtimas melioracijos griovio apsaugos zonoje, nors formaliai ir atitinka vagystės objektyviuosius požymius, tačiau nevertintini kaip pavojinga veika. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodo, kad į abi melioracijos griovio puses yra 15 metrų apsaugos zona, kurioje medžių neturi būti. Vertinant visumą surinktų įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą jog kaltinamieji iškirsdami medžius melioracijos griovio apsaugos zonoje būtų norėję pasisavinti svetimą turtą ir padaryti materialinę žalą turto savininkams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji buvo ir yra įsitikinę, jog jie ne mišką, kuris priklauso nukentėjusiems iškirto, o valė melioracijos griovį. Abu kaltinamieji teigia, kad miško nevogė, kelmų neužkasė. Parsivežė apie 4 kubus sutrešusių medžių, kurie prie kanalo išgulėjo apie 1,5 metų. Sausio pabaigoje pradėjo darbus, nes 21 d. gavo pensiją, o į antrą ar trečią dieną nusipirko tepalus. Iki vasario 1 d. buvo atlikti visi darbai. J. S. paprašė 4000 Lt už iškirstus medžius, medžius pasiimti atsisakė nes jam jų nereikia. Atsižvelgus į visas išdėstytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nėra LR BK 178 str. numatytos nusikalstamos veikos būtino subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į teismų praktiką analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-458/2009, išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teisme. Neįrodžius kad K. T. ir P. B. tyčia pagrobė ar pasikėsino pagrobti svetimą turtą, netenka prasmės ir padarytos žalos dydžio paskaičiavimas, kadangi nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis ir vien nukentėjusiųjų parodymais, kurie paremti tik emocijomis ir deklaratyviomis kalbomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų asmenų naudai, o galimai padaryta turtinė žala gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, o pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo neadekvatus nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi baudžiamosios teisės instrumentai buvo naudojami bandant spręsti tarp šalių kilusį turtinį ginčą dėl menkavertės medienos iškirtimo ir jos pasisavinimo. Ankstesni S. sklypo savininkai nebuvo prieštaravę dėl kanalo valymo darbų. Iš Kaltinamųjų parodymų, liudytojos A. K. parodymų duotų teisme matyti, kad ji dirba kaimo plėtros skyriuje vedėjos pavaduotoja. Paaiškino, kad prieš metus buvo atvykusios dvi moterys – B. ir T. Jos klausė, ką daryti su malkomis, nes trukdo dirbti žemę. Kiek žino, jie buvo iškirtę iš kanalo medžius. Kanalas yra valstybinis, o pačiame kanale medžių neturi būti. Nesiaiškino, kam priklauso ta teritorija. Suprato, kad medžiai yra jų žemėje ir trukdo dirbti. Liepė medžius sudėti kieme, o kas norės, tas ir pasiims. Žinojo, kad ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs.

Kaltinamieji K. T. ir P. B. neteisti. P. B. Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, garbaus amžiaus, einantis 75 metus. baustas tik kartą gyvenime 2002 įspėjimu. Sergantis sunkia nepagydoma liga. K. T. praeityje buvo baustas, tačiau ne už administracinius pažeidimus nuosavybei. Atsižvelgus į kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, teismas neturi pagrindo netikėti jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais patvirtintais teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas ir kiti melioraciją reglamentuojantys įstatymo įgyvendinamieji aktai imperatyviai nustato, kad melioracijos statiniuose negali būti jokių augalų, kitų daiktų, kurie trukdytų vandens nutekėjimui. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-03 įsakymu Nr. 3D-186 ( Valst. žin., 2008, Nr. 42-1561) patvirtintų Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių 17 punkte yra nustatyta žemės savininko pareiga kasmet atlikti grioviuose vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių, pašalinti iš griovio pašalinius daiktus, trukdančius vandeniui normaliai tekėti. Pagal šiuos aktus melioracijos griovyje, esančiame S. žemės sklype, negalėjo būti jokių medžių ar krūmų, nes jie pagal melioracijos statinių naudojimo taisykles turėjo būti iškirsti ar kitaip pašalinti, todėl medžiai negalėjo būti vagystės objektu ir turtu, į kurį būtų galima pasikėsinti. Be to, įstatymas neįpareigoja gauti sutikimą, leidimą iš savininko. Tai, kad S. pagal teisės aktus, reglamentuojančius melioracijos griovių priežiūrą, neįvykdė savo pareigos iškirsti medžius, negali sukelti jiems teisėtų pasekmių, t. y. nuosavybės teisės į užaugusius medžius, nes neteisė negali sukelti teisės. Atsižvelgiant į tai, kad medžiai, kuriuos kaltinamieji iškirto, augo neteisėtai, jų iškirtimas negalėjo būti pripažįstamas neteisėtu. Pagal Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių 24 punktą už medžių neiškirtimą S., be kita ko, turėjo būti nubaustai pagal LR ATPK, nes jie padarė administracinės teisės pažeidimą galiojusį iki 2017 01 01 (ATPK 59 str.).

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, kai grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią. Kaltinamieji neturėjo tyčios savavališkai iškirsti S. medžius, patvirtina tai, jog savo veiklą vykdė legaliai.

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 d. – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pripažinti K. T. ir P. B. kaltais pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jie pagrobė S. priklausantį turtą – melioracijos griovio šlaituose augusius medžius, būtų neteisinga. Tam, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas vagyste baudžiamosios teisės prasme, yra būtina kaltininko veiksmuose nustatyti visus LR BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Vagystė priskiriama nusikaltimams nuosavybei, nusikaltimo tiesioginis objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas turtas. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą.

Kaip jau anksčiau minėta, vagystės objektu pripažįstama šalyje egzistuojanti visų formų ir rūšių nuosavybė: viešoji (valstybės ar savivaldybės), privati (fizinių ar juridinių asmenų), mišrioji. Konkreti nuosavybės forma, kaip tiesioginis nusikaltimo objektas, neturi esminės reikšmės baudžiamajai atsakomybei ar asmens padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau kiekvienoje baudžiamojoje byloje ją būtina nustatyti, kadangi ji yra būtinas įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju nuosavybės forma turėjo esminės reikšmės nustatant, ar K. T. ir P. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtis. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme yra nurodyta, kad melioracijos statiniai, kaip žemės sklypo priklausiniai, nuosavybės teise gali priklausyti sklypo savininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) arba valstybei. Priklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso melioracijos statinys, skiriasi jo naudojimo ir priežiūros tvarka. 2008-04-03 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-186 Dėl melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių patvirtinimo 12 p. nurodyta, kad žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą organizuoja sklypo savininkas. Melioracijos statinių savininkai jų priežiūrą gali pavesti fiziniams ar juridiniams asmenims, sudarydami sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Jei melioracijos statiniai priklauso valstybei, tai už jų priežiūrą yra atsakingos juos patikėjimo teise valdančios ir prižiūrinčios savivaldybės (LR melioracijos įstatymo 7 str. 3 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) girininkijos 1643 kvartale, 6 sklype, K. T. ir P. B., kaip jau anksčiau nustatyta, valstybei nuosavybės teise priklausančio griovio šlaituose pjovė ten augusius medžius ir krūmus. K. T. ir P. B., teigė, kad melioracijos grioviuose negali augti medžiai, krūmai ir kiti augalai, trukdantys ar galintys sutrukdyti vandeniui normaliai tekėti, kad dėl to jų žemės sklypams daroma žala. Melioracijos statinių priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose nustatyta, kad griovio dugne ir jo šlaituose negali augti medžiai ir krūmai. Nors valstybei priklausančių melioracijos griovių valymas yra valstybės pareiga, tačiau dėl nepakankamo finansavimo šie darbai buvo nesavalaikiai vykdomi. Nepriklausomai nuo melioracijos statinio savininko, t. y. ar statinys priklausė valstybei, ar privačiam fiziniam asmeniui, iš griovio šlaitų išpjauti medžiai ir krūmai panaudojami juos pjovusio asmens nuožiūra. Liudytojai parodė, kad nuo griovio nupjauti krūmai ar menkaverčiai medžiai nebuvo laikomi turtu, nes jie ten apskritai neturėjo būti. Be to, valstybinės miškų tarnybos 2015 02 03 rašte Nr. (39.8)R2-197 nurodyta, jog J. S. privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visi iškirsti medžiai yra melioracijos griovio priežiūros juostoje (ant griovio šlaito). Melioracijos griovių priežiūrai, medžių kirtimui leidimai nereikalingi ir už iškirstus medžius aplinkai žala neskaičiuojama. Šiuo atveju civilinis ieškinys nebus teikiamas (t.1, b. l. 133).

Subjektyvioji nusikalstamos veikos – vagystės – pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltininkas turi ne tik suvokti, kad turtas svetimas, bet siekti jį neatlygintinai užvadyti, t. y. turto savininkui padaryti materialinę žalą. Kaip anksčiau nustatyta, kaltinamieji suvokė, kad melioracijos grioviai nuosavybės teise priklausė kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tačiau savo veikos nei jie, nei, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, savivaldybės atstovas nevertino nei kaip pavojingos, darančios materialinę žalą. Taigi baudžiamosios teisės prasme kaltinamųjų veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nenustačius BK 22 str. 1 d. 178 straipsnyje numatytos veikos būtinų požymių apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, o priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamajam K. T., 2016 11 14 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5- (NTP-2)-16-T-3501-19004 buvo skirtas gynėjas – advokatas Vilmantas Poškus, kaltinamajam P. B. 2016 09 08 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5- (NTP-2)-16-T-2776-14581 buvo skirtas gynėjas – advokatas Marius Mikalauskas. Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi teisinės pagalbos gavėjas 100 procentų atleidžiamas nuo bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (LR BPK 104 str. 2 d.) ( 4 t. 147-148, 159-160 b. l.).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, CD kompaktiniai diskai su garso įrašu apžiūrėti ir laikomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (4 t. b. l. 1).

Kaltinamieji K. T. ir P. B. išteisintini nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl nukentėjusiųjų J. S., A. S., A. S. ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Šiuo atveju nukentėjusieji ir civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2016 06 16 nutarimu J. S., A. S., A. S. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje užtikrinimui taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. T. ir P. B. turtui 1013,67 Eur sumai (3 t., 186-192 b. l.; 4 t., 31-37 b. l.). K. T. ir P. B. išteisintini. J. S., A. S., A. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, todėl panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. T. ir P. B. turtui (BPK 151 straipsnio 8 dalis, 307 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

K. T. ir P. B. išteisintini, todėl nukentėjusiųjų J. S., A. S., A. S. 300 Eur išlaidos advokato pagalbai, ruošiant procesinius dokumentus, apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

K. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. T. ir P. B. kardomosios priemonės neskirtos ir neskirtinos.

J. S., A. S., A. S. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnybos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

A. S. prašymo dėl 300 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti netenkinti.

Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2016 06 16 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. T. turtui.

Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2016 06 16 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą P. B. turtui.

Dvi kompaktines plokšteles palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.