- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- AS-525-516-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. R. 2008 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad buvo pažeistos jo teisės atstovauti savo interesus administracinėse bylose Nr. I-3918, Nr. I-3919, Nr. I-3920, Nr. I-3921, Nr. I-3922 (toliau – ir Bylos) ir skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; pripažinti, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Vilniaus tarnyba), nuo 2007 m. kovo 2 d. priimdama sprendimą Nr. S-(1.8.)-293-263 vilkino laiką dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisės pagalbos įstatymą ir teisę į gerą viešąjį administravimą; panaikinti Vilniaus tarnybos 2007 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. S-(1.8.)-293-263-07 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą – teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Bylose, valstybei apmokant 100 % bylinėjimosi išlaidų, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, vykdymo procese; pripažinti, kad Vilniaus tarnybos direktorė S. Paulauskienė negali persiųsti pareiškėjo prašymo nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Kauno tarnyba); nustatyti Vilniaus tarnybos direktorės S.Paulauskienės piktnaudžiavimą; priteisti iš Vilniaus tarnybos 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde pripažino, kad skunda padavė praleidęs terminą ir kartu pateikė prašymą jį atnaujinti. Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu bei tuo, kad nuo skundžiamo Vilniaus tarnybos sprendimo priėmimo iki skundo padavimo teismui pareiškėjas su įvairiais skundais buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo aplinkybės vertintinos kritiškai, nes pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai ir apdairiai. Pabrėžė, jog skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis galėjo paduoti teismui minėtus 10 skundų, tačiau būtent nagrinėjamo skundo negalėjo.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį; pripažinti 2008 m. balandžio 3 d. Kauno tarnybos sprendime Nr. TP-2-(2.2.)-08-T-713/714-P-705 nurodytas faktines aplinkybes svarbiomis priežastimis ir atnaujinti terminą skundui paduoti, o klausimą dėl skundo nagrinėjimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.) bei pažeidžia 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, nes atima iš pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, remiantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi, kadangi nutartis yra be motyvų. Pažymi, jog teismas netinkamai įvertino Kauno tarnybos 2008 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-08-T-713/714-P-705 nurodytas faktines aplinkybes, kadangi jos būtent įrodo, jog nuo Vilniaus tarnybos sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas elgėsi logiškai, apdairiai, įstatymų nustatyta tvarka ir nepraleisdamas terminų siekė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dešimt kartų kreipėsi į teismą, įrodo, kad jis bandė ginti savo pažeistas teises jam suprantamu būdu, tačiau ne taip, kaip būtų gynęs, jeigu būtų turėjęs advokatą. Nurodo, kad minėta aplinkybė negali būti teisiniu argumentu neatnaujinti termino skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pareiškėjas iš esmės skundžia Vilniaus tarnybos 2007 m. kovo 2 d. Sprendimą. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2008 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 1, 36), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta nuostata, terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas pareiškėjo prašymu, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės teigia, jog terminą praleido dėl to, kad siekė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl elgėsi rūpestingai ir apdairiai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. kovo 13 d. prašymu Nr. 372 prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos Sprendimą. Kauno tarnyba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 07-N-372-435 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apskrities administracinių ginčų komisija, kuri 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2007/28/(25-24)-15 panaikino Kauno tarnybos sprendimą. Kauno tarnyba apskundė tokį komisijos sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Kauno tarnybos sprendimus ir įpareigojo Kauno tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymus (Nr. 372 ir 375). Kauno tarnyba 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-713/714-P-705 nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui apskundžiant Vilniaus tarnybos Sprendimą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai (nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. balandžio 3 d.), kuriais jis siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, būtų įvertinti kaip svarbios priežastys termino atnaujinimo prasme, pažymėtina, kad skundas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2008 m. rugpjūčio 18 d.
Kaip jau minėta, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nenurodė jokių skundo padavimo terminui atnaujinti svarbių priežasčių, pagrindžiančių pareiškėjo delsimą operatyviai kreiptis į teismą dėl teisių gynimo po 2008 m. balandžio 3 d. Kauno tarnybos sprendimo.
Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus tarnybos Sprendimo paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atsisakytina atnaujinti.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.