- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-300-1020/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- I. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) teikimą dėl nuteistojo I. S. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. 2010 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos su ankstesniais teismų sprendimais skirtomis bausmėmis ir I. S. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bei 625 Lt, t. y. 5 MGL (181,12 Eur) dydžio bauda.
Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. birželio 9 d. I. S. galimas lygtinis paleidimas nuo 2015 m. birželio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 2 metai 9 mėnesiai ir 18 dienų.
2017 m. birželio 9 d. teikimu Nr. 8-6554 Alytaus PN direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą teikdamas nuteistąjį I. S. dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
2017 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti Alytaus PN teikimą ir perkelti I. S. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui. Anot teismo, nors nuteistasis atitinka formaliąsias perkėlimo sąlygas, taip pat būtina įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Netenkindamas Alytaus PN teikimo, teismas rėmėsi tuo, kad I. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė; taip pat atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus; į tai, kad pastarajam anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepasiteisino; kad jis bausmės atlikimo metu nekart buvo baustas drausmine tvarka; kad I. S. pradėjo geriau elgtis tik atsiradus galimybei jį paleisti lygtinai. Minėtų aplinkybių visuma, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsitikinimu, rodo, jog I. S. elgesys bausmės atlikimo vietoje viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas ir jis nebuvo toks ypatingas, kad teismui nekiltų abejonių dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Teismas konstatavo ir tai, kad nors nuteistas mokėsi amato, jis per visą bausmės atlikimo laiką nedirbo, išskyrus atliktus gerbūvio darbus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad I. S. lengvojoje grupėje dar yra labai neseniai - pusę metų.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. S. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą nutartį ir tenkinti Alytaus PN teikimą dėl jo perkėlimo iš Alytaus PN į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui. Anot I. S., skundžiamą sprendimą priėmęs teismas rėmėsi tik neigiamais duomenimis iš jo praeities ir neįžvelgia, kaip pasikeitė jo gyvenimo būdas, kokie pokyčiai egzistuoja jo elgesyje dabar. Kadangi jis nusikalstamas veikas darė iš esmės dėl narkotinių medžiagų vartojimo, po 3 metų šių medžiagų nevartojimo, jis savo veiksmus jau gali visiškai kontroliuoti. Nors jis ir buvo baustas drausmine tvarka bausmės atlikimo metu, už tai jį bausti antrąkart būtų neteisinga. Skunde nurodoma, jog nuteistasis net 3 metus negalėjo dirbti dėl dalyvavimo „Garstyčios grūdas“ reabilitacijos-adaptacijos programoje, tačiau visgi atliko gerbūvio darbus. Taip pat nuteistasis pabrėžia, kad jis lanko meno kūrybos būrelį, ne tik privalomąsias socialinės reabilitacijos programas, bet ir Vyrų krizių grupę, taip pat prideda, jog yra baigęs ne vieną specialybę. I. S. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net iki mažesnio lygio nei nurodė teismas, iki 46, o ne 47 balų. I. S. taip pat nesutinka su žemesniojo teismo argumentu, jog jis pažeidimus nustojo daryti tik tada, kai galėjo pretenduoti į lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Alytaus PN administraciją jį pažįsta artimiau, jį stebi ir jo situaciją gali apibūdinti geriau negu kas kitas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. S. skundas tenkinamas.
BVK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip 1 metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis, siekiantis perkėlimo į švelnesnes rėžimo sąlygas numatančią pataisos įstaigą, turi atitikti įstatymu numatytą formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo asmens bylos medžiagą, konstatuoja, jog I. S. atitinka formaliąsias įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant jis gali būti perkeliamas į atvirąją koloniją: 2016 m. gruodžio 22 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 5.9-117 I. S. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, t. y. šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis (t. 2, b. l. 76); I. S. nuo 2015 m. birželio 9 d. potencialiai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; Alytaus PN 2017 m. birželio 19 d. pateikė teikimą Nr. 8-6554 dėl I. S. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Pabrėžtina, jog šių formalių sąlygų buvimą konstatavo ir žemesnysis teismas.
Visgi, anot žemesniojo teismo, I. S. nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl galimybės šiuo metu pastarąjį perkelti iš Alytaus PN į atvirąją koloniją bausmei atlikti, t. y. jog neegzistuoja materialiosios sąlygos būtinos perkėlimui į švelnesnio rėžimo pataisos įstaigą.
Apygardos teismas, vertindamas I. S. nusikalstamo elgesio riziką, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ji nuosekliai mažėja: pirmojoje socialinio tyrimo išvadoje (t. y. sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo galimybės) I. S. rizika įvertinta 59 balais (t. 2, b. l. 25), antrojoje – 51 balu (t. 2, b. l. 37), trečiojoje – 47 balais (t. 2, b. l. 60), o paskutinėje – 46 balais (t. 2, b. l. 82), kartu sutinkant su skundo argumentu, jog žemesnysis teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodė I. S. dabartinį nusikalstamo elgesio rizikos balą. Taigi, nors I. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (nuo 41 iki 99 balo), akivaizdu, jog pastarasis deda pastangas ją mažindamas ir jo surinktas balas yra labai artimas tam, kuris būtų laikomas žemos nusikalstamo elgesio rizikos balu, todėl šios aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvią jo elgesio korekcijos tendenciją. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad nors pirmuoju atveju lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nesutiko tenkinti I. S. prašymo paleisti jį laikinai iš pataisos įstaigos, kitais trimis atvejais komisija priėmė teigiamą sprendimą dėl I. S. lygtinio paleidimo. Visa tai rodo, kad valstybės paskirtų kompetentingų subjektų pasitikėjimas I. S. aiškiai didėja netgi ne dėl jo galimybių atlikti bausmę švelnesnio rėžimo sąlygomis, o dėl jo galimybės būti apskritai lygtinai paleistu iš pataisos įstaigos. Tokių aplinkybių kontekste, teismo argumentai, netenkinus pataisos įstaigos teikimo yra nepakankamai svarūs, o kai kuriais atvejais ir netikslūs.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog žemesnysis teismas ypatingą reikšmę spręsdamas dėl I. S. neperkėlimo į atvirąją koloniją suteikė tam, jog pastarasis daugybę kartų baustas drausmine tvarka už bausmės atlikimo metu padarytus rėžimo pažeidimus ir, jog galimai šiuos pažeidimus I. S. nustojo daryti tik tada, kai galėjo pretenduoti į lygtinį paleidimą. Įvertinęs pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog I. S. teiginys apie tai, jog jis paskutinį kartą buvo baustas dar likus beveik metams iki galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, atitinka tikrovę. Be to, jis nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. ne tik, kad nebuvo baustas už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus (kurie nebegalioja), tačiau net 4 kartus buvo paskatintas, kas išties teigiamai charakterizuoja I. S.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas akcentavo ankstesnių rėžimo pažeidimų skaičių, tačiau įvertinus jų pobūdį, dauguma jų buvo smulkūs (pvz. maisto įsinešimas ten, kur draudžiama), o iš esmės dominavo pažeidimai, kada I. S. prašėsi jį perkelti į kitą nuteistųjų būrį, t. y. atsisakė gyventi jam paskirtoje vietoje (ši problema nurodoma ir pastarojo socialinio tyrimo išvadoje), todėl neturėtų būti vertinami kaip ypatingai didinantys I. S. pavojingumą. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog nėra galimybės paneigti nuteistojo versijos, kad jo elgesys pasikeitė ne dėl potencialios lygtinio paleidimo galimybės, o dėl lankomos reabilitacijos programos (nes socialinio tyrimo išvadose kaip kriminogeninis veiksnys įvardijamas būtent ankstesnis I. S. narkotikų vartojimas), kuri, paties I. S. teigimu, leido jam atsikratyti šios priklausomybės bei iš esmės pakeisti savo elgesį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkindamas Alytaus PN teikimo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad I. S. yra nemotyvuotas dirbti. Analizuojant žemesniojo teismo argumentus, pirmiausia pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo ne vienos specialybės žinių, taip pat dalyvavo gerbūvio darbuose. Be kita ko, I. S. asmens byla patvirtina tai, jog bausmės atlikimo metu jis dalyvavo(-auja) tiek privalomosiose, tiek papildomose programose, mokymuose (Vyrų krizių grupė, anoniminių narkomanų užsiėmimai), kas taip pat užėmė dalį laiko, kurio metu jis potencialiai galėjo dirbti. Apygardos teismo vertinimu, I. S. rodė realų siekį įgyti specialių žinių (įgijo dvi specialybes, mokosi trečiosios), kurios išėjus į laisvę būtų pravarčios I. S. siekiant reintegruotis į visuomenę. Be to, žinant, jog pagrindinis kriminogeninis veiksnys I. S. atveju buvo ir yra ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas, minėtų psichologinių bei priklausomybės programų lankymas (laikas jose) vertinamas kaip ypatingai svarbus siekiant išvengti galimų pakartotinių I. S. nusikalstamo elgesio atvejų. Šių aplinkybių visumoje, aukštesnysis teismas negali sutikti su žemesniuoju teismu dėl I. S. motyvacijos dirbti stokos, be to, pastebi, kad šiuo atveju sprendžiamas ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją klausimas.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdyje ir prokuroras siūlė tenkinti Alytaus PN teikimą dėl I. S. perkėlimo į atvirąją koloniją, neįžvelgdamas jokių kliūčių, kodėl toks bausmės atlikimo rėžimas negali būti taikomas nuteistajam (teikimo medžiagos l. 22). Visų aukščiau minėtų duomenų analizė, aukštesniojo teismo įsitikinimu, rodo, kad I. S. atveju egzistuoja tiek formaliosios, tiek materialiosios įstatyminės sąlygos pastarąjį perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Pasisakydamas dėl galimybės I. S. perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, aukštesnysis teismas taip pat ypatingai atkreipia dėmesį į BVK 91 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus.
Taigi, įstatymų leidėjas numato mechanizmą (saugiklį), nuteistajam nepateisinus jam suteikto teismo pasitikėjimo, parodyto jį perkeliant į švelnesnį bausmės atlikimo rėžimą numatančią pataisos įstaigą, šį asmenį grąžinti bausmės atlikimui atgal į pataisos namus. Įvertinęs tai, kad I. S. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, jog jis deda pastangas įgyti įgūdžių, kurie jam bus reikalingi siekiant integruotis į visuomenę, kad pastaruoju metu jis pataisos įstaigos buvo tik skatinamas bei įžvelgtini jo teigiamo elgesio pokyčiai, apygardos teismo įsitikinimu, pastarasis gali būti perkeltas į atvirąją koloniją, kurioje, esant švelnesniam bausmės atlikimo rėžimui, jis galės tęsti mokslą, pradėti dirbti ir kitaip rengtis numatomam išėjimui į laisvę. Tuo atveju, jei jam suteiktas teismo pasitikėjimas bus nepateisintas, atvirosios kolonijos administracija bet kuriuo metu, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, teikimu turės galimybę kreiptis į teismą dėl asmens grąžinimo į pataisos namus. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad asmens perkėlimas į švelnesnį rėžimą taikančią pataisos įstaigą, savo esme nesukelia tokių teisinių pasekmių asmens atžvilgiu, kaip asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (asmuo netampa probuojamuoju, jis nėra paleidžiamas į laisvę), todėl Alytaus PN teikimas negali būti vertinamas per tokių pat griežtų kriterijų prizmę, kurie nustatyti BVK 157 straipsnyje, kaip tai šiuo atveju atliko žemesnysis teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, nes I. S. atveju egzistuoja visos formaliosios ir materialiosios sąlygos pastarojo perkėlimui iš pataisos namų į atvirąją koloniją tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti nuteistojo I. S. (I. S.) skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą:
perkelti nuteistąjį I. S. (I. S.) iš Alytaus pataisos namų į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui.
Nutartis neskundžiama.