Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. J., atsakovų atstovams Vilijai Verseckaitei ir Gintautui Sereičikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Varėnos rajono savivaldybei, atstovaujamai Varėnos rajono savivaldybės administracijos, ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo tvirtinimu, susidariusi situacija, kai jis neturi galimybės baigti pradėtos žemės tikslinės paskirties keitimo į kitą procedūros, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje įtvirtintą asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Būdamas įsitikinęs, kad bus leista pakeisti miško žemės sklypo tikslinę paskirtį į kitą, kuriame galės statyti namą, jame įsikurti, ir pretendavo atkurti nuosavybės teises į šį konkretų sklypą (t.1, b. l. 1-4). Negalėdamas įgyvendinti teisėto lūkesčio patiria dvasinius išgyvenimus, o be to, rengdamas detalųjį planą patyrė ir materialinių išlaidų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo veiksmų kreipėsi į LR Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų, sprendusių planavimo sąlygų detaliojo planavimo rengimui derinimo klausimą, veiksmų bei juos įvertinti. Pareiškėjo teigimu, šališka Varėnos rajono savivaldybės administracijos komisija jokių tarnybinio nusižengimo požymių pareigūnų veiksmuose nenustatė. Pabrėžė, kad po Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimo Varėnos rajono savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti detaliojo planavimo procedūrą, o tik klaidino jį, suderindama detaliojo plano užduotį ir tuo leisdama užbaigti detaliojo plano rengimo procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjui A. J. nuosavybės teise priklauso 0,7 ha ploto miško paskirties sklypas (toliau - ginčo sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje (t. 1, b. l. 11; t. 2, b. l. 9).

Pareiškėjas siekdamas pakeisti miško paskirties sklypo paskirtį į kitą, t. y. į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, Varėnos rajono savivaldybės administracijai 2008-10-27 padavė prašymą (t. 1, b. l. 16; t. 2, b. l. 8). Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008-11-25 įsakymu Nr. DV-648 suteikė leidimą Architektūros ir kraštotvarkos skyriui parengti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiškėjui sutartį, kuri buvo sudaryta 2008-12-29 (t. 1, b. l. 19; t. 2, b. l. 12). A. J. 2008-12-17 parengė prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti ir 2009-01-28 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Telvita“ (t.1, b. l. 21-22).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2009-01-27 parengė planavimo sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti planavimo organizatoriui A. J. dėl 0,7 ha miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., Varėnos sen., Varėnos r. sav., tikslu pakeisti tikslinę miškų ūkio apskrities žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitą (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti), nustatė statybos reglamentus, nurodė, kad sąlygų sąvadas galioja iki 2012-01-27 (t. 1, b. l. 6-10).

Pareiškėjas 2009-12-04 sudarė detaliojo plano rengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrove „Aketonas“ (t. 1, 29-32). Varėnos rajono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2009-12-16 patvirtino detaliojo plano užduotį (t. 2, b. l. 24). Detaliojo planavimo užduotyje nurodytas detaliojo plano rengėjas UAB „Aketonas“, o detalusis planas turėjo būti parengtas, suderintas ir patvirtintas iki 2010-07-31 (t. 1, b. l. 40).

Varėnos rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje 2009-12-09 buvo pateikta informacija apie teritorijų detalųjį planavimą. Dėl viešo svarstymo nurodyta, kad su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2009-12-28 iki 2010-01-25, darbo dienomis 8-12 val. ir 13-17 val. pas planavimo organizatorių ar plano rengėją. Detaliojo plano ekspozicijos vieta nuo 2010-01-11 iki 2010-01-25 nurodyta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius; viešo susirinkimo laikas - 2010-01-26 13.00 val., vieta - Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus patalpos (t. 1, b. l. 80). Analogiška informacija paskelbta ir 2009-12-11 laikraštyje „Merkio kraštas“ Nr. 96 (t. 1, b. l.79). UAB „Aketonas“ 2009-12-11 Varėnos seniūnijai raštu Nr. 1D-1301 pateikė informaciją apie teritorijų planavimą (t. 1, b. l. 81).

Pareiškėjas iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2010-01-13 gavo pranešimą, jog tolimesni veiksmai dėl detaliojo plano derinimo sustabdomi, nes Konstitucinis Teismas 2009-06-22 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis <...> prieštarauja Konstitucijos 23 ir 54 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas (t. 1, b. l. 59?60, t. 2, b. l. 25-26).

Atsakydamas į UAB „Aketonas“ 2010-09-03 prašymą, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2010-09-22 rašte Nr. SR-683 informavo, kad negali teikti Nuolatinei statybos komisijai derinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos sen., Varėnos r. sav., tikslinės žemės naudojimo apskrities pakeitimo į kitą detaliojo plano dėl Konstitucinio Teismo 2009-06-22 priimto nutarimo iki bus nustatyta žemės ūkio paskirties keitimo tvarka (t. 1, b. l. 67). UAB „Aketonas“ 2010-09-29 raštu Nr. ID-380 „Dėl derinimo nuolatinėje statybos komisijoje“ pateikė prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas artimiausiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje suderinti detalųjį planą (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 29). Varėnos rajono savivaldybės administracija 2010-10-15 raštu Nr. PSD-1990-(17.1) dar kartą informavo UAB „Aketonas“, kad negali teikti derinti detaliojo plano Nuolatinei statybos komisijai dėl Konstitucinio Teismo 2009-06-22 priimto nutarimo iki įstatymų leidėjas nustatys miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus (t. 1, b. l. 65, t. 2, b. l. 30-31).

Pareiškėjas 2011-09-29 kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti toliau vykdyti nors dalies ginčo sklypo tikslinės paskirties keitimo į kitą procedūrą (t.2, b. l. 32).

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2011-10-28 raštu Nr. PSD-2395-(17.1.) informavo pareiškėją, kad 2011-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurio nuostatas negalimas miškų ūkio paskirties žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties pakeitimas į kitą (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti) paskirtį, todėl negalimos tolimesnės pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą detaliojo planavimo procedūros (t. 1, b. l. 61-62; t. 2, b. l. 33-34).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad vietos savivaldos institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Taigi, viešoji (savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Atlygintinos žalos dydžiui yra reikšmingos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl paties nukentėjusiojo elgesio, padėjusio žalai atsirasti. Šiuo pagrindu atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su Varėnos rajono savivaldybės administracijos neveikimu, t. y. detaliojo plano rengimo procedūros nesustabdymu, 2009-06-25 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimui, o taip pat ir su atsisakymu tvirtinti parengtą detalųjį planą dėl jam nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo paskirties pakeitimo į kitą.

Nustatyta, kad pareiškėjo 2008-10-22 prašymo dėl detaliojo plano rengimo (t. 1, b. l. 16) padavimo metu galiojusi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojo nuo 2001-04-25 iki 2011-07-01) numatė, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Miško žemės paskirties pakeitimo tvarka buvo nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641. Šio nutarimo 6 punkte buvo reglamentuoti atvejai, kuriais draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Įvertinęs prašymo dėl detaliojo plano rengimo padavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu galėjo atlikti detaliojo planavimo veiksmus, siekdamas pakeisti tikslinę miško sklypo paskirtį į kitą.

Konstitucinis Teismas 2009-06-22 nutarimu Miškų ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai, ir/arba kriterijai, pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 23 ir 54 straipsniams ir teisinės valstybės principui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, 2009-06-25 įsigaliojus nurodytam Konstitucinio Teismo nutarimui (Valstybės žinios, 2009-06-25, Nr. 75-3074) Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymas tapo negalimu.

Iš Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimo rezoliucinės dalies turinio matyti, kad Konstitucinis Teismas miškų ūkio paskirties žemės paskirties keitimo į kitą paskirtį neuždraudė, o tik nurodė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus. Tokiu būdu asmens teisė vykdyti teritorijų planavimą, kurio tikslas pakeisti miško žemės paskirtį į kitą, iš esmės nebuvo paneigta. Nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio, numatančio administracinės procedūros sustabdymo pagrindą, nuostatos negali būti taikomos, o teisės aktai, reglamentuojantys detaliųjų planų rengimą, detaliojo planavimo rengimo procedūros sustabdymo iš viso nenumato.

Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-1448, įsigaliojusiu nuo 2011-07-01, pašalintas aptartos Miškų įstatymo normos prieštaravimas Konstitucijai, t. y. įstatymu nustatyti išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai. Šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybinės svarbos objektams įrengti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas atvejis nepatenka į nurodytą sąrašą, todėl ginčo sklypo tikslinės paskirties pakeitimas į kitą pagal naująjį teisinį reglamentavimą negalimas.

Pareiškėjo tvirtinimu, Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėti veiksmai, iš kurių jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, pasireiškė ir tuo, kad po Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimo paskelbimo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas neteisėtai ir nepagrįstai suderino detaliojo plano užduotį ir dėl to jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad detaliojo planavimo rengimo procedūra bus baigta, o baigtas rengti detalusis planas - patvirtintas.

Po Konstitucinio Teismo 2009-06-22 paskelbimo iki įstatymų leidėjas pašalino įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, t. y. įstatymu nustatė išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, atsirado teisinio reguliavimo spraga, teisės aktai nenustatė tvarkos, kuri turi būti taikoma pradėtoje administracinėje procedūroje po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės vykdyti detalųjį planavimą tolesnis įgyvendinimas iš esmės tapo priklausomas nuo būsimų įstatymų leidėjo sprendimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus, susijusius su detaliuoju planavimu, t. y. gavusi pareiškėjo prašymą, su juo sudarė detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, parengė ir patvirtino planavimo sąlygų sąvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str.).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas, 2009-12-16 suderindamas detaliojo planavimo užduotį (t. 1, b. l. 40), teismo vertinimu, taip pat jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė. Kaip matyti, planavimo užduoties derinimą pareigūnas atliko laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (2006-10-18 įsakymo Nr. D1-473 redakcija su iki tol patvirtintais pakeitimais) 29 punkto nuostatų. Konstitucinis Teismas 2009-06-22 nutarime nenurodė, kad miško žemės sklypo paskirties keitimas apskritai negalimas, tačiau po šio Konstitucinio teismo nutarimo susiklostė situacija, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo įstatymu nustatęs išimtinių miško sklypo paskirties pakeitimo į kitą atvejų. Dėl šių priežasčių, remiantis protingumo kriterijumi, tiek planavimo organizatorius, tiek planavimo užduotį suderinęs atsakovės pareigūnas, turėjo teisę susilaikyti nuo bet kokių tolimesnių veiksmų šio detaliojo planavimo procedūroje, iki susidariusi teisinė spraga bus pašalinta.

Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimas buvo paskelbtas viešai, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie šį nutarimą, neatleidžia jo nuo atsakomybės teikti derinti, tikrinti ir tvirtinti parengtą teritorijų planavimo dokumentą įgaliotoms institucijoms, suinteresuotoms įmonėms ar organizacijoms Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas šiuo atveju taip pat privalėjo domėtis pradėta administracine procedūra bei ją reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais.

Pripažintina, kad suderinus detaliojo planavimo užduotį, aptariama administracinė procedūra galėjo būti tęsiama. Tačiau ši aplinkybė dar nereiškia, kad atlikus visus procedūrinius veiksmus bus priimtas sprendimas patvirtinti detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad dėl atsakovės veiksmų buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nėra pagrįsta. Be to, byloje įrodymų, kad po detaliojo planavimo užduoties tvirtinimo, t. y. po 2009-12-16 pareiškėjas patyrė nuostolių, susijusių su detaliojo plano rengimu, nėra. Pareiškėjo pateikti apmokėjimo už įsigytą kurą kvitai ( b. l. 165) šių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad pareiškėjas po 2009-12-16 automobiliu vyko į įvairias institucijas, taip pat į Varėnos rajono savivaldybę, siekdamas ginčą spręsti neteismine tvarka, yra paties pareiškėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas.

Pareiškėjo patirtos išlaidos (b. l. 159, 160, 161, 162, 164) iki detaliojo planavimo užduoties suderinimo taip pat negali būti atlygintos, nes byloje atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių šios išlaidos galėjo atsirasti, nurodytu laikotarpiu nenustatyta. Teismo vertinimu, patirtus nuostolius iš dalies sąlygojo paties pareiškėjo detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi prisiimta rizika.

Bylos dokumentai rodo, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl išaiškinimo, kaip elgtis kitoje pradėtoje detaliojo planavimo procedūroje, kai nėra pašalintas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies prieštaravimas Konstitucijai. Aplinkos ministerijos išaiškinimas gautas 2009-12-16. Reaguodama į nurodytą išaiškinimą, Varėnos rajono savivaldybės administracija 2010-01-13 raštu Nr. PSD-81-(17.1) informavo pareiškėją apie negalimumą toliau vykdyti teritorijų planavimo procedūrų iki įstatymų leidėjas nenustatys miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ir (arba) kriterijų. Tokie atsakovo veiksmai iki Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo 2011-06-16 įstatymo Nr. XI-1448, teismo vertinimu, buvo teisėti ir pagrįsti, atitiko protingumo kriterijus.

Galutinis sprendimas dėl pareiškėjo rengto detaliojo plano buvo priimtas 2011-10-28, kuomet atsakovas raštu Nr. PSD-2395-(17.1.) informavo pareiškėją, jog 2011-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurio nuostatas negalimas miškų ūkio paskirties žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties pakeitimas į kitą (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti) paskirtį, todėl negalimos tolimesnės pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą detaliojo planavimo procedūros (t. 2, b. l. 33-34).

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4, 5 dalyse numatyta, kad detalusis planavimas baigiamas arba patvirtinus detalųjį planą, arba atsisakius patvirtinti detalųjį planą, arba teritorijų planavimo priežiūros institucijai surašius neigiamą išvadą ir neteikiant plano tvirtinti.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą detaliojo planavimo procedūros negali būti tęsiamos ir atsisakė teikti detaliųjų planą tvirtinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui neigiamos pasekmės atsirado ne dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, o dėl naujai priimto teisinio reguliavimo, kurio pagrindu pareiškėjas prarado galimybę pakeisti jam priklausančio miško žemės sklypo paskirtį į kitą. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nekyla ir civilinė atsakomybė už šiuos veiksmus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.