Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. S., I. Ž., Z. P., R. S., V. B., VĮ Registrų centras Telšių filialui, VĮ Turto bankas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė. Prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėja patvirtino, kad jos tėvai nuo 1993 m. visą laiką sąžiningai ir atvirai valdė fermą, laikė joje gyvulius, šieną, fermą remontavo, joje įrengė pieno bloką, šiuo metu ferma naudojasi ir ją prižiūri pati pareiškėja, vykdo fermoje ūkinę veiklą.

Liudytojas A. N. nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, buvo Margininkų žemės ūkio bendrovės pajininkas, dalyvavo bendrovės narių susirinkime, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės turto padalinimo po likvidavimo ir patvirtino, kad fermos Margininkų k., Skuodo r., dalis po Margininkų žemės ūkio bendrovės likvidavimo atiteko pareiškėjos tėvams, nebuvo kitų pretendentų, kurie norėtų šios fermos. Parodė, kad pareiškėjos tėvai ir pareiškėja fermą visą laiką valdė ir valdo iki šiol kaip sąžiningi šio daikto įgijėjai, fermoje buvo ir yra laikomi gyvuliai, ji yra prižiūrėta.

Liudytojas S. J. patvirtino, kad pareiškėjos tėvams po Margininkų žemės ūkio bendrovės likvidavimo atiteko vakarinė fermos dalis, jie ir pareiškėja fermą visą laiką valdė ir valdo, fermoje buvo ir yra laikomi gyvuliai, fermoje įrengė pieno bloką, pastatė šaldytuvus, pakeitė duris.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje esančiais rašytinais duomenimis nustatyta, kad S. P. ir A. P. yra pareiškėjos tėvai (pareiškėjos N. J. gimimo liudijimo duomenimis).

Iš Margininkų žemės ūkio bendrovės 1992 m. liepos 28 d. protokolo matyti, kad nutarta steigti minėtą bendrovę. Iš bendrovės sąrašo matyti, kad bendrovės nariais buvo ir A. P., turėjusi 32707 rb. vertės pajų, bei S. P., turėjęs 32707 rb. vertės pajų. 1993 m. kovo 18 d. Skuodo rajono Margininkų žemės ūkio bendrovės protokolas Nr. 5 patvirtina, kad bendrovę nutarta likviduoti, 1993 m. kovo 19 d. bendrovė likviduota ir 1993 m. gruodžio 20 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro (Lietuvos Respublikos įmonių rejestro likvidavimo kortos duomenimis). Pareiškėja nurodo, kad fermos dalis buvo paskirta jos tėvams A. P. ir S. P., kita fermos dalis – J. V. S. ir E. S., tačiau dėl nežinomų priežasčių Margininkų žemės ūkio bendrovės likviduojamo turto perdavimo akte – balanse nėra įrašų apie fermos paskyrimą šiems asmenims. S. P. ir A. P., E. S. ir J. V. S., susitarė dėl jos pasidalijimo, pareiškėjos tėvams atiteko vakarinė fermos dalis su pagalbinėmis patalpomis, 531,85 m² iš bendro ploto, skirianti riba – pagalbinė patalpa vakarinėje pusėje, o E. S. ir J. V. S. atiteko vakarinė fermos dalis. Nurodytų aplinkybių E. S. ir J. V. S. įpėdiniai pagal įstatymą V. S., I. Ž., Z. P., R. S., V. B. neginčijo, atsiliepimais sutiko, kad nuosavybės teisės į fermą būtų nustatytos S. P. ir A. P..

Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad 2018 m. sausio 12 d. buvo atlikti fermos dalies, kuri atiteko S. P. ir A. P., kadastriniai matavimai ir suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas (duomenys neskelbtini), ferma yra 1,1500 ha ploto žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

Iš VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. (10.15.35.)TELS-1344 duomenų matyti, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai viešame registre neregistruoti.

Pareiškėjos tėvai S. P., A. P., kurie yra mirę (byloje esančių pareiškėjos tėvų mirties liudijimų duomenimis), nėra viešuose registruose nurodyti fermos, kurios nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą prašoma teismo nustatyti, savininkais, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų teismo posėdyje pateiktų žodinių paaiškinimų, pareiškėjos tėvai nuo 1993 m. gruodžio 17 d. ferma naudojosi, prižiūrėjo ją, remontavo, laikė joje gyvulius, šieną, t. y. šį turtą valdė kaip savo. Jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėjos tėvus, šia ferma nesinaudojo, t. y. nuo 1993 m. gruodžio 17 d. nebuvo žmonių, kurie fermą būtų laikę savo daiktu. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti fermos valdytojų – pareiškėjos tėvų nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad jie būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvai S. P., A. P. nurodytą fermą valdė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad fermos valdytojai – pareiškėjos tėvai – nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šį sandėlį, buvo įsitikinę, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir patys elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkai, patvirtina, kad jie valdė jį kaip savą. Be to, objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, pareiškėjos tėvai ir šiuo metu pati pareiškėja ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė ir valdo minėtą fermą (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtai fermai gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas – pareiškėjos tėvai S. P. ir A. P. pastatą valdė nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nebuvo įgiję nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y., yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad S. P., miręs 1996 m. rugpjūčio 21 d., ir A. P., mirusi 2012 m. liepos 16 d., nuosavybės teises į fermą, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad S. P., miręs 1996 m. rugpjūčio 21 d., ir A. P., mirusi 2012 m. liepos 16 d., nuosavybės teises į fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.