Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-20 · Administracinė byla Nr. I-5088-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
I-5088-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03614-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5088-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03614-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 23 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l. 1–12).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto asmeniui norma (3,6 m²), į šį plotą neįskaičiuojamas lovų, stalo ir sanitarinio mazgo užimamo plotas. Nebuvo suteikta judėjimo laisvė, ne kameroje galėjo praleisti tik valandą per dieną, negalėjo sportuoti, lankyti įvairių renginių, dirbti.

2.2. Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros erdvės 1,5 m aukščio sienele, kuri atitveria tik nuo mažos kameros dalies, o nuo kameros durų visiškai neatitveria, pro langelį duryse pareiškėją, besinaudojantį tualetu , galėjo stebėti pareigūnai ir kiti suimtieji ir nuteistieji. Tai žemino pareiškėją, jo garbę ir orumą, jis negalėjo normaliai pasinaudoti tualetu. Be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, kamerose tvyrojo nemalonus kvapas.

Pasak pareiškėjo, pagal teismų praktiką sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele, o ne atskiros patalpos įrengimas, nėra tinkamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų laikymasis. Šiuo klausimu pareiškėjas remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Glotov prieš Rusiją, Makarov prieš Rusiją).

2.3. Kai kuriose kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, tekdavo belsti į duris kol ateidavo pareigūnas, o atėjęs reikšdavo pretenzijas dėl beldimo į duris.

2.4. Lukiškių TI-K pareigūnai ignoravo pareiškėjo prašymus, iš pareigūnų patirdavo psichologinį smurtą, todėl vengė kreiptis į administraciją.

2.5. Nurodo taip pat, jog lovos neturėjo atramų galvai, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti. Taip pat nebuvo įrengtos kopėtėlės prie dviaukščių gultų, dėl to patyrė nepatogumų.

Šalies argumentai

2.6. Pareiškėjas skundžiasi taip pat bendra kamerų būkle – nurodo, kad kamerose buvo pelėsio, buvo netinkama ventiliacija, apšvieta, ant langų įrengtos grotos, vietomis buvo nusilupę dažai, kamerose buvo drėgna, šalta, nebuvo lempų gaubtų.

3. Pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A143-196/2008), nurodo, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, kankinimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius-emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, baimę, įtampą, galimybių sumenkinimą, todėl iš atsakovės jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 3 000 Eur.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 17–28).

1. Lukiškių TI-K pareigūnai suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, be kita ko, atsižvelgdami į tai, kad kiekvienas asmuo būtų aprūpintas miegamąja vieta. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais.

Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Katėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVT taisyklės) reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2. HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; HN 134:2015 taip pat neįtvirtina gyvenamojo ploto standartų, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją.

4. Dėl asmenų stebėjimo kamerose

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti įtvirtinti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

5. Dėl sanitarinio mazgo

Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010, o HN 134:2015 neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto.

6. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

7. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 m². Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

8. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Remonto darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl kameras neretai vėl tenka remontuoti.

9. Dėl užimtumo

Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K nuolat vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems kiekvieną dieną yra suteikta galimybė išeiti pasivaikščioti, dušo dieną, suimtajam išreiškus norą, jis gali būti išvestas į mankštos kambarį. Tačiau suimtieji ir nuteistieji patys turi rodyti iniciatyvą dėl dalyvavimo renginiuose ir pozityviame užimtume.

10. Dėl išvedimo į sportą (mankštos kambariai)

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į mankštos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-212, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankšta mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką.

11. Dėl neturtinės žalos

11.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą 3 viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

11.2. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę); be to, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

11.3. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 17–18)):

– 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 299A (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo ;

– 2017 m. rugsėjo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 m²), kameroje buvo laikomas iki 2017 m. spalio 6 d. vienas arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. spalio 7 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo laikomas iki spalio 26 d. vienas arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. spalio 26 d. atvyko iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²);

– 2017 m. spalio 27 perkeltas į kamerą Nr. 139 (plotas – 7,82 m²), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio 8 d. vienas arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. lapkričio 9 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime „Dėl J. B. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 31–32):

2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, kalinamųjų laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Inventoriaus norma).

2.3. Pagal TI taisyklių 14.5 punktą, PĮĮET 16.5 punktą sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Kamerose santechninė įranga tvarkinga, tose kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, o įrengta minėta pertvara, gerinant kalinamųjų laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

2.4. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², ši ploto norma Lukiškių TI-K yra užtikrinama. Siekiant pagerinti kalinamųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, kamerose išmontuoti nenaudojami gultai. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui J. B. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki spalio 6 d. kameroje Nr. 295 (2 asmenys kameroje), taip pat nuo 2017 m. spalio 8 iki 15 d., nuo 2017 m. spalio 18 iki 22 d. ir nuo 2017 m. spalio 24 iki 26 d. kameroje Nr. 166 (2 asmenys kameroje) ir nuo 2017 m. spalio 28 d. iki lapkričio 5 d. kameroje Nr. 139 (2 asmenys kameroje) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 42 paras.

5. Pareiškėjas nurodo, kad kai kuriose kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, tekdavo belsti į duris. Teismas, įvertinęs pareiškėjo laikymo trukmę kamerose, jo abstrakčius, neparemtus objektyviais duomenimis šio pobūdžio teiginius, daro išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami.

6. Pareiškėjas nurodo, jog bendra kamerų būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų – kamerose buvo drėgna, šalta, apšvieta neatitiko nustatytų normų, buvo pelėsio, vietomis buvo nusilupę dažai, ant langų buvo įrengtos grotos, ant lempų nebuvo gaubtų.

Iš Nacionalinio visuomenės Sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) pateiktų patikrinimo aktų (b. l. 33–35; 42–43; 44–45; 46–48; 50–52; 60–62; 64, 65, 66–67; 73–75;) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu. Iš VSC 2017 m. sausio 10, 2017 m. sausio 23, 2017 m. kovo 27 d. ir kovo 28 d. patikrinimo aktų matyti, kad tikrinta buvo kamera Nr. 107 (iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K ). Kameros dirbtinė apšvieta, vėdinimas, drėgmės lygis ir kameros temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Nariuotakojų kameroje užfiksuota nebuvo, nebuvo taip pat pelėsio, grybelio, Lukiškių TI-K minkštasis inventorius ir patalynė buvo tinkami naudoti (b. l. 33–35, 42–43, 46–48, 50–52). Kamera Nr. 299 buvo tikrinta 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra ir drėgme, švara, sienų būkle, pažeidimų nustatyta nebuvo. 2018 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte (b. l. 60–62) nurodyta, jog tarp tikrintų kamerų buvo kameros Nr. 107, 114, 139 ir 295. Pažeidimų nurodytose kamerose užfiksuota nebuvo, jos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš į bylą pateiktos sutarties dėl patalpų priežiūros, kenkėjų ir buitinių parazitų naikinimo darbų galima spręsti, jog Lukiškių TI-K rūpinasi patalpų švara ir saugia aplinka. Iš pateiktų VSC duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros yra nuolat tikrinamos, pažeidimai šalinami. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

7. Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, kad ant langų buvo įrengtos grotos.

Pagal TI taisyklių 14.1 papunktį lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tai ant langų grotos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

8. Skunde pareiškėjas nurodė, kad gultai neturėjo atramų galvai, nebuvo įrengtos kopėtėlės prie dviaukščių gultų. Teismas pažymi, kad nei ankščiau galiojusi HN 76:2010, nei galiojanti HN 134:2015 nenumato nei atramų galvai, nei kopėtėlių įrengimo.

Teismas akcentuoja, jog TI taisyklių 14.6 punkte numatyta, kad kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui. Šiame teisės akte taip pat neįtvirtintas draudimas įrengti dviaukštes lovas, nenurodyti lovų parametrai, be kita ko, reikalavimas dviaukštėse lovose įrengti kopėtėles. Šie teisės aktai pataisos įstaigų neįpareigoja baldus, be kita ko, lovas įsigyti tik iš kitų subjektų (nedraudžia šių baldų gaminti patiems), turėti jų saugumą patvirtinančius dokumentus. Pastebėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su dviaukščių lovų, kuriomis jam teko naudotis, saugumu (pvz., ar buvo nukritęs lipant į antrame aukšte esantį gultą ar iš jo). Taigi teisės aktai nenustato, kokio tipo (vieno ar dviejų aukštų) lovos turi būti įrengtos kamerose, neįpareigoja įrengti laiptukus (kopėtėles) į antrą gulto aukštą, o byloje nėra duomenų apie pareiškėjo individualias savybes, dėl kurių naudojimasis antrame aukšte esančiu gultu jam būtų galėjęs sukelti didesnius nepatogumus, todėl pareiškėjo argumentai dėl kopėtėlių ir atramų neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pareiškėjas skundėsi taip pat tuo, jog jam nebuvo užtikrintas užimtumas.

Lukiškių TI-K užtikrina, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasintus poreikius. Taip pat pažymi, kad 2013 m. gegužės 28 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. L88 buvo patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Lukiškių TI-K tvarkos aprašas, kuriame numatyti siekiai pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį, bei sudaryti galimybes efektyviai ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, mažinti neigiamą izoliaciją. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga (toliau – RIP). Lukiškių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotą, yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuleistieji, išskyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių (karcerį). Dėl leidimo naudotis RIP, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, raštu turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumą yra teisėti.

Pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

10. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą buvo kreiptasi dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K, tačiau ši į tai nereagavo ir skundų bei prašymų neregistravo. Nurodė taip pat, jog pareigūnai jam grasino, kentė psichologinį smurtą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada rašė skundus Lukiškių TI-K, dėl ko skundėsi. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo grasinama dėl jo rašomų skundų. Pareiškėjas nenurodė nei laikotarpių, kada jam buvo grasinta ar prieš jį smurtauta, nei grasinusių asmenų, nei konkrečių grasinimų ar kitų aplinkybių. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K (pvz., dėl neizoliuoto sanitarinio mazgo tvyrančio nemalonaus kvapo), tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d.) sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

11. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 130 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. B. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. (su pertraukomis).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis