Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.3.; 2.3.3.5.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.1.17; 3.2.6.1

2023 m. birželio 16 d.

dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovams S. B., M. B., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams S. B., M. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovui M. S. ir atsakovei S. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas paskirti genominę (DNR) ekspertizę tikslu nustatyti, ar M. S. yra nepilnamečio vaiko, M. B., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; nuginčyti atsakovo M. B. tėvystę nepilnamečiui vaikui M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą esantį grafoje „Duomenys apie tėvą – a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove S. B. susipažino (duomenys neskelbtini) mėnesį per internetinę pažinčių programėlę. Bendravimas tęsėsi apie pusę metų, kuomet maždaug (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovė informavo jį apie tai, jog laukiasi kūdikio, tačiau mano, kad vaikas bus ne jo, o kito vyro, su kuriuo ji ruošiasi kurti santuoką. Šalių bendravimas tada nutrūko. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė sudarė santuoką su dabartiniu sutuoktiniu M. B. ir jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B.. (duomenys neskelbtini) pabaigoje atsakovė jį informavo, kad ruošiasi nutraukti santuoką ir nori atlikti DNR tyrimą. Gavus atsakymą, jog 99 proc. tikimybė, kad M. B. biologinis tėvas yra ieškovas M. S., jis išreiškė norą pripažinti vaiko tėvystę, o atsakovas M. B. sutiko atsisakyti tėvystės. Nurodė, jog nuginčijus M. B. tėvystę M. B., jis galės pripažinti tėvystę pareiškimu.

Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog jis pats pateikė teismui ieškinį dėl to paties dalyko ir su ieškiniu sutinka visiškai. Teismui pateiktame ieškinyje, kuris laikytinas priešieškiniu, nurodė, kad 2021 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), iki išvykstant iš Lietuvos jis su atsakove S. B. artimai bendravo, tačiau vėliau santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) jam grįžus į Lietuvą, jie vėl pradėjo susitikinėti su S. B. ir žinojo, kad S. B. tuo pat metu turėjo santykius su M. S.. (duomenys neskelbtini) mėnesį S. B., sužinojusi, kad laukiasi, įtikino, kad vaikas yra jo, atsakovo M. B., ir jie sudarė santuoką. Vaikui gimus santuokoje ir paaugus, kilo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, o atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, jog vaiko biologinis tėvas yra M. S.. Atsižvelgiant į tai prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; pripažinti negaliojančią M. B. gimimo įrašo dalį, kurioje M. B. yra įrašytas M. B. tėvu ir nustatyti, kad M. S. yra biologinis M. B. tėvas.

Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu dėl M. B. tėvystės nuginčijimo ir M. S. tėvystės pripažinimo vaikui M. B. sutinka.

2023 m. sausio 30 d. nutartimi civilinė byla e2-898-1081/2023 pagal ieškovo M. S. ieškinį sujungta su civiline byla e2-920-1081/2023 pagal ieškovo M. B. ieškinį, paliekant bendrą bylos numerį Nr. e2-898-1081/2023.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) po vaiko gimimo S. B. jo paprašė atlikti DNR tyrimą, jis savanoriškai sutiko ir (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo DNR atsakymą, jog vaikas yra jo. Šiuo metu vaiko amžius yra (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai, jis teikia išlaikymą, pradžioje pinigus duodavo grynaisiais, vėliau, kai S. B. pateikė savo banko sąskaitą, pradėjo pinigus pervedinėti. Su vaiku bendrauja, pasiima vaiką, sutinka, kad būtų nustatyta jo tėvystė M. B. ir jis vaiko gimimo įraše būtų įrašytas M. B. tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, kad šioje byloje nuo pat pradžių nebuvo ginčo, šalys bandė tą problemą spręsti supaprastinto proceso tvarka, ko įstatymas neleidžia, ir gavus pakartotinę ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, taip pat išklausius šalių paaiškinimus, nekyla jokių abejonių, kad M. S. yra M. B. biologinis tėvas, tarp jų jau yra susiklostęs emocinis, socialinis ryšys ir toks sprendimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, prašo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai ir prašo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl jo tėvystės M. B. nuginčijimo ir M. S. tėvystės M. B. nustatymo. Nurodė, kad su atsakove S. B. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metus, grįžo į Lietuvą ir jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Jam esant (duomenys neskelbtini) su atsakove išsiskyrė, tačiau grįžus susitaikė. Iki santuokos sudarymo jis sužinojo, kad S. laukiasi ir tada sudarė santuoką, vaikas gimė (duomenys neskelbtini) mėnesį. DNR pasidarė (duomenys neskelbtini) mėnesį, o apie DNR rezultatus S. B. jam pasakė maždaug po mėnesio, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesį. Iki sužinojimo jis vaiką augino kaip savo, bet kai sužinojo, išvyko į užsienį ir daugiau su atsakove nebendravo, su ja jokių ryšių nebepalaiko, po šios bylos nutrauks santuoką. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio nėra bendravęs su vaiku, ryšio tarp jų nebėra, jis tiesiog leido biologiniam tėvui auginti savo vaiką. Visiškai sutinka, kad M. B. yra ne jo biologinis vaikas ir sutinka, kad jo tėvystė būtų nuginčyta.

Atsakovė S. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė patvirtinti šalių taikos sutartį ir nurodė, kad kol buvo išsiskyrusi su M. B. susitikinėjo su M. S.. Susitaikius su M. B. ji sužinojo, kad laukiasi ir buvo įsitikinusi, kad vaikas yra M. B.. Gimus vaikui pastebėjo, jog vaikas turi panašumų į M. S. ir paprašė jo pasidaryti DNR testą. 2022 m. birželio 16 d. gavo atsakymą, o liepos mėnesį pasakė savo sutuoktiniui M. B.. Nuo to laiko M. S. lanko ir rūpinasi vaiku. Vaikas dar nekalba, bet tą faktą kaip tėtį jis supranta, ji namuose vaiką palieka 2-3 valandom kartu su M. S., kad būtų kuriamas ryšys ir vaikas pasako „tėti“. M. S. vaikas pripažįsta kaip tėtį, nes M. B. ilgą laiką nėra matęs, vaikas jo nebeprisimintų. M. S., sužinojęs faktą, kad yra biologinis vaiko tėvas, pradėjo teikti išlaikymą.

2023 m. kovo 17 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Išvadoje nurodoma, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškinio dalyko – ieškovas M. S. laiko save biologiniu M. B. tėvu, o atsakovai tai pripažįsta ir neginčija. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. B. nėra ir negali būti M. B. tėvu. Atsakovė S. B. pagimdė sūnų M. B. būdama santuokoje su M. B., todėl registruojant vaiko gimimą įstatymų nustatyta tvarka vaiko gimimo įraše kaip tėvas buvo įrašytas vaiko motinos sutuoktinis M. B.. Atsakovai atliko greitąjį DNR testą ir gavo atsakymą, jog 99 procentai tikimybė, jog M. B. biologinis tėvas yra M. S.. Atsižvelgiant į tai, skyrius mano, kad atsakovo M. B. tėvystės nuginčijimas ir tikrosios vaiko M. B. kilmės nustatymas iš tėvo šioje byloje labiausiai atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Agnė Liaučienė papildomai nurodė, kad vienas iš vaiko interesų yra teisė žinoti savo kilmę ir tėvystės nustatymas reiškia ne tik teisinio ryšio tarp tėvo ir vaiko nustatymą, tačiau ir teisių bei pareigų atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo ir ieškovas laiko save tėvu, skyrius mano, kad atsakovo M. B. tėvystės nuginčijimas ir ieškovo M. S. tėvystės nustatymas šioje byloje atitinka vaiko interesus.

2023 m. birželio 7 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas M. B. nėra nepilnamečio vaiko M. B. biologinis tėvas ir šalys sutinka nuginčyti tėvystę; M. S. yra biologinis nepilnamečio M. B. tėvas ir sutinka pripažinti tėvystę; sutinka, kad būtų panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotame M. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kad atsakovas M. B. yra M. B. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės. Pažymėtina, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. B. ir S. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. ir nėra nutraukta iki šiol. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė M. B.. K. M. B. gimė atsakovams M. B. ir S. B. esant santuokoje, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, M. B. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. B..

Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė S. B. iki santuokos sudarymo palaikė intymius santykius tiek su M. B., tiek su M. S., tačiau atsakovė buvo įsitikinusi, jog vaikas yra atsakovo M. B., todėl sudarė santuoką su juo. Kaip paaiškino atsakovė S. B., gimus ir šiek tiek paaugus vaikui, jai pačiai kilo įtarimas, jog vaikas gali būti M. S., todėl pasiūlė šiam pasidaryti DNR tyrimą. Atlikus DNR tyrimą 2022 m. birželio 13 d. atsakovė S. B. gavo tyrimo atsakymą, jog M. S. yra biologinis M. B. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Apie tai, maždaug po mėnesio ji pranešė atsakovui M. B. ir nuo tada jų santykiai nutrūko. Ieškovas M. S. pripažino, jog M. B. yra jo biologinis vaikas, pradėjo jam teikti išlaikymą ir bendrauti su mažamečiu vaiku. Ieškovas M. S. ir atsakovė S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tarp M. S. ir mažamečio M. B. jau yra susiklostęs emocinis ryšis. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. S. yra biologinis M. B. tėvas su tikimybe 99,999998 proc.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad šalys 2022 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į teismą su bendru pareiškimu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tačiau teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimą tvirtinti atsisakė. Šioje byloje šalys taip pat pateikė teismui taikos sutartį, kurioje taikiai susitarė dėl M. B. tėvystės M. B. nuginčijimo ir M. S. tėvystės nustatymo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, į tai, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės, sprendžia, jog byloje priimtinas teismo sprendimas, o šalių pateikta taikos sutartis šioje byloje vertintina kaip papildomas įrodymas, jog šalys pripažįsta, kad atsakovas M. B. nėra, o ieškovas M. S. yra vaiko M. B. biologinis tėvas (CPK 178 straipsnis).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, paneigiančias atsakovo M. B. tėvystę, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, šalių rašytinę taikos sutartį ir kitus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog M. B. tėvu įrašytas atsakovas M. B. nėra ir negali būti nepilnamečio M. B. biologinis tėvas, nes jo biologinis tėvas yra M. S.. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šalių paaiškinimus, jog tarp M. B. ir vaiko M. B. nėra jokio emocinio ryšio, o toks ryšys jau yra sukurtas tarp vaiko ir jo biologinio tėvo M. S., darytina išvada, jog nuginčijus M. B. tėvystę M. B. ir nustačius tėvystę M. S. nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, o priešingai bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovo M. S. ieškinys ir atsakovo M. B. priešieškinys tenkintini ir nustatytina, kad M. B. nėra M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. nėra jo sūnus bei nustatytina, kad M. S. yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. B. yra jo sūnus.

Nuginčijus atsakovo M. B. tėvystę ir nustačius ieškovo M. S. tėvystę nepilnamečiui vaikui M. B., pakeistini M. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko tėvą, panaikinant įrašą, kad M. B. yra M. B. tėvas ir įrašant, kad M. B. tėvas yra M. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1,2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neprašė priteisti iš kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismui pateiktoje taikos sutartyje šalys susitarė, jog bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina ir pasilieka prie savo patirtų išlaidų, todėl patenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. nėra M. B. vaikas.

Pripažinti, kad ieškovas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. yra M. S. vaikas.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, panaikinant įrašą, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir įrašant, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.