Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. N., jos atstovei advokatei Onai Klinavičienei, kaltinamosios A. R. atstovei advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) saugotoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.,

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir A. B. kaltinami tuo, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. nuo 12 val. 43 min. iki 14 val. prekybos centre IKI, esančiame Juozapavičiaus g. 13, Alytuje, R. N. nepagrįstai sulaikydami ir laikydami uždarytą apsaugos darbuotojų patalpose, nepagrįstai kaltino padarius nusikalstamą veiką-vagystę, įžeidinėdami ir žemindami veiksmais ir žodžiais, A. R. vartojant žodžius "vagiše", "vagių gauja", "mergužėle, papuolei", "vagiam ir vagiam", "pažiūrėkit, kaip dirba rankos, neina nei sužiūrėti"; A. B. vartojant jos atžvilgiu žodžius "vagiše", "mergužėle, papuolei".

Apklausta kaip kaltinamoji, A. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirba prekybos centre IKI Juozapavičiaus gatvėje apsaugos darbuotoja. 2009 m. rugsėjo 16 d. iš parduotuvės buvo pavogti du brangūs kremai. 2009 m. rugsėjo 23 d. per monitorius ji pamatė prekybos salėje vaikščiojančias tris moteris, tarp jų buvo nukentėjusioji. Kaltinamoji galimo turto pasisavinimo vaizdo įrašą matė anksčiau, matė, kad nukentėjusioji rugsėjo 16 d. kad stovi prie kremų lentynos, ima vieną, kitą kremą. Kaltinamoji įtarė, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. su kitom dviem moterimis po salę vaikščiojanti nukentėjusioji-ta pati moteris, kuri rugsėjo 16 d. išnešė kremus iš parduotuvės. Kadangi apsaugos darbuotojai turi teisę sustabdyto žmogų tik jam apsipirkus, kaltinamoji palaukė, kol nukentėjusioji apsipirko kasoje, priėjo prie jos, prisistatė ir paprašė jos užeiti į tarnybinę patalpą duomenų sutikslinimui. Nukentėjusioji iš karto pasakė, kad ji nieko nepavogė, į tai kaltinamoji atsakė, kad niekuo jos ir nekaltina. Apsaugos kambarėlyje kaltinamoji savo telefone parodė kaltinamosios nuotrauką, kuri buvo nukopijuota iš vaizdo medžiagos. Kai nukentėjusioji pripažino, kad tai ji, kaltinamoji jai pasakė, kad ji įtariama paėmusi kremus, ir kaltinamoji privalo kviesti policiją. Kaltinamoji išsikvietė Ba., kad šis atvažiuotų peržiūrėti vaizdo medžiagą. Policijos pareigūnai atvažiavo prieš atvykstant B., jie visi su policija žiūrėjo vaizdo juostą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji tik paėmė kremus, pažiūrinėjo ir padėjo atgal.

Kaltinamoji nurodo, kad visas veiksmas vyko apsaugos kambarėlyje, durys buvo pradarytos, pokalbį galėjo girdėti ir kiti asmenys. Ji durų nerakino, nes tos durys užsirakina raktu, raktas buvo prie jos asmeninių raktų ryšulio, kuris buvo rankinėje. Patalpoje, kuri yra labai maža, yra durys į kasą, jos buvo pradarytos, ten sėdėjo darbuotoja D. U., iki kasos yra apie 1,50 m atstumas. Kas kalbama patalpoje, paprastai nesigirdi, be to, salėje nuolat –nuo 8 val. iki 22 val.-skamba muzika. Žodžių “oficialiai” ar “neoficialiai” ji nevartojo, tokių žodžių ji net negali vartoti pagal darbo instrukciją. Jokių užgaulių, įžeidžiančių žodžių ji nevartojo, nes tam neturėjo jokio pagrindo ir tikslo, ji tik vykdė savo darbines pareigas.

Ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. jam paskambino bendradarbė R. ir paprašė atvažiuoti, nes nori peržiūrėti įrašą. Kaltinamajam atvažiavus, apsaugos kambariuke jau buvo policijos pareigūnas, nukentėjusioji ir R.. Jis paklausė, “kokią žiūrėsim vagiliavimo kasetę, ar dėl kavų vagystės”, bet R. atsakė, kad dėl kremų. Kaltinamasis pajungė aparatūrą ir jie visi žiūrėjo video, iš juostos matyti, kad nukentėjusioji prieina prie kremų ir paima juos. Nukentėjusioji taip pat žiūrėjo tą kasetę, bet nekomentavo. Ji tik paprašė atsukti juostą. Po kasetės peržiūros nukentėjusioji kažkam skambino, pasakojo, kad ją čia vadina vagile ir dar kažkuo. Tada kaltinamasis jai atsakė, kad niekas jos vagile čia nevadina. Nurodo, kad kai į apsaugos kambarėlį įsiveda asmenį, durų nerakina. Durys rakinamos raktu, raktas prisegtas prie jo asmeninių raktų, kuriuos jis laiko kišenėje. Bendrovėje vadovo nurodymu buvo leidžiama sulaikyti asmenį po kelių dienų vagystės, jį pamačius salėje. Žodžių “vagile, mergužėle” ir pan. nukentėjusiosios atžvilgiu tikrai nevartojo, jam esant, ir R. taip nekalbėjo, nes šalia buvo ir policijos pareigūnai. Esant tarnybinėse patalpose, salėje esantys žmonės negirdėtų tai, kas kalbama patalpose, nes salėje pastoviai skamba muzika.

Ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. apie 12 val. su bendradarbėmis atėjo apsipirkti į IKI. Nukentėjusiajai būnant prie kasos, priėjo R. (ji neprisistatė, tik buvo su apsaugos darbuotojo uniforma) ir pareiškė, kad nukentėjusioji sulaikoma oficialiai ir turi eiti paskui. J. A., kuri buvo už nukentėjusiosios, R. taip pat pasakė, kad ją dalinai sulaiko ir liepė niekur nesitraukti. Kai tik nukentėjusioji įėjo į tarnybines patalpas, R. iš karto užrakino duris (nukentėjusioji tą suprato, išgirdusi raktų barškesį) ir iš karto pasakė, kad nukentėjusioji pavogė kremus ir perdavė draugei. Nukentėjusiajai pradėjus aiškintis, R. pareikalavo atiduoti 110 litų už kremus, nes kitaip ji kvies policiją. R. parodė telefone nuotrauką, nukentėjusioji save atpažino. R. ją įžeidinėjo, sakė “vagišė, „jūs čia vagiat ir vagiat, o mums reikia atiduot“. Elgėsi grėsmingai, įžeidinėjo. Nukentėjusiajai nesutikus ir neigus vagystę ir jos kaltinimus bei nesutikus sumokėti pinigų, R. iškvietė policiją, ši atvažiavo greitai. Patalpoje buvo pravertos durys, kitoje patalpoje sėdėjo U., ji galėjo girdėti visą tą pokalbį. Po keliolikos minučių U. pakilo iš savo darbo vietos ir norėjo išeiti, nes ten pereinamas kambarys, R., atrakinusi duris, ją išleido. B. tik įėjęs iš karto pasakė, „mergužėle, papuolei“, jis tai pakartojo du kartus. Nukentėjusioji paprašė jos taip nevadinti. Buvo peržiūrima vaizdo kasetė, R. stebėjo, kas vyksta salėje, ji prisitraukė nukentėjusiosios bendradarbius, kurie sėdėjo ant suoliuko prie išėjimo durų, sakė B. “pažiūrėk, vagių gauja”. Vaizdo medžiagoje matyti, kad nukentėjusioji prieina prie lentynos, pasiima nagų lako valiklį ir įsideda jį į krepšį. Nurodo, kad prekybos centre kremų neperka. Po peržiūros policininkai ją nuvežė į policiją, ten ji parašė paaiškinimą. Kai ją vedė link policijos automobilio, ėjo per visą parduotuvę pietų metu, jai buvo gėda, nes ten buvo jos bendruomenė, ji ten gyvena ir dirba.

Byloje reiškia 6000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas R. Z., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad budėtojų nurodymu gavo nurodymą nuvykti į parduotuvę dėl vagystės. Nuvykus su kolega Kazočiūnu, rado, kad apsaugos kambarėlyje buvo sulaikyta moteris. Neprisimena, kaip įėjo ir ar buvo užrakintos durys. Patalpoje buvo apsaugos darbuotoja, vėliau atvyko ir vyras. Buvo peržiūrima vaizdo kasetė. Moteris buvo kaltinama vagyste. Ji reiškė pretenzijas, pasakojo, kad ji ten gyvena ir dirba, sakė, kad bus gėda užeiti į tą parduotuvę. Liudytojui po vaizdo medžiagos peržiūros buvo neaišku, ar ji tikrai ėmė tuos kremus, todėl protokolo jai nerašė. Ji buvo apklausta tarnybiniame automobilyje, ji sakė, kad nevogė.

Nurodo, kad kol liudytojas buvo kambarėlyje, normaliai elgėsi visi ten esantys asmenys, nes jei būtų buvę kokie nors viešosios tvarkos pažeidimai, policijos pareigūnai būtų sureagavę.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis-viešosios policijos pareigūnas. Prisimena 2009 m. rugsėjo 23 d. įvykį. Su kolega Zaliecku važiavo į IKI prekybos centrą Juozapavičiaus gatvėje, užėjo į apsaugos postą. Ar durys buvo užrakintos, neprisimena. Patalpoje buvo apsaugos darbuotoja ir sulaikyta moteris. Jokio konflikto ar įsidėmėtino elgesio neprisimena.

Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nes dažnai apsipirkinėja parduotuvėje, kurioje jie dirba, o nukentėjusioji R.–liudytojos bendradarbė. 2009 m. rugsėjo 23 d. per pietų pertrauką jos ėjo apsipirkti. Liudytoja apsipirko pirma ir nuėjo už kasų prie gėlių stalelio. Atsisukusi pamatė, kad apsaugos darbuotoja R. vedasi į apsaugos patalpą. Kitos bendradarbės J. liudytoja paklausė, kas atsitiko, ši atsakė, kad R. sulaikė, o J. dalinai sulaikė ir liepė laukti. Vėliau R. jai pasakojo, kad ją vadino įžeidžiančiais žodžiais.

Liudytoja nurodo girdėjusi, kaip buvo užrakinama apsaugos patalpa, ji net užakcentavo, sakydama, ką jie dabar darys, kad net užsirakina.

Nurodo, kad apsaugininkės ir R. pokalbio ji negirdėjusi, ji taip pat negirdėjo, kas buvo kalbama apsaugos patalpoje, ji negirdėjo žodžių “vagiše, mergužėle”. J. jai pasakojo, kad apsaugininkės buvo pasakyta, kad R. sulaikoma, o J. sulaikoma dalinai. Kai R. išleido, ji pasakojo, kad ją vadino vagiše, kad rodė jos nuotrauką telefone, kaltino, kad prieš savaitę laiko ji yra pavogusi kremus ir kad dabar ją dėl to sulaikė.

Liudytoja J. A. parodė, kad nukentėjusioji R. N.-jos kolegė. Jos apsipirkinėjo prie kasos, pirmiausia stovėjo I., kai ji nuėjo, apsipirko R.. Pamatė apsaugininkę, ji R. piktokai pasakė, kad Rasa oficialiai sulaikoma, o liudytoja-dalinai. Apsaugininkė R. nusivedė ir užrakino duris, nes spragtelėjo užraktas. I. tuo metu buvo prie gėlių. R. paskambino I., pasakė, kad ją kaltina vagyste, kviečia policiją, joms liepė eiti į darbą, tačiau jos R. laukė, matė, kaip atvyko policija. Matė, kaip dar prieš atvykstant policijai, atvyko ir vyras. Po visko R. pasakojo, kad kambariuke apsaugininkė ją vadino mergužėle, vagile, kaltino pavogus kremus, o vyras irgi kažką įžeidžiančio pasakė, bet negali pasakyti, ką tiksliai. Liudytoja šių žodžių negirdėjo. Į darbą jos grįžo sukrėstos, R. verkė.

Liudytojas A. N. parodė, kad nukentėjusioji-jo sutuoktinė. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad ją sulaikė parduotuvėje. Jis greitai nuvažiavo į parduotuvę, ten buvo ir žmonos bendradarbės. Liudytojas atidarė apsaugos patalpos duris, ten buvo policijos pareigūnai, kažkuris iš kaltinamųjų, jo žmona. Bandė aiškintis, tačiau policininkas liepė pasišalinti. Jam pasišalinus, durys liko pravertos. Buvo prie pat durų, girdėjo, kad žmona verkė, ją kaltino, kad apsivogė, kad išsisukinėja, kad viską matė ir nufilmavo. Sakė “dabar tai jau pakliuvai, neišsisuksi”. Buvo ne kartą vartojamas žodis “vagis”, atrodo, šiuos žodžius vartojo vyras. Buvo visokių užgauliojimų ir sumaištis. Apsaugininkė vaikščiojo pirmyn atgal su dokumentais.

Jo žmonai buvo šokas, ji verkė, gėrė vaistus. Ji sakė, kad ją apvagino be priežasties. Žmonas pasakojo, kad kaip ir kiekvieną dieną ji nuėjo per pietus apsipirkti, bet tą dieną prie jos priėjo apsaugininkė ir iš karto pasakė, kad ją sulaiko, nes prieš savaitę laiko pavogė kažkokias prekes. Žmona pasakojo, kad ją vadino vagile, mergele, mergužėle.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis dirba saugotoju IKI parduotuvėje. 2009 m. rugsėjo 16 d. pastebėjo per monitorių, kad nukentėjusioji vaikščiojo prie kremų, juos apžiūrinėjo, pora kartų pakėlė nuo lentynos. Kai ji pasitraukė nuo kremų, jis iš karto nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad kremų nėra. Pasižiūrėjęs per kameras, matė, kad už juos moteris nemokėjo. Jis norėjo moterį vytis, bet ji jau buvo išėjusi. Apie įvykį liudytojas pranešė vadovybei ir su kolegomis peržiūrinėjo įrašus. Vadovybė liepė tą moterį, pastebėjus ją parduotuvėje, sulaikyti.

Nurodo, jog būdavo, kad asmenys dėl vagysčių iš parduotuvės buvo sulaikomi vėliau, kai dar kartą ateidavo į parduotuvę.

Liudytoja D. U. parodė, kad kaltinamieji-jos bendradarbiai, o nukentėjusioji pažįstama iš matymo kaip klientė. Nurodo, kad 2009. m rugsėjo 23 d. apie pietus dirbo šalia apsaugos kabineto esančioje patalpoje, į šią patalpą reikia patekti per apsaugos kabinetą. R. įsivedė į savo kabinetą nukentėjusiąją. Pokalbio detalių liudytoja negirdėjo, nes dirbo savo darbą, tačiau riksmo, triukšmo, užgauliojimo negirdėjo. Suprato, kad buvo rodoma vaizdo medžiaga, R. sakė, kad matyti, kaip imamas kremas. Ji kalbėjo ramiu, normaliu balso tonu. Jokių įžeidžiančių žodžių nebuvo. Kai liudytoja išėjo iš savo patalpos, apsaugos kabinete jau buvo ir B., ir policija. Negirdėjo, ką kalbėjo B.. Apsaugos kabineto durys į salę buvo uždarytos, bet neužrakintos, nes liudytoja, užrakinusi savo patalpos duris, išėjo per apsaugos kabinetą į salę. Nurodo, kad raktų nuo apsaugos kabineto durų ji neturėjo, nes durys per visą dieną būdavo atrakintos.

Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamieji-jos bendradarbiai. 2009 m. rugsėjo 23 d. ji dirbo kasininke-pardavėja IKI parduotuvėje. Nukentėjusioji apsipirko pas liudytoją kasoje, po ko priėjusi apsauginė paprašė eiti kartu su ja. Nebuvo žodžių, kad “jūs oficialiai sulaikoma”, buvo tik paprašyta eiti kartu. Negali pasakyti, ką konkrečiai kalbėjo apsaugos darbuotoja su nukentėjusiaja, tačiau jokių įžeidžiančių žodžių negirdėjo.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra UAB „Sankcija“ apsaugos vadovas, kaltinamoji R.-jo pavaldinė. Nurodo, kad apsaugos darbuotojas, pastebėjęs administracinį pažeidimą, privalo sulaikyti asmenį ir pranešti policijai. Apsaugos darbuotojai stebi per monitorius, ar žmonės, paėmę prekes, susimoka už jas kasose. Yra taikoma tokia praktika, kad ir praėjus kuriam laikui, gali būti sulaikomas žmogus, kai yra jo galimai neteisėtą veiką įrodantis vaizdo įrašas. Apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti asmenį ir pagal vaizdo medžiagą bei jį perduoti policijos žiniai. Nurodo, kad tokių terminų, kaip “oficialiai” ar “dalinai sulaikoma”, niekas pas juos nevartoja.

Liudytoja V. V. parodė, kad su nukentėjusiaja R. N. yra bendradarbė. Iš matymo pažįsta ir kaltinamąją R., nes ši dirba apsaugos darbuotoja IKI prekybos centre. Nurodo, kad pietų metu ėjo apsipirkti, paskutinėje kasoje pažįstama kasininkė pasakė, kad sulaikė R.. Išeidama iš parduotuvės, pamatė sėdinčias J. su I.. Apsaugos darbuotojų kambaryje girdėjosi pakeltu tonu moteriški balsai. Vėliau sužinojo, kad R. kaltina kažką pavogus. Nurodo, kad prie kasos muzika nesigirdi, be to, ji ne visada parduotuvėje ir groja.

Pareiškimu Alytaus apskrities VPK viršininkui UAB’’Palink’ vadovė praneša apie 2009. rugsėjo 16d. prekių vagystę iš PC IKI (b.l. 8), nutarimu (b.l. 7) Alytaus apskrities VPK miesto nuovados tyrėjas dėl to atsisako pradėti administracinę teiseną ( b. l. 7).

UAB’’Sankcija” direktorius 2007 m. birželio 14d. įsakymu Nr. 8 nurodo, kokie apsaugos darbuotojų veiksmai turi būti atliekami, pirkėjui sugadinus prekę ar įtariamam įvykdžius vagystę (b. l. 56).

UAB’’Sankcija” saugotojo pareiginiai nuostatai (b. l. 61-68) apibrėžia saugotojo pareigas ir teises, saugotojai su pareiginiais nuostatais supažindinti ir tai registruota pareiginių nuostatų registracijos žurnale (b.l. 59-60).

A. B. ir A. R. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso BK 155 str. 1 d., numatančioje atsakomybę už žmogaus įžeidimą nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimo baudžiamosios teisės prasme, būtinasis objektyvusis požymis-užgaulumas, jei asmuo tai suvokia, kaip savo paties įžeidimą. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar jų vertinimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Taigi, asmens pripažinimo kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. būtina sąlyga yra ne bet koks viešai išreikštas žmogaus vertinimas, o tik išreikštas nepadoria, žeminančia, užgaulia forma.

Remiantis teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų A. R. ir A. B. kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos. Vienintelis tiesioginis įrodymas dėl nukentėjusiosios R. N. įžeidimo-pačios nukentėjusiosios parodymai. Įrodyta, kad A. R., dirbdama saugos tarnyboje saugotoja ir saugodama prekybos centro turtą, vykdė savo pareiginės instrukcijos 2.7 punkte nurodytas pareigas, t.y. sulaikė asmenį, įtariamą administracinės teisės pažeidimu ir stengėsi išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Dėl durų užrakinimo kaltinamoji nurodo, kad durų ji nerakino, nes raktai buvo pas ją rankinėje su kitais jos asmeniniais raktais. Tačiau pabrėžtina, kad nukentėjusiosios sulaikymo teisėtumo ir tikslingumo klausimas šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas, o sprendžiamas kaltinimas dėl galimai nusikalstamos kaltinamųjų veikos pagal LR BK 155 str. 1 d., o šios veikos pagrindinis sudėties elementas-viešas žmogaus pažeminimas. Taigi kaltinamoji A. R. pakvietė užeiti nukentėjusiąją į tarnybines patalpas išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Ji nurodo, kad tik norėjo išsiaiškinti įvykį, o tikslo įžeisti, įskaudinti ar pažeminti nukentėjusiąją neturėjo. A. B. taip pat nurodo jokių įžeidžiančių žodžių nevartojęs, atėjęs į apsaugos kambarį tik paklausė, “kokią vagystės kasetę žiūrėsim, ar dėl kavų”. Šalia apsaugos kambario buvusioje patalpoje buvusi liudytoja apklausta D. U. nurodė girdėjusi, kad peržiūrima vaizdo medžiaga, nurodė, kad A. R. kalbėjo ramiu, normaliu balso tonu, jokių įžeidžiančių žodžių nebuvo. Tai, kad D. U. girdėjo pokalbį, patvirtino ir pati nukentėjusioji, nes ji sakė, kad durys į D. U. darbo kambariuką buvo atidarytos ir ji tikrai galėjo girdėti pokalbį apsaugos kambaryje. Liudytojomis apklaustos kartu su nukentėjusiaja buvusios V. V. ir J. A., kasininkė I. B. tik patvirtino, kad nukentėjusioji buvo nuvesta į apsaugos kambarį, tačiau nei viena liudytoja negirdėjo užgaulių, žeminančių ar įžeidžiančių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu. A. B. atvyko kambarėlyje jau esant policijos pareigūnams, tą patvirtino ir A. R., ir pats A. B., ir policijos pareigūnas R. Z.. Tuo paneigti liudytojos J. A. parodymai, kuri nurodė, kad vyras atvyko prieš atvykstant policijai. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai A. K. ir R. Z., A. K. teisme parodė, kad jokio konflikto ar įsidėmėtino elgesio neprisimena, kitas pareigūnas R. Z. paliudijo, kad visi ten esantys asmenys normaliai elgėsi, nes jeigu būtų buvę kokie nors viešosios tvarkos pažeidimai, jie, kaip policijos pareigūnai, būtų sureagavę. Apsaugos kambarėlyje su nukentėjusiaja ir A. R., be policijos pareigūnų, buvo tik A. B., jis teigia nevartojęs tokio žodžio, jis tik paklausė, kokią vagystės kasetę žiūrės, ar kavų vagystės.

Liudytojo A. N., nukentėjusiosios sutuoktinio, parodymai, kad jis girdėjo, kaip apsaugos kambarėlyje vyras vartojo žodį ”vagis”, nepatvirtinti kitais bylos įrodymais. A. N. parodymai kritikuotini ne tik dėl to, kad jie neparemti kitais bylos įrodymais, bet ir dėl to, kad nukentėjusioji-jo sutuoktinė, be to, jis, kaip pats sakė, buvo susijaudinęs, netgi policijos pareigūnas liepė jam pasišalinti iš įvykio vietos. Šio liudytojo parodymais verčia abejoti ir tas faktas, kad jis nurodė, jog apsaugininkė vaikščiojo pirmyn atgal su dokumentais, nors nei vienas proceso dalyvis to nenurodė.

Tai, kad kaltinamieji įžeidė nukentėjusiąją, yra tik prielaida, ir nepavyko surinkti neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę. Kaltinamųjų kaltės neginčijamai nepatvirtina byloje ištirti įrodymai, nukentėjusioji R. N. privalėjo pateikti pakankamai A. R. ir A. B. kaltumą įrodančių įrodymų. Abejonės, kad galbūt kaltinamieji savo veiksmais įžeidė nukentėjusiąją, buvo tikrinamos teisme tiriant įrodymus, tačiau išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, kaltinamųjų kaltės nepavyko įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kuriuos negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus įrodymus teisme, daroma išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog kaltinamieji A. R. ir A. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji A. R. ir A. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, jie pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios R. N. 6 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (LR BPK 115 str. 3d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

A. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios R. N. 6 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti–vaizdo kasetę ‘’Emtec”, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities VPK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.