- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3114-305/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00349-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“, R. L.-B., E. L.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
suinteresuotam asmeniui R. L.-B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
suinteresuotam asmeniui E. L. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L., atstovaujamos advokato Vidmanto Ravinio, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. L.-B. ir E. L. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) po palikėjos K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad T. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su R. L. . Pareiškėjos sutuoktinis R. L. (duomenys neskelbtini) numirė. Pareiškėja T. L. po savo vyro mirties kreipėsi į Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po savo vyro mirties. Pareiškėja su savo sutuoktiniu visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. savo sutuoktinio tėvams priklausančiame name, kurį po sutuoktinio tėvų mirties pareiškėjos sutuoktinis R. L. priėmė, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Santuokos metu nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkomis: prisistatė priestatą, kuriame įsirengė kambarį ir vonią, pakėlė antrą namo aukštą, pasistatė ūkinį pastatą – garažą, pasistatė lauko rūsį, pasikeitė elektros instaliaciją ir t. t. Tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjos sutuoktinis R. L. nebuvo spėjęs susitvarkyti namo, likusio po motinos mirties, paveldėjimo klausimų. Nors pareiškėjos sutuoktinis R. L. po savo motinos K. L. mirties ir nebuvo kreipęsis į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, jis palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nustačius šią juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja galės susitvarkyti paveldėjimo klausimus, atsiradusius po savo sutuoktinio mirties. Pareiškėjos sutuoktinio R. L. tėvai buvo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir motina K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio R. L. tėvas M. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus pareiškėjos sutuoktinio R. L. tėvui M. L., jo sutuoktinė (pareiškėjos sutuoktinio motina) K. L. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties. Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės viršaičio 1991 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 398 nurodyta, kad Vilkaviškio apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 4 pil. L. M. vardu yra užregistruoti pastatai: mūrinis gyvenamais namas, turintis 66,81 kv.m. bendrojo naudingo ploto, ir trys mūriniai pastatai, bei vienas medinis ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Taigi K. L. priėmus savo sutuoktinio M. L. palikimą, ji priėmė ir jo vardu aukščiau paminėtus bei ūkinėje knygoje užregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Tam, kad R. L. paveldėtų savo motinai K. L. priklausiusį turtą, jis turėjo per įstatymo nustatytą terminą (6 mėn.) kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo. Tačiau po K. L. mirties dėl turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. Nors pareiškėjos sutuoktinis R. L. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą su pareiškimu nesikreipė, tačiau jis savo motinos K. L. palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas palikimą faktiškai valdyti (e. b. l. 1-6, t. I). Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti (2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.17-1.18 min., 2.02-5.26 min., 17.13-17.14 min. ir 17.16-21.51 min.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nuomone, pareiškėja turėtų pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti mirusios K. L. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat konkretizuoti, kokius aktyvius veiksmus pareiškėjos sūnus atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu po savo motinos mirties per 1964 m. Civiliniame kodekse nustatytą 6 mėnesių terminą. Prie pareiškimo pridėti įrodymai, VĮ „Turto bankas“ vertinimu, nėra pakankami pareiškėjos prašymo tenkinimui. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (e. b. l. 72-74, t. I).
Suinteresuotas asmuo R. L.-B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos tėvas J. L. nepriėmė savo mamos K. L. palikimo nei paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nei faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Tokiu būdu ir ji neįgijo paveldėjimo teisės į šį turtą po jos tėvo J. L. mirties. Prieštaravimų pareiškimo tenkinimui neišreiškė (e. b. l. 72-73, t. II).
Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad jos tėvas J. L. nepriėmė savo mamos K. L. palikimo nei paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nei faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Tokiu būdu ir ji neįgijo paveldėjimo teisės į šį turtą po jos tėvo J. L. mirties. Prieštaravimų pareiškimo tenkinimui neišreiškė (e. b. l. 70-71, t. II).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 8, t. I). Pareiškėjos sutuoktinis R. L., miręs (duomenys neskelbtini), buvo K. L. sūnus (e. b. l. 12, 15, 16, t. I), todėl R. L. turėjo teisę paveldėti mirusiosios motinos turtą pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad K. L. buvo sudariusi testamentą, nėra). Po palikėjos mirties liko paveldėtino turto: gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pati K. L. buvo paveldėjusi po savo sutuoktinio M. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (kadangi šie nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, K. L. po sutuoktinio mirties išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą jie nebuvo nurodyti, tačiau, atsižvelgiant į 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalies nuostatą, K. L., priėmusi dalį M. L. palikimo, laikoma priėmusia visą jo palikimą, įskaitant ir M. L. priklaususius minėtus statinius) (e. b. l. 7, 9, 10, 11, 17-48, 49-50, 51, t. I). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais bei liudytojų A. M., G. M. Č. bei I. S. parodymais nustatyta, kad R. L. iš karto po savo motinos mirties faktiškai pradėjo naudotis minėtu turtu, t. y. kartu su savo sutuoktine liko gyventi motinai priklaususiame gyvenamajame name, naudojosi kitais statiniais, šį turtą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo ir t. t., t. y. iš karto po savo motinos mirties paveldėtiną turtą prižiūrėjo kaip savo (e. b. l. 1-6, t. I, 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.02-5.26 min., 6.17-9.45 min., 10.34-12.55 ir 13.50-17.00 min.). Notaro liudijimai liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po K. L. mirties niekas nesikreipė, o R. L. palikimą priėmė jo sutuoktinė T. L., paduodama notarui pareiškimą (e. b. l. 13, 14, t. I).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog R. L. po savo motinos K. L. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji, kaip R. L. sutuoktinė, jo turto paveldėtoja, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą R. L. priklausiusį turtą, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.