- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- II-31-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03170-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- N. P.
- Pažeidėjas
- M. D. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Nikita Kuznecovas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D. V., jos įgaliotam atstovui advokatui Nikitai Kuznecovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-2777-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-2777-2020 M. D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2020 m. spalio 12 d., apie 13 val. adresu (duomenys neskelbtini), lazdele trenkė į N. P. automobilio ,,Audi“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), stogo kairės pusės rėmą, taip jį įbrėždama. Už šį administracinį nusižengimą M. D. V. paskirta nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
Šalies argumentai
M. D. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodo, jog visiškai nesutinka su šiuo nutarimu dėl jame išdėstytų aplinkybių nebuvimo, atlikto nagrinėjimo procesinių pažeidimų ir nutarime nurodyto asmens neatitikimo jos asmens duomenų. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjant bylą dalyvavo N. P. Pareiškėja nurodo, jog visų pirma, jokio „viešo nagrinėjimo“ nebuvo, todėl asmuo, priėmęs nutarimą, pažeidė jos teisę į visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių išyrimą, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus ir kt. Pareigūnas šiurkščiai pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes jai atvykus į „viešą nagrinėjimą“, į Vilniaus m. 2-jo policijos komisariato prieigos patalpą, išėjo kažkoks pakankamai netvarkingais drabužiais, civiliai apsirengęs, ir niekaip neprisistatęs, vyriškis ir pasakė: „tuoj išnešiu baudą“. Policininkai, pildę protokolą, privalėjo M. D. V. išaiškinti dėl bylos žodinės ir rašytinės tvarkos nagrinėjimo. Protokole prieš paimant jos parašą turėjo nurodyti, kokios būtent bylos nagrinėjimo tvarkos ji pageidauja, juolab ji visiškai nesutiko su pateiktu kaltinimu. M. D. V. nurodė, kad 2020 m. spalio 12 dieną, apie 13 val., prie savo namų, (duomenys neskelbtini) (sodo sklypas 41), ėjo keliuku, jungiančiu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Staiga iš asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės jai priešakyje iš kairės pusės dideliu greičiu įvažiavo N. P. vairuojamas automobilis ,,Audi“. Staigiai stabdomas (stabdymo žymės buvo matomos) N. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini) namas (sodo sklypas 32), vairuojamas automobilis pribloškė ją prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros su varteliais (sodo sklypas 42). Ji labai išsigando, o N. P., išlipusi iš automobilio, pradėjo ant jos rėkti: ,,ko stovi akis išvertusi“. Ji paklausė, kodėl ji (N. P.) čia tokiu greičiu važinėja ir pasakė, kad praneš policijai. N. P. jai atsakė necenzūriniais žodžiais (nurodyti skunde), „kaip noriu, taip važiuoju ir važinėsiu, tu man neuždrausi“. Tuomet N. paskambino savo motinai, kuri atvyko iš šalia esančio sklypo. Ką ji jai kalbėjo, nepamena, nes jai nuo patirto streso ir įžeidimų pasidarė bloga ir ji nuėjo namo. N. P. su automobiliu pasišalino iš įvykio vietos į gretimą keliuką, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve. Netrukus prisistatė policija ir pasakė, kad ji yra kaltinama apgadinusi savo lazda N. P. automobilio dešinės pusės stogą. Tada kartu su policininku nuėjo į įvykio vietą. Ant keliuko, jungiančio (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, stovėjo N. P. automobilis ir jos vyru prisistatęs vyriškis. Jis pradėjo rodyti subraižytą, dešinės pusės automobilio stogą ir nepagrįstai, arogantiškai, pakeltu tonu, piktai ją pradėjo kaltinti, kad ji tai padarė su savo lazda. Visa tai matė ir girdėjo jos sūnus R. V., gretutinių namų kaimynai. Atsakingai pareiškia, kad N. P. automobilio neapgadino jokiu būdu. Ji yra 84 metų amžiaus, š. m. vasarą yra turėjusi mikroinsultą ir tris savaites gulėjo ligoninėje. Po to sunkiai vaikšto. Niekaip fiziškai negalėjo, būdama prispausta prie kaimynų tvoros, automobilio kairėje pusėje subraižyti su lazda automobilio stogo dešinės pusės rėmą. Policijos pateiktame protokole pasirašė, kad nesutinka su inkriminuojamu kaltinimu. Priešingai, dėl N. P. vairavimo patyrė didžiulį stresą, dėl ko sutriko širdies ritmas ir pablogėjo sveikata. Dėl N. P. veiksmų jos atžvilgiu taip pat patyrė didžiulį moralinį įžeidimą, pažeminimą ir psichologinį smurtą, buvo ,,iškoliota“ necenzūriniais žodžiais. Pažymi, kad N. P. savavališkai pasišalino iš autoįvykio vietos. Dėl šio autoįvykio ir įžeidimo aplinkybių parašė pareiškimą policijai ir kartu su sūnumi, R. V. Pareiškimas dėl N. P. veiksmų jos atžvilgiu buvo pateiktas per epolicija.lt. 2020 m. spalio 12 d., apie 21 val. 2020 m. spalio 30 d., 13 val., kartu su sūnumi R. V., veikiančiu pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. jos įgaliojimą, atvyko į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui viešame posėdyje. Paskirtas tyrėjas A. R. Budinčioje dalyje pasirodė neuniformuotas, džinsais ir laisvalaikio paskirties megztiniu apsirengęs vyras, kuris, niekaip neprisistatęs, pasakė, kad tuoj jai išrašys baudą. Pasiteiravus apie nusižengimo nagrinėjimą ir apie jos pareiškimą dėl N. P. veiksmų, nemandagiu tonu niekaip neprisistatęs vyriškis piktokai pareiškė, kad jokio bylos nagrinėjimo nebus, jokio jos pareiškimo jis neturi, jo neieškos ir jam jo nereikia. R. V. įteikus įgaliojimo originalą ir pareikalavus surasti jos pareiškimą, pareigūnas pasišalino ir ilgai kalbėjo telefonu. Grįžęs tuo pačiu arogantišku tonu dar kartą patvirtino, kad jos pareiškimas jam nereikalingas, jis jo neieškos, ir liepė pasirašyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Taip pat buvo pasakyta, kad jei kas nepatinka, gali skųsti nustatyta tvarka. Grįžusi namo, pastebėjo, kad nutarime parašyta pažeidimo esmė - stogo kairės pusės rėmo įbrėžimas, nors protokole visą laiką buvo kalbama apie dešinę pusę. Pareiškėja fiziškai negalėjo atlikti veiksmų, kurie neva buvo jos atlikti ir privedė prie automobilio apgadinimo. Atrodo tarsi ilgai ieškota kokios nors žymės automobilio kėbule, kad pateisinti aiškią neva nukentėjusios N. P. melagystę. Kyla klausimas - kaip 150 cm ūgio ant kojų be atramos nepastovinti moteris iškėlė 80 cm ilgio lazdą su guminiu antgaliu ir trenkė taip, kad apgadino automobilio stogą iš priešingos nuo jos pusės. Prie skundo M. D. V. pateikė nuotraukas, kuriose matyti jos lazda ir automobilio apgadinimai. Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 625 straipsniais, 635 straipsniu, teismo prašo panaikinti minimą nutarimą bei grąžinti institucijai iš naujo ištirti N. P. veiksmus (b. l. 1-3; 7-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. D. V. palaikė skundą. Paaiškino, kad ji ėjo gatve dešine puse ir staiga prieš ją dideliu greičiu važiavo automobilis, visa laimė, kad buvo „sietka“ ir varteliai ir ji spėjo pasitraukti į vartelių tarpą. Pirmą kartą ponią matė, nepažįsta jos. Nurodė, kad kai ji pamatė ją, staigiai sustabdė, nes automobilis šoko ant viršaus ir ji atsidūrė varteliuose. Kai automobilis sustojo, ji buvo prie prekinės lempos ir vairuotojos durų, vairuotoja vos išlindo iš to automobilio, jos buvo tik dviese. Ji (pareiškėja) aiškino, ar galima tokiu greičiu važiuoti, juk jeigu ne tie varteliai, ji būtų jai koją sulaužusi. Ji labai išsigando. N. pasakė, kad kvies policiją, ji jai pasakė, kad tai jai reikia kviesti policiją. Apsižiūrėjo, kad su savimi neturi mobilaus telefono, turi didelį širdies ritmo sutrikimą, jai pasidarė bloga. Tuomet atvažiavo kitas automobilis, ta ponia skambino kažkam ir klausė, ką jai daryti, nes užtvėrė kelią ir neduoda jai pravažiuoti. Nesupranta, ar vairuotoja nematė jos, nes tokiu greičiu lėkė, kad nemoka apsakyti. Tuomet pamatė, kad už gyvatvorės stovi kaimynas L., paklausė jo, ar mama namuose, norėjo pagalbos, jis pasakė, kad nėra, ir apsisukęs nuėjo. Ji pagalvojo, kad jai reikia ieškoti pagalbos iš sūnaus. Ji pagalvojo, kad jeigu ji jau iškvietė policiją, tai ji antrą kartą nekvies. Tada sūnus pamatė, kad ji jau su policija stovi. Nukentėjusioji važiavo nuo 9 gatvės ir automobilį pastatė 7 gatvėje. Niekas jos neapklausė, niekas nežiūrėjo automobilio, ar jis subraižytas, sūnus tik apėjo aplink automobilį. Ji nurodė, kad lazda netrenkė.
Nukentėjusioji N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su vaiku važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, jai reikėjo sukti į kairę pusę, ten didelio greičio negalėjo būti, nes prie tvoros ant kelio yra akmuo padėtas, todėl išsukti greitai yra neįmanoma. Tik išsukus pamatė šią moterį (pareiškėją) ir specialiai sustojo, kad ji galėtų praeiti. Pareiškėja priėjo prie jos lango, ji jį atsidarė ir pareiškėja iškart pradėjo klausinėti kodėl ji čia važinėja. Jau ne pirmas konfliktas su ja ir kaimynais, pareiškėja aiškina, kad negalima šiuo keliu važinėti (nors ji pareiškėjai aiškina, kad tai bendras kelias), taip pat pareiškėja aiškina, kad deda didelius pinigus šio kelio tvarkymui ir gali uždrausti važinėti šiuo keliu. Prieš kelias dienas prieš įvykį pareiškėja taip pat buvo susistabdžiusi jos vyrą, irgi klausinėjo, kodėl yra važinėjama, jie aiškino, kad gali prisidėti prie kelio, tegul sūnus ateina pasikalbėti su jais, tačiau sūnus tuo metu buvo komandiruotėje. Įvykio dieną pakalbėjusi su moterimi suprato, kad nieko gero nebus, atsisveikino ir atleido stabdžio pedalą, pariedėjo gal 2-3 metrus ir išgirdo smūgį. Išgirdo smūgį į kairės pusės automobilio stogą, iškart sustojo ir išlipo, pasakė, kad už tokį elgesį kvies policiją. Jos vaikas labai išsigando. Ji paskambino mamai, kad ši atvažiuotų vaiką pasiimti. Ji iškvietė policiją, pareigūnai labai greitai, per kokias 15 minučių, atvažiavo, automobilis nebuvo patrauktas, ponios vietoje nebuvo, ji pabėgo į savo kiemą, pareigūnai nuėjo pas ją. Vėliau gavo leidimą iš pareigūnų patraukti automobilį, kad netrukdytų eismui. Buvo atėjusi moteris, kuri girdėjo trenkimo garsą, ji sakė, kad galės paliudyti, nes su šia moterimi dėl kelio būna dažni konfliktai, negali nei vaikai žaisti, nei eiti. Niekas nematė to įvykio, bet girdėjo smūgį moteris, kuri ėjo su dviem mažais vaikais keliu. Policijos pareigūnai fotografavo dureles. Sąmata tokia, kokia yra įbrėžimo kaina, ji nuvarė automobilį į servisą, paklausė, kiek automobilio sutvarkymas gali kainuoti, nieko daugiau neprašė tvarkyti, tik dėl to įbrėžimo. Iš viso žala 388 eurų. Nežino, kodėl nutarime yra nurodyta 118 eurų žala.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sode, tvarkėsi šiltnamyje. Prieš jį sustojo ponia D., stovėjo prie kaimyno – pirmininko vartelių, tuomet prie D. sustojo automobilis ir išlipo moteriškė, jos pradėjo kalbėtis, o jis toliau tvarkėsi sode.
Jis matė, kad atvažiuoja automobilis, kuris sustojo priešais. Išlipo moteriškė ir jos pradėjo kalbėtis, apie ką kalbėjo, jis negirdėjo, nes kalbėjosi negarsiai. Jis dirbo savo darbus, kažkuriuo momentu nusisuko. Iki moterų buvo gal 3 metrų atstumas, jos kalbėjosi tyliai, todėl jis nekreipė dėmesio. Po kažkurio laiko atsisukęs pamatė, kad stovi dar kitas automobilis, atvažiavęs iš kitos gatvės pusės, ir jos jau trise stovi ir kalbasi, o jis toliau darė savo darbus. Jam atrodė viskas įprasta, nes prieš tris, keturias dienas kaimynės D. tvora buvo sulaužyta ir jis galvojo, kad moterys eina pas pirmininkę aiškintis, kad čia su tuo susiję. Kol jis buvo prie tvoros, gal ponia D. kažką ir sakė, bet jis negirdėjo. Su kita kaimyne N. jis nekalbėjo, nepažinojo jos. Nebuvo rėkimų, šaukimo. Moterys kalbėjosi stovėdamos prie automobilio, prie vairuotojo durelių. Atsidarė automobilio duris ir kalbėjosi. Automobilio vairuotojo pusė buvo arčiau D. Jis stovėjo iš dešinės nuo moterų. Automobilis jam užstojo vaizdą, nes sustojo lygiai su varteliais. Nežino, kiek jos kalbėjosi, gal 30-40 minučių, nes jis irgi vaikščiojo pirmyn atgal, o jos vis dar kalbėjosi, tuomet kita moteris atvažiavo ir jos toliau kalbėjosi. Dabar žino, kad N. P. yra kaimynė. Ta kita moteris yra N. P. giminaitė. Dar prie automobilio ėjo kaimynė su šuniu, o paskui po kurio laiko ėjo vyras su vaiku. Viskas vyko kelyje, tai žmonės vaikščiojo aplink. Tų žmonių jis nepažįsta. Tuo metu nežinojo, kad vyras su vaiku yra N. P. vyras ir jos vaikas. Trenksmo, bildesio negirdėjo. Nematė, kad D. būtų trenkusi lazda, jeigu trenktų, tai turėtų būti triukšmas, bet buvo paprastas pokalbis, neatkreipė į jas jokio dėmesio. Konflikto nebuvo.
Liudytoja E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykį nelabai prisimena. Paskelbus jos tarnybinį pranešimą (b. l. 6), liudytoja parodė, kad apžiūrėjus transporto priemonę viršutinėje galinėje dalyje kairėje pusėje buvo apgadintas stogas, buvo įlenkimas ir įbrėžimas. Darė nuotraukas, kurios turėjo būti prisegtos prie medžiagos, taip pat darė vaizdo įrašą. Turi Body kameras, jas nešiojasi. Nuotraukos buvo daromos tarnybiniu telefonu. Negali pasisakyti dėl moterų emocinės būklės, tarnybiniame pranešime tai turėtų būti pažymėta. Kiek atsimena, buvo priėję ir pačios nukentėjusiosios draugas, dar kaimynai iš gretimų namų, kurie skundėsi dėl senyvo amžiaus moters elgesio. Kalbėjo ir su senyvo amžiaus moters sūnumi, jam paaiškino situaciją ir kas vyks toliau. Jie (pareigūnai) nėra ekspertai, bet apžiūrėjo garbaus amžiaus moters lazdą, sulygino su ant automobilio esančiais įlenkimais ir jiems atrodė, kad buvo suduota ta lazdele. Kolega palaikė jos nuomonę, jie kartu kalbėjosi apie tai, kad buvo suduota moters lazdele į automobilį, tai bendra jų nuomonė. Negali pasakyti, kiek kartų buvo suduota lazdele. Rodos, buvo įbrėžimas ant automobilio juodos spalvos. Rodos, močiutė turėjo tamsios spalvos lazdą ir įbrėžimas buvo tamsios spalvos ir pati įlenkimo forma atitiko lazdą. Tai, kas buvo matyti, tą ir aprašė, iš nuotraukų tai galima pamatyti. Buvo priėję kaimynai vaikai, kurie matė, kad močiutė lazda mosikavosi. Atvykus pas močiutę, ji lazda nesimosikavo. Močiutė nebuvo agresyvi, ji geranoriškai bendravo, nekilo dėl to problemų. Liudytojos nuomone, senyvo amžiaus moteris tikrai galėjo užsimoti lazda.
Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal iškvietimą dėl konflikto atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus pasitiko pranešėja, jauna moteris, apgadinto automobilio vairuotoja. Jos vardo, pavardės neatsimena, su ja labiau aiškinosi kolegė. Pranešėja paaiškino, kad vairavo automobilį, sukant į kažkurią gatvę prie jos priėjo vietinė gyventoja ir užstojo kelią, neleido pravažiuoti. Jai atsidarius langą, tarp jų užsimezgė diskusija, žodinis konfliktas, ko pasėkoje vietinė gyventoja su lazdele trenkė į automobilį. Pranešėja nurodė, kurioje vietoje buvo apgadinimas. Turbūt į stogą trenkė. Vairuotojos, kairėje pusėje. Kiek atsimena, jam apžiūrint apgadinimą susidarė įspūdis, kad sugadinimas galėjo būti padarytas trenkiant lazdele, jam asmeniškai dėl to abejonių nekilo. Pagal įlenkimo bruožus nusprendė, kad lazdos pagalba buvo sugadintas. Priklausomai nuo smūgio galima sugadinti automobilį. Jis nėra ekspertas, kad galėtų atpažinti, kuo apgadinimas buvo padarytas. Nekilo prieštaravimų su kolege, kad įvykio pasėkoje kilo sugadinimas. Yra nuotraukos, kiek atsimena, buvo tiek įlenkimas, tiek įbrėžimas. Liudytojo nuomone, buvo trenkta iš viršaus į apačią. Sprendžiant pagal apgadinimus, buvo trenkta lazdele. O kas tai padarė, reikia aiškintis. Jie surinko pirminę medžiagą ir perdavė ją tyrėjams. Jam atrodo, kad pati vairuotoja parodė, kur yra sugadinimas. Jis aiškinosi su kita konflikto dalyve, senyvo amžiaus moterimi ir jos sūnumi. Nepamena, ką aiškino senyvo amžiaus moteris, bet ji neneigė, kad konfliktas buvo. Neatsimena, ar moteriškė buvo su ta pačia lazda, su kuria dabar yra salėje. Automobilio vairuotoja pasakė, kad senyvo amžiaus moteris su ta lazda trenkė.
Motyvuojamoji dalis
M. D. V. skundas netenkintinas.
Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. M. D. V. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su nutarimu ir nurodė, kad ji netrenkė su lazda į automobilį. Pareiškėjos teigimu, ji ir negalėjo to padaryti dėl amžiaus ir sunkios sveikatos būklės. Vis tik teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja M. D. V. nepatenkinta gatve važinėjančiais automobiliais. Tai ji patvirtino ir teisme, taip pat vaizdo įrašuose (policijos pareigūnės E. M. „Body“ kameros įrašai), kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu, užfiksuota, kad tarp pareiškėjos ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Tai matyti ir iš N. P. pareigūnei duotų paaiškinimų, tiek iš prie automobilio susirinkusių žmonių komentarų, tiek ir iš pačios pareiškėjos išsakytų nusiskundimų dėl gatvės gyventojų įrengtos gatvės, šia gatve nuolat važinėjančių svetimų automobilių. Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja neturėjo tyčios, kad ir kilusios spontaniškai, suduoti per automobilį. Nors teisme apklaustas liudytojas A. P. teigė, kad moterys kalbėjosi gan tyliai, jokių riksmų jis negirdėjo, vis tik tai nepaneigia buvus konfliktą, nes, kaip minėta, tai matyti iš vaizdo įrašų turinio. Aplinkybė, kad abi konflikto dalyvės galimai nešaukė garsiai, nereiškia, kad konflikto nebuvo, juolab, kaip minėta, pati pareiškėja išsakė pareigūnams nusiskundimą dėl gatve važinėjančių automobilių, sulaužytos tvoros. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusioji N. P. dėl kažkokio asmeninio išskaičiavimo ir vedina ankstesnio konflikto ar nusistatymo apkalbėjo M. D. V., o pati M. D. V. neturėjo N. P. jokių pretenzijų. Suprantama, jog abi pusės laikosi savo versijos, tačiau N. P. paaiškinimus patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Tai liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimai, kad automobilio apgadinimas buvo šviežias (tai girdėti ir vaizdo įrašuose), pareigūnų įsitikinimu, galėjo būti padarytas lazda, nuotraukos, kuriose apgadinimo forma yra pailga, t. y. atitinkanti lazdos formą (b. l. 8-9). Be to, iš nuotraukų matyti, kad įlenktas automobilio stogo kairės pusės rėmas, t. y. būtent toje vietoje, kur, kaip nurodė N. P. ir pati M. D. V., stovėjo pareiškėja, kai sustojo nukentėjusiosios automobilis. Iš tiesų tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė sugadinimo priežasčiai nustatyti, tačiau, pirma, nuo įvykio jau yra praėję beveik metai, kas daro neįmanomą objektyvios išvados gavimą, ir antra, teismo manymu, apgadinimas tikrai nėra toks žymus, kad kiltų abejonių, ar galima jį padaryti lazda, todėl nenustatyta pagrindo skirti ekspertizę. Taip pat pažymėtina, jog minėtas Audi automobilis, ką patvirtina vaizdo įrašai bei nuotraukos, nėra toks aukštas, kad asmuo, besiramstantis lazda, negalėtų ta lazda suduoti per šio automobilio stogą, juolab, pati M. D. V. nurodė, kad automobilis privažiavo labai arti jos. Antai vaizdo įrašo 2020_1012_124109_008.MP4 apie 01.20 min. aiškiai matyti, kad pareiškėja yra aukštesnė už automobilį, taigi atmestinas gynybos argumentas, jog pareiškėjai reikėjo kažkokių ypatingų pastangų užsimoti, kad negalėjo padaryti apgadinimų dėl sveikatos būklės ar amžiaus. Taip pat iš minėto įrašo matyti ir tai, kad nukentėjusioji ne kartą pasako norinti tartis draugiškai, bet pareiškėja tuo metu tik klausia, o kas matė, taip pat nurodo, kad jos lazda minkšta. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusioji, iškviesdama pareigūnus, nebuvo suinteresuota nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, ją apkalbėti. Teismo posėdžio metu ji taip pat nurodė, kad jai būtų užtekę paprasto atsiprašymo. Dėl lazdos pažymėtina, iš b. l. 9 esančios nuotraukos matyti, kad lazda su tvirtinimo detalėmis, be to, ji skirta suaugusiam žmogui pasiremti, taigi, ji negali būti tokia minkšta, kad ja negalima apgadinti automobilio, ypač įvertinus tai, kad apgadinimas yra daugiau apibrozdinimas su nežymiu įlenkimu.
Teismo posėdžio metu gynyba argumentavo, kad policijos pareigūnė įkalbėjo N. P. surašyti pareiškimą. Tačiau šiuos argumentus paneigia vaizdo įrašai. Iš tiesų policijos pareigūnė formulavo pareiškimo tekstą, tačiau akivaizdu, kad prieš suformuluojant rašomą tekstą pati N. P. jos klausia, kaip rašyti, pati dar kartą nurodo faktines aplinkybes, o policijos pareigūnė tik padeda šias aplinkybes suformuluoti aiškiai. Todėl nėra pagrindo manyti, jog N. P. buvo įkalbėta pareigūnės. Iš vaizdo įrašų matyti ir tai, kad policijos pareigūnė ne kartą siūlo tartis gražiuoju ir būtent ne liepia, o klausia N. P., ar ji rašys pareiškimą. Jokių kitų aplinkybių, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti M. D. V. nepagrįstai pradėti administracinio nusižengimo teiseną, byloje nebuvo nurodyta, jų ir nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad M. D. V. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Kadangi N. P. nutarimo neskundė, teismas nepasisako dėl nutarimo dalies, kuria M. D. V. įpareigota atlyginti mažesnę žalą, nei nurodyta sąmatoje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla pagal N. P. pareiškimą, todėl teismas nepasisako dėl byloje nesančio M. D. V. pareiškimo, kurį, pareiškėjos teigimu, ji parašė dėl N. P. pavojingo vairavimo, psichologinio smurto ar kt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. D. V. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-2777-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.