Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei R. G., trečiasis asmuo R. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jam priteisimo, išvadą duodančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovė advokatė D. I. V. prašė teismo atsižvelgti į atsakovės padėtį. Šiuo metu R. G. gydosi ir negali pasirūpinti savo nepilnamete dukterimi. Gydymas sėkmingas ir atsakovė tiki, kad pasibaigus gydymui ji galės susigrąžinti vaikus. Šiuo metu atsakovė neturi jokių pajamų, todėl ieškovui sumažinus materialinio išlaikymo dydį iki 60,00 Eur., sutinka su tokia materialinio išlaikymo suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui ir atsakovei skirta antrinė teisinė pagalba, prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Tretysis asmuo R. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė M. M. nurodė, kad vaikas beveik nuo gimimo auga su tėvu, todėl ieškinį palaiko. Mano, kad nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, taip pat turėtų būti priteistas materialinį išlaikymas, atitinkantis vaiko poreikius.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, 2016-11-04 teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. 2016-10-31 teismui pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodyta, kad atsakovė R. G. šiuo metu gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje “Vilties švyturys” ir nėras pasirengusi auginti vaikus, todėl A. A. gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina. Taip pat nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Patiktslintas ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra R. A. ir R. G. (b. l. 8). Iš Raseinių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų matyti, kad R. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jo šeimą sudaro dukra A. A. (b. l. 6, 7). Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 9-10). Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad R. A. administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 24-25). Iš VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. A. susirgus, pas šeimos gydytojus ją atveža tėvas R. A., mergaitės mamos R. G. matyti neteko (b. l. 26). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad R. A. gyvena pas tėvus J. ir R. A. kartu su dukra A. A.. R. A. pradėjo dirbti, charakterizuojamas gerai. Lankantis namuose pastebėta, kad visada švaru ir tvarkinga (b. l. 27). Iš R. A. paaiškinimo matyti, kad po išsiskyrimo dukra A. A. gyvena su atsakovu. R. G. jo asmeniškai apie dukrą neklausė, tačiau teiravosi jo motinos, mergaitės močiutės (b. l. 28).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters A. A. gyvenamąją vietą su juo, jo gyvenamojoje vietoje, nes jis yra sudaręs normalias sąlygas vaikui augti ir vystytis, todėl tai atitiktų vaiko interesus. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaikas beveik nuo gimimo gyvena su tėvu, tai yra ieškovu R. A., bei remiantis savivaldybės institucijos – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl materialinio išlaikymo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2d.). Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą pasisakęs, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-77/2008). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties- sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. gyvena su tėvu R. A. pas senelius, kurie rūpinasi mergaitės gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė savo nepilnametės dukters neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. R. G. šiuo metu niekur nedirba, ji gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje “Vilties švyturys” (b. l. 30). Ieškovas prašo priteisti 100,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovės, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečio vaiko poreikius bei bus užtikrintos būtinosios sąlygos vaikui vystytis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas R. A. pradėjo dirbti ir jo pajamos yra gaunamas darbo užmokestis. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau pateiktame atsiliepime nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, nes gydosi. Ieškovas prašė sumažinti materialinio išlaikymo dydį iki 60,00 Eur. per mėnesį, nes atsakovė neturi pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovės R. G. nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas 60,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui R. A. nuo šios bylos iškėlimo teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-09-05 sprendimu Nr. 2.5.-(NTP-2)-16-T-2712-14176 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 9-10. Atsakovei R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-12-14 sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-5364-21311 šioje byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.168 str., 3.192 str., 3.196 str. ir civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. A., jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 60,00 (šešiasdešimt) Eur, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo sprendimo priėmimo dienos ir tęsti iki dukters pilnametystės.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti R. A..

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.