Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. (E.) G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką E. G. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. sausio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš E. G. nukentėjusiajam J. T. 985,76 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d. 23.50 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobė 800 eurų vertės J. T. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilyje buvusius daiktus: 2 vnt. bendros 20 eurų vertės žvejybinio ledo grąžtus, 2 vnt. bendros 20 eurų vertės garažo raktus, iš viso pagrobė turto už 840 eurų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. G. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto anksčiau būdamas teistas šešis kartus, praėjus vos dviem mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (2 t., b. l. 27–35), taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikomas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 36–37), ir tai rodo, kad jis išvadų iš savo elgesio nedaro, taisytis nenori, be to, E. G. nedirba, darbo biržoje nėra registruotas. Kadangi E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad E. G. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). Atkreipiamas dėmesys, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – Lietuvos teisėje yra pripažįstama atsakomybę sunkinančia, o ne lengvinančia aplinkybe, be to, asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako būtent pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o ne kurios nors kitos valstybės įstatymus.

5.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per giežta – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Taigi mažinti E. G. paskirtą bausmę jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.

6.1. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

6.2. Nors E. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas net 6 kartus, teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė praėjus vos dviem mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, esant neišnykusiam teistumui, ir tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

7. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikų faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos, taip pat iš jo priteisto civilinio ieškinio neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. (E.) G. apeliacinį skundą.