Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Pakruojo rajono policijos komisariato

atstovui D. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. V. skundą dėl Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014m. lapkričio 24d. Pakruojo rajono policijos komisariato VPS PB vado nutarimu Nr. 75N-22109711-14 R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 2d. 200 litų / 57 EUR / bauda / nurodomos adm. bylos 3 l. /.

Mobiliuoju telefonu kalbėjo eidama link automobilio ir į jį atsisėdusi, tačiau per visą šį laiką a/m stovėjo, jos variklis nebuvo užvestas ir niekur nevažiavo. Policijos pareigūnas ją melagingai apkaltino, nes Pakruojo rajono policininkai ją daug metų persekioja. Be to, ji yra rašiusi skundus dėl G. P. motinos, dirbančios Pakruojo r. savivaldybėje, neteisėtos veiklos, todėl šis jai galimai keršija. Pakruojo r. PK rašant protokolą po kaltę pripažįstančiu tekstu pasirašė, nes bijojo būti policininkų sumušta. Nubausta yra nepagrįstai dėl melagingo G. P. kaltinimo, todėl prašo nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti.

R. V. atstovė skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad grįsti asmens / juo labiau – neįgalaus / kaltę tik jo prisipažinimu negalima, o kitų R. V. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, todėl prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

R. V. buvo nubausta pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 2d. už tai, kad ji 2014-11-11d. 11val. 35min. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 20p. reikalavimus – vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone / 3 l. /.

Liudytojas G. P. – Pakruojo r. PK VPS viršininkas – parodė, kad ATP protokole nurodomo įvykio metu jis vienas su tarnybine, tačiau be skiriamųjų ženklų a/m „Škoda Superb“ važiavo iš Šiaulių į Pakruojį. (duomenys neskelbtini) ribose, prie kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos pamatęs įvykusią avariją sustojo išsiaiškinti aplinkybes. Sustojęs pagrindinio kelio pasisukimo link Pakruojo / t.y. į kairę / juostoje nuėjo į avarijos vietą, pasidomėjo jos aplinkybėmis ir nesant reikalo toliau ten likti, grįžo į a/m. Tuo metu pamatė nuo Alksnupių link Pakruojo skersai pagrindinio kelio pravažiuojančią a/m „Nissan“, kurią vairuojanti moteris kalbėjo mobiliuoju telefonu. Tai jis matė labai aiškiai, nes moteris pravažiavo jam tiesiai prieš akis, iš dešinės į kairę, skersai jo a/m stovėjimo krypties. Jis nuvažiavo moteriai iš paskos. Tik pravažiavusi sankryžą ji sustojo prie ženklo „Stop“ prieš geležinkelio pervažą. Jis sustojo paskui jos a/m, greitai išlipo, priėjo prie „Nissan“ ir pabeldė į vairuotojos pusės langelį. Pamačiusi uniformuotą policijos pareigūną moteris numetė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo iki tol kalbėjo, tačiau pradėjus bendrauti kaltę pripažino ir jam pareikalavus nuvažiavo į Pakruojo r. PK ATP protokolo surašymui.

Ši moteris – R. V. - važiavo viena ir mobiliuoju telefonu kalbėjo visą laiką, kol pravažiavo sankryžą ir sustojo prie „Stop“ ženklo. Mano, kad jam pavyko sustojus spėti prieiti prie jos a/m būtent todėl, kad dėl kalbėjimo telefonu ji ilgiau stabtelėjo kelio ženklo reikalaujamoje vietoje. Jos kitaip nesustabdė, nes automobilis, su kuriuo jis važiavo, nėra skirtas patruliavimui / jis be skiriamųjų ženklų, nėra įrašymo įrangos ir t.t. /. Su R. V. jokių asmeninių santykių nėra turėjęs, ar ji yra turėjusi konfliktų su jo mama, nežino.

Analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas G. P. nurodė 2014-11-11 tarnybiniame pranešime / adm. bylos 4 l. /. 214-11-11 ATP protokole R. V. nurodė, kad vairuodama automobilį šnekėjo mobiliojo ryšio telefonu, nes pamatė avariją, kurioje dalyvavo pažįstamas žmogus ir tuo metu jai paskambino draugė; dėl pažeidimo gailisi / adm. bylos 2 l. /. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių R. V. kaltę, nėra. Liudytojo G. P. paminėtas pašalinis asmuo, kurias galimai matė pažeidimą, nenustatytas; nėra aišku, ar jį išvis galima būtų nustatyti, be to, visi dalyvaujantys asmenys nepageidauja jo papildomai ieškoti. Neginčijama, kad G. P. vairuotas tarnybinis automobilis buvo be garso ir vaizdo įrašymo įrangos / 1 l. /.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31str. 1d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tačiau kartu negalima asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus vertinti kritiškai remiantis vien tik jo paties kaltės neigimu. Šioje byloje R. V. kaltę patvirtina liudytojo G. P. – tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno – parodymai, kurie pilnai atitinka jo tarnybinio pranešinimo turinį ir kuriais abejoti pagrindo nenustatyta, pačios R. V. ne tik formalus kaltės, bet ir faktinių aplinkybių / kalbėjimo mobiliuoju telefonu vairuojant / pripažinimas tiek įvykio vietoje G. P., tiek policijos komisariate kitam policijos pareigūnui surašant ATP protokolą / jos paaiškinimas – adm. bylos 2 l. /. Jos argumentai dėl neteisingo apkaltinimo / nes ją policija persekioja / yra niekuo nepagrįsti. Tai, kad ji yra daug kartų bausta administracine tvarka / adm. bylos 7-8 l. /, negali būti vertinama kaip jos persekiojimas, o jokių kitų jos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Jos argumentai dėl kaltės prisiėmimo / nes bijojo būti policininkų sumušta / laikytini akivaizdžiai neįtikėtinais, todėl jų plačiau teismas neanalizuoja. Visi ištirti įrodymai patvirtina, kad įvykio vietoje, kur buvo tik ji ir G. P., užfiksavus pažeidimą ji kaltės neginčijo iki pat administracinės bylos išnagrinėjimo ir tik po to ėmė ją neigti, pasitelkdama argumentus, kurie negali būti laikomi įtikinamais, todėl teismas konstatuoja, kad jos kaltę pagrindžiantys įrodymai yra pakankami administracinei nuobaudai skirti.

R. V., atsižvelgiant į po vieną atsakomybę lengvinančią / kai ji pripažino kaltę - Lietuvos ATPK 31str. / ir sunkinančią / Lietuvos ATPK 32str. / aplinkybes / 3 l. /, paskirta vidutinio dydžio bauda ir tai atitinka Lietuvos ATPK 30-2str. reikalavimus. Nors ji yra neįgali / 4 l. /, tačiau ši aplinkybė savaime nelaikytina turinčia esminės įtakos santykinai nedidelio dydžio baudos skyrimui. Be to, ji eilę kartų bausta už įvairius KET pažeidimus / adm. bylos 7-8 l. /, skundo nagrinėjimo metu kaltės nepripažįsta, todėl švelninti jai paskirtą nuobaudą nėra pagrindo / Lietuvos ATPK 30str. /, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2014m. lapkričio 24d. Pakruojo rajono policijos komisariato VPS PB vado nutarimą Nr. 75N-22109711-14, kuriuo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 2d. 200 litų / 57 EUR / bauda, palikti nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.