Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Ainora Kornelija MacevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-983/11Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00142-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2.(S)

2011 m. spalio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir K. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. LR BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti nuteistajam A. P. priklausantys 550 lt.

K. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams; LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus neatliktos bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendžiu dalį, galutinė subendrinta bausmė K. Ž. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. N. bei P. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pasikėsino neteisėtai įgyti psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o būtent: 2010-03-23, apie 10.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, paprašė K. Ž., kad ši susitartų su R. N. telefonu dėl psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimo. Po to, prašė, kad K. Ž. ir P. P. nuvyktų į degalinę „R.", esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur, tą pačią dieną, apie 18.00 val., pastarieji už 550 Lt turėjo iš R. N. įgyti psichotropinės medžiagos –metamfetamino. Tačiau A. P. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: tą pačią dieną, apie 18.00 val., minėtoje degalinėje, automobilyje Mazda - 626, v/n (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti policijos pareigūnų K. Ž. ir P. P., o 18.13 val., Vilniuje, Savanorių ir Granito g. sankirtoje, buvo sulaikytas R. N., pas kurį asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 49,919 g miltelių, kurių sudėtyje rasta 16,836 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

K. Ž. nuteista už tai, kad pasikėsino padėti asmeniui įsigyti psichotropinės medžiagos, o būtent: ji, A. P. prašymu, 2010-03-23, apie 10.30 val., būdama (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, telefonu susitarė su R. N. dėl psichotropinės medžiagos - metamfetamino pardavimo A. P.. Pastarojo prašymu, ji su P. P., automobiliu Mazda - 626, v/n (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val. atvyko į degalinę „R.", esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur P. P. turėjo sumokėti R. N. 500 Lt už 50 g metamfetamino, kurį jie turėjo perduoti A. P. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtoje degalinėje apie 18.00 val., kartu su P. P. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistųjų A. P. ir K. Ž. gynėjos prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas, nuteistosios K. Ž. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendis dalyje dėl K. Ž. paskirtos bausmės keistinas ( LR BPK 328 str. 2 p. ).

Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. P. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei mano apeliantas, jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nuteistųjų K. Ž., P. P., iš dalies paties A. P. parodymais, specialisto išvadomis, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

LR BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad atsirastų pagal šį straipsnį atsakomybė.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, A. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pasikėsino neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas – metamfetaminą.

Sprendžiant iš apelianto parodymų užfiksuotų byloje, A. P. neneigia, kad jis kreipėsi į K. Ž., jog ši, kaip vartojanti narkotikus, padėtų jam ir neva tai P. P. įsigyti amfetamino, kad, pastarajai perdavus telefoną, šiuo klausimu asmeniškai pats kalbėjosi su kažkokiu žmogumi, šių medžiagų įsigijimui, P. P. davė pinigus bei su pastaruoju sutarė, kad su K. Ž. neva tai jiems abiem įgyti amfetamino, važiuos šis. Taipogi apeliantas pripažino ir tai, kad, žinodamas, jog K. Ž. vartoja narkotikus, jų buvo davęs jai tiek anksčiau, tiek ir jų būtų davęs po planuojamo įsigijimo. Visos šios, jau paties nuteistojo A. P. nurodytos aplinkybės, iš esmės sudaro pastarajam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, pastarojo nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, vienu ar kitu aspektu patvirtina, patikslina ir papildo ne tik nuteistųjų K. Ž. bei P. P. parodymai, bet ir kiti bylos įrodymai, kurie, priešingai nei mano apeliantas, objektyviai pagrindžia jo kaltę.

Taigi kaip matyti iš K. Ž. parodymų analizės, ji į nuteistąjį R. N. kreipėsi bendranuteistojo A. P. prašymu, tikslu šiam įgyti 50 g. amfetamino. Tokio kiekio kaina – 500 lt. Be to, toks kiekis, pasak K. Ž., nėra įprastas perkant vartoti sau. K. Ž. teigimu, amfetaminas, paėmus jį iš R. N., turėjo būti parvežtas, kaip suprato ji, A. P. ir buvo skirtas pardavimui. Tai pastaroji argumentavo tuo, kad A. P. užsiimdavo narkotikų pardavimu, kas jai buvo žinoma iš žmonių, kurie juos pirkdavo, be to, A. P. ir ją buvo vaišinęs amfetaminu, kurio po pusę gramo atveždavo asmuo pravarde „V.“. Nors su R. N., A. P. prašymu, paskambinusi iš jam priklausančio telefono, susisiekė ji, tačiau toliau pokalbį su pastaruoju tęsė ir dėl susitikimo su R. N. degalinėje susitarė A. P. Be to, pasak K. Ž., A. P. ją informavo, jog pas ją atvažiuos, kaip jau aukščiau minėta, pastarajam padedantis prekiauti psichotropine medžiaga asmuo pravarde „V.“, su kuriuo ji į Vilnių važiuos kartu tam, kad susisiektų su narkotikus atvešiančiu asmeniu. Pinigai, kaip paaiškino A. P., bus pas asmenį pravarde „V.“.

Iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė ir nuteistasis P. P. Iš jo parodymų analizės matyti, kad į Vilnių jis važiavo su K. Ž. A. P. prašymu. Taipogi pripažino žinojęs, kad su K. Ž. jis važiavo pirkti pastarajam narkotikų bei nurodė, kad A. P. jiems įgyti, buvo davęs pinigų, viso 650 lt, iš kurių 100 lt, buvo skirti kurui. Pinigus, pagal A. P. nurodymą, K. Ž. jis turėjo perduoti Vilniuje, kaip ir svarstykles, kurios pagal jo nuomonę, buvo skirtos pasverti narkotikams. Nuteistojo R. N. telefono numerį į savo telefoną jis įvedė K. Ž. prašymu, kadangi jai reikėjo paskambinti, o jos telefone neveikė mikrofonas.

Be to, tokius nuteistųjų K. Ž. ir P. P. parodymus, kaip jau minėta, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų bei mobiliojo ryšio telefonų, SIM kortelių ir telefonų užrašų apžiūrų protokolų matyti, kad A. P. aktyviai dalyvavo, organizuojant K. Ž. ir P. P. kelionę į Vilnių, kur pastarieji turėjo susitikti su R. N. ir jo prašymu už apelianto P. P. perduotus pinigus įgyti sutartą kiekį (50 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino. Aplinkybę, kad A. P. iš tiesų buvo suinteresuotas nurodytos medžiagos gavimu patvirtina ir į mobiliojo telefono numerį, kuriuo naudojosi K. Ž., iš asmens, įvardinto „A. N.“ 2010-03-23, 19.33 val., atsiųsta žinutė, tuo metu, kai pastaroji jau buvo sulaikyta policijos pareigūnų (1 t. b.l. 96-97).

Išdėstytų aplinkybių bei kitų byloje esančių duomenų visuma objektyviai patvirtina, jog A. P., pasinaudodamas kitų asmenų pagalba, pasikėsino įsigyti psichotropines medžiagas - amfetaminą, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – K. Ž., P. P. ir R. N., pas kurį 2010-03-23, asmens kratos metu paimtų baltos spalvos miltelių sudėtyje, atlikus specialų tyrimą, rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė 16,836 g. (1 t. b.l. 24, 28-30), buvo sulaikyti, atkreipiant apelianto dėmesį į tai, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas apima ir tarpininko, kuris galėtų įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paiešką, derybas dėl minėtų medžiagų įgijimo bei jų pargabenimo, kas ir buvo jo paties asmeniškai padaryta. Nustatytų bylos aplinkybių nepaneigia ir apelianto skundo argumentai, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą, K. Ž., R. P., beje ir jis pats, duodami parodymus, kartais vadino narkotikais, kartais tiesiog amfetaminu ar psichotropine medžiaga. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad K. Ž., apelianto prašymu, su R. N. tarėsi dėl 50 g amfetamino pardavimo, kurį šis, pagal susitarimą, iki buvo sulaikytas, pastariesiems ir gabeno. Kadangi tam, kad nustatyti, kokia konkrečiai yra medžiaga – psichotropinė ar narkotinė, atliekamas specialus tyrimas, todėl asmeniui neteisėtai disponuojančiam šia medžiaga, nėra privalu žinoti jų teisinius bei medicininius kriterijus. Be to, priešingai nei skunde teigia apeliantas, P. P. gana logiškai paaiškino, kieno prašymu bei dėl kokios priežasties jis į Vilnių vežėsi svarstykles, ar kokiu būdu, jo telefone, ką patvirtino ir K. Ž., atsirado R. N. mobilaus ryšio telefono numeris, ir šia prasme P. P. nurodytos aplinkybės jokių abejonių nekelia.

Priešingai nei mano nuteistasis A. P., tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Apie tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas gali liudyti tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, disponuoja dideliu šių medžiagų kiekiu, pas jį randamos svarstyklės ar kiti platinimą liudijantys daiktai. Tikslo platinti buvimą taip pat liudija narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančių asmenų parodymai, iš ko jie įsigyja tokias medžiagas, svarbią reikšmę, sprendžiant klausimą apie baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinį, turi ir tai, ar šis asmuo nurodytas medžiagas buvo platinęs anksčiau.

Analizuojant šios baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad pats nuteistasis A. P. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Nežiūrint to, jo prašymu, iš nuteistojo R. N. buvo pasikėsinta įgyti (buvo sutarta dėl psichotropinių medžiagų rūšies, jų įgijimo laiko, vietos, kiekio, kainos, asmenų, kurie šią medžiagą įgys ir A. P. pargabens, duoti šių medžiagų įgijimui pinigai ) pakankamai didelį kiekį, t. y. kiekį, kuris nėra įprastas perkant vartoti sau - 50 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Kita vertus, tai kad nuteistasis A. P. prekiauja psichotropine medžiaga – amfetaminu, matyti ir iš nuteistosios Ž. Ž. parodymų, pasak kurios, šis, perdavęs per asmenį pravarde „V.“, ne kartą ją buvo vaišinęs amfetaminu. Be to, K. Ž. teigimu, A. P. ją žadėjo pavaišinti ir grįžus iš Vilniaus, pastarajam parvežta psichotropine medžiaga. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistasis P. P. Taigi pasak šio, A. P., kartas nuo karto, prašydavo jo nuvežti įvairius įpakavimus, susuktus į vienkartinę nosinaitę, asmenims, tarp kurių keletą kartų buvo ir K. Ž. Gi ir pats A. P. pripažino, kad P. P., jo prašymu, nuveždavo amfetaminą klientams bei kad amfetaminu keletą kartų buvo vaišinęs ir K. Ž.. Taipogi neneigė, jog jis pastarajai buvo žadėjęs ir vėl duoti narkotikų (2 t. b.l. 41, 113; 6 t. b.l. 7, 142). Reikia pažymėti ir tai, kad praeityje A. P. taipogi ne kartą buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir turint tikslą jas platinti (6 t.b. l. 37-39). Todėl ir šiuo aspektu nuteistojo A. P. skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Tačiau nuteistojo A. P. skundo argumentas, kad teismo išvada, jog jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, neatitinka tikrovės, yra pagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pastarasis nuo pat pirmos apklausos dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. nei vienoje iš savo apklausų, pastarasis nebuvo pripažinęs, jog K. Ž. prašė padėti įsigyti amfetaminą vien tik sau, bei niekada nebuvo sakęs, kad šią psichotropinę medžiagą jis pasikėsino įsigyti tikslu parduoti, savo parodymus ne kartą keitė ( 6 t. b. l. 6, 7-8, 141-142 ). Todėl pirmosios instancijos teismui, išties nebuvo jokio pagrindo nuteistojo A. P. gynybinę poziciją vertinti kaip prisipažinimą padarius jam inkriminuojamą veiką, o juo labiau tai vertinti, kaip nuoširdų gailėjimąsi LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, negali ištaisyti šios klaidos, nepasunkinusi apelianto teisinės padėties, ką baudžiamojo proceso nuostatos draudžia (LR BPK 320 str. 4 d. ).

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl nuteistosios K. Ž. apeliacinio skundo

LR BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka LR BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau šių įstatymo nuostatų, skiriant apeliantei bausmę, pirmosios instancijos teismas nesilaikė, neatsižvelgė į padarytos veikos aplinkybes, neįvertino jos pavojingumo laipsnio bei paskyrė per griežtą savo dydžiu, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

K. Ž. nuteista už nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, ši veika nutrūko jos pasikėsinimo stadijoje, pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas, pripažino tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Bylos duomenys leidžia teigti, kad nusikalstamą veiką K. Ž. padarė, įtakota nuteistojo A. P., kuris, sprendžiant iš bylos duomenų, pasinaudojo jos socialiniu pažeidžiamumu dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo.

Nepakankamai teisingai įvertinta ir pačios K. Ž. asmenybė, kadangi teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė tik dėl ją neigiamai charakterizuojančių požymių, t. y., kad apeliantė turi keturis neišnykusius teistumus, tuo tarpu naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Tačiau nuteistosios elgesys, po jai inkriminuojamos veikos padarymo, jos gyvenimo pokyčiai bei socialiniai interesai iš viso nebuvo analizuoti, nors šių aplinkybių įvertinimas taipogi yra svarbi teisingos bausmės, reikalingos nuteistajai pasitaisyti, parinkimo sąlyga.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, ir visų pirma pačios K. Ž. parodymų matyti, kad ji nuo 2010-03-24 jokių narkotikų nevartoja, 2011-04-07 jai gimė dukra V. Ž., kurią viena augina (6 t. b.l. 137, 143). Reikia pažymėti ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei metai laiko, tačiau duomenų, kad K. Ž. ką nors neteisėto būtų padariusi, byloje nėra. Ir nors aukščiau aptartos aplinkybės nemažina K. Ž. kaltės, tačiau ir nerodo išskirtinai didesnio jos asmenybės pavojingumo visuomenei.

Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo pavojingumą, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad aplinkybių sunkinančių jos atsakomybę byloje nenustatyta, mano, jog K. Ž. turėjo būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ne didesnė, nei už tos pačios veikos padarymą buvo paskirta nuteistam P. P. Tik tokio dydžio bausmė, kolegijos nuomone, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą ir padarinius, kaltininkės asmenybę bei jos socialinius interesus ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, K. Ž. nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus jai paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir 13 dienų, bausmės ( 2 t. b. l. 51). Todėl, pagal LR BK 64 str. 1, 3 d. d. nuostatas, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, turi būti iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį dalyje dėl K. Ž. paskirtos bausmės pakeisti: K. Ž. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d. padarymą, sumažinti iki laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir 13 dienų, pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę K. Ž. nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.