Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1206-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
1-1206-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
I. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajai I. G.,prokurorui Tomui Januškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. 2018 m. vasario 27 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs abiem rankomis už plaukų savo sutuoktinei I. G. bei tampydamas ją po kambarį, išpešė jai kuokštą plaukų. I. G. bandant išsilaisvinti ir pabėgti nuo A. G., pastarasis griebė I. G. už dešinės rankos, o kita ranka stūmė į jos kairįjį petį ir abiem rankomis pastūmė I. G. į namo katilinės vidų, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir lentynos kampą bei nukrito ant grindų, tokiu būdu sukeldamas I. G. fizinį skausmą, bei padarydamas jai odos nubrozdinimus kakle, dauginius nubrozdinimus dešiniame žaste, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas I. G. sveikatą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. vasario 27 d. jis iš darbo atvažiavo namo. Jis turėjo su savimi du butelius alaus ir pasislėpęs automobilyje gurkšnojo alų. I. G. pajautė, kad jis yra išgėręs alkoholio ir jam pasakė, kad jis yra girtas. Jis pasakė, kad nėra girtas. I. G. jį truputį apdraskė, po ko jis griebė viena ranka I. G. už plaukų ir tampė pastarąją virtuvėje. Jis nematė plaukų savo rankose, bet gali būti, kad jis išpešė I. G. plaukus. Jis pastūmė I. G. ir išėjo iš namų. Pastaroji rėkė ant jo. Aišku, kad I. G. skaudėjo, ji prašė ją paleisti, nes skauda. Jis I. G. netampė, tik ją pakratė. Ir. nebuvo nukritusi. Jis patempė I. už plaukų, pagriebė ranka ir pastūmė. Irena nebuvo nukritusi. Senai tokių įvykių nebuvo. Jis ir I. susitaikė, jis I. atsiprašė. Jis pradėjo lankytis anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Savo elgesį jis vertina blogai.

Teisiamojo posėdžio metu I. G. parodė, kad 2018 m. vasario 27 d. jos sutuoktinis A. G. turėjo degtinės butelį. A. G. žino, kad ji barsis, jeigu užuos alkoholio kvapą. Kai A. pergeria alkoholio, jis pradeda nesuvokti, ką daro. Ji A. pasakė, kad daugiau jis negertų, ir paslėpė raktus. Tada A. pradėjo kabinėtis prie jos. Ji ir A. virtuvėje susiginčijo, po ko abu susigrūmė: A. griebė jai už plaukų, po to griebė už jos rankos. Ji sukniubo ir griuvo ant grindų, bet pilnai ji nenugriuvo. A. išpešė jai plaukus. A. ją tampė abejomis rankomis. Ji pastūmė A., kad pastarasis atšoktų nuo jos. Jai labai skaudėjo, kai jai išpešė plaukus, taip pat jai ranką skaudėjo, kaiA. ją pastūmė. Iki šio konflikto buvo ne vienas konfliktas. Konfliktai vyksta dėl to, kad A. geria alkoholinius gėrimus. A. jos atsiprašė. Kai negeria alkoholio ir yra blaivus A. yra geras.A. gydėsi, lankėsi anoniminiuose alkoholikų susirinkimuose, bet vėl užgėrė alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, jog 2018 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. jis grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis buvo blaivus. Tuo metu namuose buvo žmona I. G.. Parėjęs namo jis nuėjo atnešti malkų, po to jis išgėrė alaus ir vėl išėjo į lauką pamaitinti antis, vištas. Žmona tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo prie kompiuterio, buvo įjungusi televizorių. Po to jis vėl namuose išgėrė alaus ir nuėjo pamaitinti šunį. Grįžęs iš lauko namo jis nusirengė ir nuėjo pakurti katilinę. Pakūręs katilinę jis nuėjo į virtuvę pavalgyti, tuo metu atėjo jo žmona ir prisikabino prie jo, kad jis išgėręs. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona pribėgusi prie jo apdraskė jam veidą. Jis dėl to neištvėrė ir tuo metu griebė žmonai už plaukų, bet po kambarį jos netampė, o tik pastūmė žmoną ranka į petį, nuo ko ji atsitrenkė į katilinės durų staktą, bet ant grindų jį nebuvo nukritusi. Po to jis iš karto apsisuko ir išėjo iš namų, išvažiavo pas pusbrolį. Kitą dieną iš savo žmonos jis sužinojo, kad žmona dėl įvykusio konflikto iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl jo elgesio. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti, jis žmonos atsiprašė (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, jog 2018 m. vasario 27 d., apie 21.30 val. ji buvo namuose, tuomet namo grįžo vyras A. G., kuris buvo neblaivus. Ji A. paklausė, kada baigsis jo girtuokliavimai, o pastarasis atsakė, kad tai ne jos reikalas ir išėjo iš namų į kiemą. Pažiūrėjusi pro langą ji pamatė, kaip jis nuėjo prie jų bendro automobilio „Ford Transit“ ir atidaręs vairuotojo dureles iš salono ištraukė butelį, panašų į degtinės, ir gėrė. Po to A. nuėjo į malkinę ir kelis kartus atnešdavęs malkų vis prieidavo prie automobilio, išgerdavo alkoholio ir užeidamas namo ją pastoviai įžeidinėjo įvairiausiais žodžiais („šalava“, „valkata“, „prostitutė“ ir panašiai). Ji ramiai atsakydavo į jo replikas, tačiau nekonfliktavo, nes tuo metu dirbo prie kompiuterio. Po gėrimo prie automobilio A. namo grįždavo vis girtesnis. Pasibaigus degtinei A. jai pasakė, kad važiuos atvežti dukros nuo stotelės. Ji pasakė, kad A. niekur nevažiuotų, nes yra girtas. Ji nuėjo prie automobilio, ištraukė užvedimo raktelius ir grįžo namo, tačiau vyras nenurimo pradėjo reikalauti raktų, pradžioje mosikuodamas rankomis, vėliau sugriebė abiem rankomis jai už plaukų ir tampė ją po kambarį. A. išpešė jai kuokštus plaukų. Jai pradėjo stipriai skaudėti galvą ir skauda iki šiol. Jai bandant išsilaisvinti ir pabėgti nuo vyro pastarasis griebė ją už dešinės rankos ir stipriai pastarąją suspaudė. Jai stipriai pradėjo skaudėti dešinę ranką, petį, apdraskytas sprandas, skausmai yra iki šiol. A. kita ranka stūmė ją į kairįjį petį ir staigiu judesiu abiem rankomis pastūmė ją į namo katilinės vidų. Tuomet ji atsitrenkė į durų staktą ir lentynos kampą, po ko nukrito ant grindų. Smurtaudamas vyras reikalavo automobilio raktų ir keikėsi įvairiausiais žodžiais. Tada vyras nubėgo į miegamąjį ir išvartė patalynę, po čiužiniu rado automobilio raktus, kuriuos ji buvo paslėpusi. Kai vyras išėjo į lauką, ji paėmė savo telefoną ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Konfliktas vyko apie 1,5 valandos. Vyras būdamas lauke priėjo prie automobilio, atsisėdo už vairo, užsikūrė ir kažkur išvažiavo. Konflikto metu namuose dar buvo jos dukra G. M.. Konflikto dukra nematė, nes visą laiką buvo savo kambaryje, o iš kambario išėjo tik vyrui išvažiavus, nes bijojo išeiti iš kambario. Jos vyras pastoviai vartoja alkoholį ir tai yra pagrindinė konfliktų priežastis. Tai ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Taip pat konfliktai vyksta, kai ji priekaištauja vyro pastovioms išgertuvėms su asocialiais asmenimis jų namuose. Tokiais atvejais ji pastoviai būna įžeidinėjama. Dėl panašių atvejų ne kartą jau buvo kviesta policija. Dabar su dukra ji negali ramiai miegoti, vartoja raminamuosius vaistus, nes yra emocionaliai palaužta. Šiuo metu ji ruošia dokumentus skyryboms (b. l. 18-21).

Specialistas, apžiūrėjęs I. G. kūną, pastarajame nustatė odos nubrozdinimus kakle, dauginius nubrozdinimus dešiniame žaste; poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. vasario 27 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. G. ir I. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- A. G. ir I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. G. 2018 m. vasario 27 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs abiem rankomis už plaukų savo sutuoktinei I. G. bei tampydamas ją po kambarį, išpešė jai kuokštą plaukų. I. G. bandant išsilaisvinti ir pabėgti nuo A. G., pastarasis griebė I. G. už dešinės rankos, o kita ranka stūmė į jos kairįjį petį ir abiem rankomis pastūmė I. G. į namo katilinės vidų, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir lentynos kampą bei nukrito ant grindų, tokiu būdu sukeldamas I. G. fizinį skausmą, bei padarydamas jai odos nubrozdinimus kakle, dauginius nubrozdinimus dešiniame žaste, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas I. G. sveikatą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

A. G. mušdamas I. G., kuri nagrinėjamų įvykių metu buvo ir šiuo metu yra jo sutuoktinė, pastarajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, taigi A. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. G. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad A. G. yra teistas už nusikaltimų, padarytų prieš savo šeimos narę- sutuoktinę I. G. padarymą, tačiau A. G. skirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų prieš I. G. darymo. Kita vertus kaip matyti iš išrašo iš policijos duomenų bazės (b. l. 14-16), policijos pareigūnai dėl A. G. smurto prieš I. G. buvo kviesti 2015 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. kovo 6 d., 2016 m. birželio 4 d. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. G. skirta laisvės apribojimo bausmė nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. skyrus griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas A. G. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, A. G. yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, šį nusikaltimą A. G. padarė turėdamas neišnykusi teistumą, motyvacijos keisti savo elgesį neturi, A. G. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. G. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas turi pagrindo manyti, kad, A. G. skyrus baudžiamojo poveikio priemones, susijusias su elgesio korekcija, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. G. skirtinos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, tęsti gydymą nuo alkoholizmo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. G. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- sutuoktinę. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobūdžio veiksmai prieš sutuoktinę kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino I. G., tai matyti ir iš išrašo iš policijos duomenų bazės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje dėl smurto prieš savo sutuoktinę I. G. bei dėl pastarosios grasinimo nužudyti, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. G. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. skirtą kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 49), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. G. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, tęsti gydymą nuo alkoholizmo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. G. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas