- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- II-144-1082/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00117-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui Dainiui Urbonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu V. K. buvo nubaustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį 245 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 4 d. 13.00 val. Panevėžio mieste, adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro lauko prekybos kasas nesusimokėjęs už prekę – 106,09 eurų vertės vandens maišytuvą voniai/dušui. Tokiais veiksmais, pavogdamas prekę, kurios vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įvykdė smulkią vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nukreipia į ANK 5 straipsnio 1 dalį, 566 straipsnio 1 dalį, 567 straipsnį, 569 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas nurodo savo įvykio versiją, pagal kurią jis parduotuvėje pirko įvairių prekių, tame tarpe ir administraciniame kaltinime nurodytą maišytuvą, kurį atsinešęs iš prekybos skyriaus padėjo prie parduotuvės darbuotojų jam atrenkamų prekių (durų, staktų, apvadų). Parduotuvės darbuotojai ant jų dokumentų užrašė visas buvusias prekes ir jis su tuo dokumentu nuėjo prie kasų ir už prekes susimokėjo. Kas buvo įrašyta prekių sąraše, jis netikrino. Mano, kad buvo įrašytos visos jo pasirinktos ir ant prekybos vežimėlio buvusios prekės. Pažymi, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad dėžutė su maišytuvu buvo ant kitų prekių viršaus ir aiškiai matėsi. Dėl to jis buvo visiškai įsitikinęs, kad ir ši prekė yra įrašyta į prekių sąrašą ir už ją sumokėta. Prekes jis pakrovė į automobilį ir išvažiavo pro vartus. Apsaugos darbuotojai jis patvirtino, kad visos prekės yra apmokėtos. Tik išvažiavus pro vartus, kai automobilis buvo apžiūrėtas, jam apsaugos darbuotojai pasakė, kad trūkta konkrečios prekės – dėžutės, buvusios ant kitų prekių, ir pasakė, kad už ją nesumokėta. Tik tada jis suprato, kad gali būti neapmokėtas maišytuvas. Ši dėžutė buvo tarp kitų prekių, po durimis ir galėjo būti matoma skanuojant prekes, įrašant prekes į prekių sąrašą, ją jis išėmė pakėlęs duris. Pareiškėjo teigimu, jis jokio tikslo pasisavinti prekę, ją pavogti neturėjo. Pažymi, kad iš jo elgesio nematyti, kad jis prekę būtų kaip nors slėpęs, vengęs ją rodyti. Kadangi jis buvo įsitikinęs, kad ši prekė apmokėta, net nesuprato klausimo, ar jis neveža neapmokėtų prekių. Pareiškėjas sutinka buvęs nerūpestingas, kad nesutikrinęs, ar visos prekės įrašytos į apmokėjimo čekį, bet jo elgesys nebuvo tyčinis, nukreiptas į prekių pasisavinimą, nes jis pasitikėjo parduotuvės darbuotojais.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, mano, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio 4 d. jis nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jam paprašius vadybininkas surinko prekes durims. Jis pats dar iš prekybos salės pasiėmė kraną, kurį pasidėjo ant vežimėlio, kur buvo surinktos visos durys. Kadangi prekių daug ir didelių gabaritų, jis privarė automobilį prie durų į sandėlį, kur važiuoja automobiliai pasiimti prekių. Vadybininkas jam surašė lapelį ir jis su tuo karučiu išvažiavo prie automobilio. Atvažiavus prie automobilio, kadangi ten buvo trejos durys, trys komplektai apvadų, trys komplektai staktų, jam teko automobilyje esančią sėdynę suguldyti, kad viskas tilptų. Kad tos durys neprispaustų dėžutės su kranu, jis ją padėjo, kai atsilenkia sėdynė, iškarto po sėdyne buvusiame tarpe. Tada jis nuvažiavo prie išvažiavimo su nuleidžiamu užtvaru, kur priėjus kasininkei su skaneriu skanuoti, jis atidarė bagažinę, padavė tą lapelį, kur buvo surašytos visos prekės ir pradėjo skanuoti visas prekes. Beskanuojant ji pasakė, kad vietoje penkiolikos vienetų apvadų yra tiktai penki ir kad trūksta prekių. Pardavėja nuėjo į savo „kioskelį“ ir lyg paskambino vadybininkui, su kuriuo išsiaiškino, kad visos prekės buvo supakuotos į didesnes ar mažesnes pakuotes ir prekės realiai yra. Pardavėja pasakė, kad viskas gerai ir jie jau nebegrįžo atgal prie automobilio. Ji pagal skanerio parodymus suvedė į aparatą čekį ir jis banko kortele už viską sumokėjo. Jam padavė kasos čekį, kurio paprašė apsauginis, bet realiai prekių net netikrino, jis tik pasižiūrėjo čekį ir pasakė „viskas gerai“ ir atidarė šlakbaumą. Jis paėmė čekį, sėdo į automobilį ir praktiškai net nespėjus dar išvažiuoti pro šlakbaumą iš priekio išvažiavo su karučiu apsaugos darbuotoja moteris ir sustabdė jo automobilį. Jis išlipo ir paklausė kas atsitiko, ji pasakė, kad nori dar kartą sutikrinti prekes. Jis tą čekį padavė tai darbuotojai, su ja buvo dar vienas apsaugos darbuotojas, toks stambus vyras. Šiam paprašius jis atidarė visas duris. Jie pradėjo žiūrėti į tas prekes ir sako trūksta vienos dėžės. Jis šiems pasakė, kad visos dėžės yra automobilyje, kad ieškotų, kas jiems reikalinga. Jis buvo įsitikinęs, kad čia buvo tų trūkstamų apvadų tąsa, kad jie ieško tų apvadų. Jie ieškojo ir sako, kad neranda tos dėžės, tada jis paklausė, „kokia tai dėžė?“. Vyriškis-apsaugos darbuotojas pasakė, kad per kameras matosi ta dėžė, kad jis nuprinteriuos lapą, atsineš ir parodys, kokia tai dėžė. Jis nuėjo į tas patalpas. Moteris-apsaugos darbuotoja paprašė, kad jis patrauktų automobilį, nes jis stovėjo ant išvažiavimo. Jis patraukė tą automobilį, išlipo, stovi prie jos ir paprašė, apibūdinti tą dėžę, nes visos prekės yra dėžėse. Ji sakė, kad ta dėžė turi būti žalia ar tai mėlyna, o kadangi visos prekė, kas buvo susiję su durimis buvo pilkose pakuotėse, jis suprato, kad kalba eina ne apie apvadus, o apie kraną, kuris yra po durimis, po sėdyne. Tada jis atidarė bagažinę, paėmė tą dėžę ir atidavė jai tą kraną. Moteris paėmė tą kraną ir sakė eiti į apsaugos patalpas. Jis iš karto pasakė, kad įvyko nesusipratimas, nes buvo sumaištis dėl apvadų, bet moteris jo paaiškinimų visiškai nebeklausė. Jie nuėjo į apsaugos patalpas, ten yra trumpas koridoriukas, kur jį paliko su apsaugos darbuotoju, kuris stovėjo prie automobilio pačioje pradžioje, kai tikrino prekes, o ta moteris užėjo į vidų ir jis girdėjo, kaip ji kalbėjo su tuo apsaugos darbuotoju, kuris išėjo pradžioje nusiprinteriuoti lapo, jie tarėsi dėl tarnybinių surašymo taip, kad jiems būtų rezultatas. Tada jis paprašė pakviesti viršininką. Po kažkiek laiko atėjo moteris, tikriausiai jų viršininkė, kurios paprašė išsiaiškinti aplinkybes, nes jis tikrai nieko nevogė, bet ji neklausė, iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, jos lauko prekyboje jis prekinosi ne pirmą kartą. Ar visas prekes surašo į lapelį, jis niekada nesigilina. Tuo metu jis nesusimąstė, ar ši prekė (kranas) turi būti įrašyta, bet kadangi jis uždėjo tą prekę ir matė, kad tas prekes su durimis vadybininkas surašinėjo, todėl buvo įsitikinęs, kad ta prekė taip pat yra įtraukta. Jo įsitikinimas buvo suformuotas pagal tai, kad prekybos centrai daro taip, surašo prekes ir kasoje atiduodi. Mano, kad jeigu susikrovus tas prekes, kurias buvo susikrovęs lauko prekyboje ir įsigytų dar vieną prekę, be abejo, ta prekė eitų jau virš tų, kurios yra paimtos, ir jis tikrai neitų pas vadybininką, kuris prekiauja durimis, kad įtrauktų į tą lapelį. Ar kraną įrašė, jis tikrai nematė ir netikrino. Jis to sąrašo realiai rankose ir neturėjo, nes jis ėjo darbuotojams iš rankų į rankas. Taip pat jis netikrino ir čekio, nes buvo įsitikinęs, kad skanuojant viskas buvo tinkamai padaryta. Jis mano, kad kaip ir parduotuvėje, eini su karučiu, visos prekės matomos ir yra galimybė skanuoti. Jis atvažiavo su automobiliu, kuriame viskas matoma, jis atidarė, kranas buvo po durimis tarp nulenktų galinių automobilio sėdynių ir bagažinės, jį skanuojant, išimant prekes galima pamatyti. Dėžutė tikrai nebuvo paslėpta. Atidarius bagažinės dangtį jos nesimatė, nes ji buvo tarp visų kitų prekių, akivaizdžiai atidarius bagažinę tikrai į akis nekrenta. Jis buvo įsitikinęs, kad tokias prekes kaip duris, kaip visus apvadus, kurių neįmanoma paskaičiuoti jų neištraukus, kad skanuojant eilės tvarka jie prieisi ir iki to krano. Po to, kai prasidėjo ta sumaištis dėl trūkstamų prekių, jam tas išgaravo. Nei darbuotoja, kuri skanavo prekes, nei apsaugos darbuotojas, mano, kad maišytuvo nematė. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas nuskenuota. Slėpti ar pavogti maišytuvo tikslo jis neturėjo. Galimybės šį maišytuvą naudoti, valdyti jį, disponuoti juo jis neturėjo. Asmeniškai iš tų darbuotojų jis nieko nepažinojo ir jokių asmeniškumų su jais neturėjo.
Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pareiškėjas apsipirko kasoje, ji dirbo lauko prekybos skyriuje, asmuo pirko duris, apvadus, staktas, jį aptarnavo. Jis važiavo vienas, įsidėjo duris, staktas ir apvadų. Išvažiuojant buvo pateiktas vadybininko lapelis, į kurį surašomos vadybininko surinktos prekės, jei dar ką asmuo pats papildomai pasiima, į lapelį neįrašoma. Klientas su vadybininku pildo lapelį. Užpildytas lapelis atiduodamas klientui, jis jo nepasirašo, tai nėra dokumentas. Jei prekė turi barkodą, jos įrašyti nebūtina, jei klientas prašo -įrašoma į lapelį. Ji patikrino prekes, kėlė staktas ir apvadus, varčių nekėlė. Prekės buvo bagažinėje, jos buvo jai parodytos, po jomis kitų prekių ji nematė. Šoną durų jai pakėlė pareiškėjas, kur buvo barkodas, kas buvo po durimis matė. Ji dar paklausė pareiškėjo, ar jis dar turi kokių prekių, šis pasakė, kad viskas. Jai į pareigas neįeina ieškoti prekių, ji suveda lapelį ir ką nurodo pirkėjas. Žmogus pats pasako kasininkei, parodo prekę. Prekes susitikrinus apsaugos darbuotojas sutikrina prekes po sumušimo į kasą ir apmokėjimo. Tyrimo metu įvykio aplinkybes ji nurodė teisingai. Kiek jai žinoma, maišytuvas buvo po dangčiu.
Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba personalo vadove (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Asmuo (V. K.) jai žinomas, nes tą dieną apsaugos darbuotojai pasikvietė ją rašyti pareiškimą dėl vagystės, tai buvo 2023 m. pavasarį. Sulaikytas asmuo prašė nekviesti policijos. Apie vagystę pranešė apsaugos darbuotoja A. K., įvykis buvo iš lauko prekybos skyriaus. Apsaugos darbuotoja pasakė, kad asmuo pavogė maišytuvą, kurį asmuo įsidėjo į bagažinę po dangčiu, kur yra atsarginis ratas. Asmuo sakė, kad dvigubai sumokės, jei nekvies policijos. Asmeniškai jo liudytoja nepažįsta. Detaliau asmuo nieko neaiškino, prašė susitarti, jis daug kalbėjo, prašė atšaukti policiją.
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba apsaugos darbuotoja (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Asmuo (V. K.) jai žinomas, nes įvykdyta vagystė. Tuo metu ji ėjo pareigas vietoj vadovo. Įvykis buvo balandžio pradžioje. Stebėdama kameras ji pamatė, kad į lauko prekybos skyrių asmuo mašiną pasistatė taip, kad buvo sunku pamatyti kaip kraunasi prekes, kilo įtarimas, už 20-15 min. pastebėjo pilietį, kuris išsiveža prekių iš salės į lauko prekybą, tarp prekių ant viršaus vėžimėlyje matė žalią dėžutę, asmuo dėliojosi prekes į automobilį. Kai asmuo baigė krautis prekes, vėžimėlis buvo tuščias. Kilus įtarimui paskambino apsauginiui. Apsauginis nurodė, kad dėžutės nėra. Tada ji su K. V. palaukė, kol asmuo susimokės už prekes ir jau už kasų, už šlakbaumo, ėjo asmens sustabdyti. Paprašė parodyti patikrinti čekį, asmuo atidarė bagažinę, dėžutės nebuvo. Paklausė jo, kur žalia dėžutė, asmuo sakė, kad neturi. Tada K. išėjo dar kartą peržiūrėti vaizdo kameras, o ji liko su vyriškiu. Ji įspėjo asmenį, kad jei nerodys prekės, kvies policiją. Tada asmuo prisipažino ir sutiko geranoriškai parodyti, jis pakėlė duris ir nurodė, kur prekė, tai buvo vonios maišytuvo kranas, kuris buvo padėtas po dangčiu, kur atsarginė padanga. Dėžę iš po dangčio ji pati ištraukė ir nusinešė. Kai ji ištraukė dėžutę, buvo viena. Asmuo siūlė sumokėti dvigubai, prašė pakviesti atsakingą asmenį, siūlė grindis plauti, tačiau pareiškimas buvo parašytas ir iškviesta policija.
Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Jam apsauginis nurodė, kad turi būti žalia dėžutė. Asmuo (V. K.) privažiavo, rodė prekes, to daikto nebuvo, nesimatė, kasininkė skanavo prekes, buvo durys, apvadai, staktos, kas buvo po durimis nesimatė. Jis buvo šalia prie kasininkės, ji klausė asmens, ar šis dar turi prekių, o asmuo pasakė, jog viskas. Tada jam baigėsi pamaina, jis kitam darbuotojui pranešė, kad turi būti žalia dėžutė. Vėliau K. (V.) atsivedė pareiškėją ir jis jį pasaugojo, pokalbio su pareiškėju nebuvo.
Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės apsaugos darbuotojas. Asmuo (V. K.) jam matytas, nes buvo sulaikytas. Tą dieną jis per kameras su kolege A. stebėjo parduotuvę ir atkreipė dėmesį į vyrą, kuris vežėsi prekių į lauko prekybos salę, matėsi žalio atspalvio dėžutė. Tas vyras susikrovė prekes į automobilį. Jie paskambino į postą, informavo apsaugos darbuotoją, kuris tikrino čekius, kad patikrintų, ar yra pas asmenį dėžutė. Apsauginis jiems pranešė, kad dėžutės nėra. Tada jis su kolege A. kartu išėjo sulaikyti asmens. Asmeniui išvažiavus pro šlakbaumą, jie tą vyrą sulaikė. Apžiūrėjus automobilį matėsi durys, tas vyras pakėlė duris, niekur nebuvo dėžutės. Jie tam vyrui pasakė, kad ieško dėžutės, kuri buvo su žalia spalva, paklausė to asmens, kur prekė, bet asmuo sakė, kad neturi. Tada jis ėjo dar kartą į postą peržiūrėti įrašą, kad įsitikinti dėl matytos dėžutės, o kolegė pasiliko su tuo vyriškiu. Jam grįžtant iš posto atgal, jo kolegė jau vedėsi asmenį su dėžute. Dėžutė buvo paslėpta po bagažinės dangčiu, kur atsarginis ratas. Daugiau su tuo vyriškiu jis nebendravo. Apklaustas tyrimo metu jis nurodė teisingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas prašė tenkinti skundą, o Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Visų pirma teismas pastebi, kad skundžiamame Institucijos nutarime netiksliai nurodyta teisės norma – ANK 108 straipsnio 1 dalis, pagal kurią V. K. nubaustas, kai tuo tarpu ANK 108 straipsnyje papildomų dalių ar punktų įtvirtinta nėra, todėl veikos kvalifikavimas tikslinamas nurodant ANK 108 straipsnį be jokios straipsnio dalies.
Kaip seka iš skundo, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 108 straipsnį, neigia savo kaltę, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo bei jo paties ir jo įgalioto atstovo teisme išsakytus argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 108 straipsnį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo bei jo įgalioto atstovo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotas ANK 108 straipsnis numato administracinę atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nors Pareiškėjas tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek teisme kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, byloje surinkti įrodymai – teisme apklaustų liudytojų parodymai, jų rašytiniai paaiškinimai, apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai bei vaizdo įrašų duomenys, be kita ir dalinai paties Pareiškėjo parodymai – visiškai patvirtina V. K. kaltę dėl ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.
Pareiškėjas nurodė neturėjęs tyčios pagrobti administraciniame kaltinime nurodytą maišytuvą, teigė įvykus nesusipratimą ir pateikė savo įvykių versiją, tokių jo teiginių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys bei priešingai – juos paneigia liudytojais apklausti parduotuvės darbuotojai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai sutampa esminėse aplinkybėse, vieni kitus papildo ir atitinka byloje esančių vaizdo įrašų duomenis.
Sutinkamai su liudytojų A. K. ir K. V. parodymais, administraciniame kaltinime nurodytu laiku jiems stebint kaltinime nurodytą parduotuvę per vaizdo kameras, jie pastebėjo į automobilį prekes kraunantį Pareiškėją ir nurodė prie išvažiavimo ir kasos buvusiam apsauginiam patikrinti Pareiškėjo automobilį, ar Pareiškėjas susimokės už minėtų liudytojų per vaizdo kameras matytą prie krautų didelių prekių buvusią prekę dėžutėje. Liudytojas A. U. parodė, kad dirbdamas prie išvažiavimo iš lauko prekybos ir kasos, gavęs nurodymą, privažiavus Pareiškėjui, pagal žodinį nurodymą ieškodamas žalios dėžutės, apžiūrėjo Pareiškėjo automobilio vidų, kur buvo durys, apvadai, staktos, tačiau minėto, jam nurodyto ir jo ieškoto daikto nebuvo. Pasak šio liudytojo, kasininkei nuskanavus prekes, ji klausė asmens, ar šis dar turi prekių, o asmuo pasakė, jog viskas. Liudytoja apklausta kasininkė S. S. parodė, kad privažiavus Pareiškėjui, jai buvo pateiktas vadybininko lapelis, į kurį surašomos vadybininko surinktos prekės, ji pagal lapelį patikrino prekes, jos buvo bagažinėje, jos buvo jai Pareiškėjo parodytos, ji kėlė staktas ir apvadus, Pareiškėjas jai pakėlė šoną durų, kur buvo barkodas, po jos nuskanuotomis prekėmis kitų prekių ji nematė, jai dar paklausus Pareiškėjo, ar jis dar turi kokių prekių, šis pasakė, kad viskas. Pastarųjų liudytojų A. U. ir S. S. parodymai iš esmės sutampa ir neprieštarauja byloje esantiems vaizdo įrašams.
Liudytojai A. K. ir K. V. parodė, kad iš apsauginio darbuotojo gavę informaciją apie jų per vaizdo įrašą pas Pareiškėją prekių vežimėlyje iki jų iškrovimo į automobilį matytos dėžutės nebuvimą automobilio matomose vietose, liudytojai patys, Pareiškėjo automobiliui išvažiavus iš prekybos vietos už kasos, sustabdė jį patikrinimui, bet apžiūrėję minėtos dėžutės nerado, o jiems nurodžius Pareiškėjui apie ieškomą dėžutę ir paprašius ją pateikti, Pareiškėjas jos nepateikė ir teigė jos neturintis. Pasak liudytojos A. K., tik K. V. nuėjus pakartotinai peržiūrėti vaizdo įrašą, o jai pasilikus kartu su Pareiškėju prie jo automobilio, jai pastarąjį įspėjus dėl policijos kvietimo šiam nepateikus ieškomos prekės, Pareiškėjas prisipažino ir sutiko geranoriškai parodyti, jis pakėlė duris ir nurodė, kur prekė, tai buvo vonios maišytuvo kranas, kuris buvo padėtas po atsarginės padangos dangčiu. Gi liudytojas K. V. parodė, jog jam grįžtant atgal po pakartotinės vaizdo įrašo peržiūros, jo kolegė A. K. nešina jų per vaizdo įrašą matyta, jų Pareiškėjo automobilyje ieškota dėže vedėsi Pareiškėją. Šio liudytojo žiniomis, minėtoji dėžutė buvo paslėpta po bagažinės dangčiu, kur atsarginis ratas. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, liudytojų A. K. ir K. V. parodymai atitinka byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis ir sutampa tarpusavyje, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Motyvų, kodėl tiek šie, tiek kiti byloje liudytojais apklausti asmenys galėtų meluoti ir apkalbėti Pareiškėją, teismas nenustatė. Pareiškėjo teisme nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis girdėjo parduotuvės darbuotojus tariantis dėl tarnybinių pranešimų kryptingo rašymo jiems naudinga linkme, vertintinos kritiškai, kaip niekuo nepagrįstos, ir jos įrodymų visumos nepaneigia.
Pats V. K. teisme davė prieštaringus parodymus. Pasak jo, jis manė, kad jo paties iš prekybos salės pasiimtą maišytuvą į lapelį įrašė jam duris komplektavęs vadybininkas. Kuo buvo pagrįstas jo toks manymas, Pareiškėjas teismui paaiškinti negalėjo, nes pats patvirtino nematęs ir netikrinęs, ar kranas įrašytas į vadybininko pildytą lapelį. Nors pats Pareiškėjas teisme pripažino, kad sukomplektavęs duris vadybininkas jam padavė lapelį, kurį vėliau jis pateikė kasininkei, kartu Pareiškėjas tvirtino, jog jis to sąrašo realiai rankose ir neturėjo, kas prieštarauja jo paties teiginiams ir byloje įrodymais nustatytiems faktams. Toliau tvirtindamas apie savo įsitikinimą, jog kranas įrašytas į vadybininko jam pateiktą lapelį, teisme V. K. parodė manantis, kad nei darbuotoja, kuri skanavo prekes, nei apsaugos darbuotojas, maišytuvo nematė. Nepaisant to Pareiškėjas teisme teigė, jog jis buvo įsitikinęs ir tuo, kad viskas buvo nuskenuota. Kuo grįstas toks Pareiškėjo manymas, kuris prasilenkia su logika – nes kaip galima manyti, kad prekė nuskanuota, kuri, pasak paties Pareiškėjo, vizualiai prekę skanuojančiam asmeniui net nebuvo matoma, vėl gi nėra aišku.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Pareiškėjas V. K. iš parduotuvės išvažiavo tyčia nesusimokėjęs už administraciniame kaltinime nurodytą prekę – 106,09 eurų vertės vandens maišytuvą voniai/dušui. Taip pat teismui nekyla jokių abejonių, ką patvirtina ir surinktų įrodymų visuma, kad minėtą prekę Pareiškėjas sąmoningai slėpė, ją buvo padėjęs parduotuvės darbuotojams vizualiai nematomoje vietoje – automobilio bagažinėje esančioje atsarginio rato dėtuvėje, be to, pats Pareiškėjas šios prekės nei kasininkei iki apmokėjimo kasoje ir išvažiavimo iš parduotuvės, nei išvažiavus po kitų prekių apmokėjimo ir apsaugos darbuotojams pareikalavus, jos nepateikė ir nurodė jos neturintis, ką paneigė vėlesni įvykiai, kuomet vėliau visgi minėta prekė buvo ištraukta iš Pareiškėjo automobilio.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. K. padarius jam inkriminuotą ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat, įvertinęs V. K. charakterizuojančius ir nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, teisingai paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Pareiškėjui paskirtą baudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga, teismas neturi pagrindo.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.