- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- I-1234-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01579-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 62). Skunde prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti jam 30 000,00 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose, atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skirtingais laikotarpiais, t. y. nuo 2009-05-18 iki 2009-11-12, nuo 2010-01-18 iki 2012-11-20, nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20 buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. Nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Taip pat nurodė, jog kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų: sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų ploto, be to, jie įrengti prieš duris ir nuolat stebimi pro kameros stebėjimo langelį; sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Pažymėjo, kad langai neatitiko teisės aktuose nustatyto dydžio, buvo nešvarūs, todėl nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kai kuriose kamerose – nesandarūs, per juos skverbėsi šaltis, jų nuvalyti ar užsandarinti nebuvo galimybių, nes iš vidaus įrengtos grotos; dirbtinis apšvietimas nepakankamas. Šiaulių TI nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, dėl prie langų įrengtų grotų, vėdinti gyvenamąsias patalpas per langus buvo neįmanoma, todėl kamerose buvo drėgna, šalta, ant sienų augo pelėsis. Pareiškėjo teigimu, kameros apleistos, jų grindų betonas bei sienų ir lubų tinkas ištrupėję, todėl nėra galimybių kameras tinkamai išvalyti ar dezinfekuoti. Be to, valymo ir dezinfekcinės priemonės nebuvo išduodamos. Kamerose veisdavosi parazitai. Taip pat paaiškino, kad Šiaulių TI nėra sanitarinės švaryklos, pristatomi asmenys nėra mediciniškai patikrinami, dėl to Šiaulių TI laikomiems asmenims kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis ir parazitais. Išduodami čiužiniai ir antklodės be užvalkalų, todėl nešvarūs; pagalvių užvalkalai ir paklodės išduodamos tik retkarčiais, rankšluosčiai nebuvo išduodami. Patalynė keičiama tik kartą per savaitę, ji dezinfekuojama, toks valymo būdas, pareiškėjo nuomone, nepašalina prakaito ar purvo. Teigė, kad asmeninių rūbų skalbimo paslaugos yra apmokestintos, todėl ne visi norintys gali jomis pasinaudoti. ŠTI nevykdo pašalpų ir kitų socialinio pobūdžio išmokų mokėjimo, todėl nesudaroma galimybė užsidirbti ar oriai gyventi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė fizinius bei psichologinius negalavimus, nervinę įtampą, psichologinę depresiją, paranoją, irzlumą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsniu, Konvencijos 3 straipsniu, Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos konvencija prieš kankinimą, Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijomis REC (2006) 2 valstybėms narėms Dėl Europos kalinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencija, teigė, kad jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reikalauja atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 61).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11-18) pareiškė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2009-06-11 iki 2012-09-27. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimams, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieškinio senaties terminą, jį skaičiuojant nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu galiojusio Įsakymo Nr. V-124 1.3. punktas nustatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teigė, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nurodė, jog iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. B. laikymo“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 34, 99, 104, kuriose pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,58 kv. m. iki 8,11 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiškėju kamerose laikomų asmenų sąrašus nėra galimybės. Paaiškino, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje).
Remdamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2, 13 punktais, Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, atsakovo atstovas pažymėjo, jog taikytinos tik tos paminėtų teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Paaiškino, kad Šiaulių TI kamerose langai pritaikyti vėdinimui, todėl kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Toks kamerų vėdinimo būdas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo. Kadangi Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, neįmanoma padidinti langų angų, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą. Papildomai nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kamerose.
Paaiškino, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos higienos normomis. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m. aukščio mūrine sienele. Praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 58 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, jog kamerose laikomi asmenys patys turi rūpintis švara ir tvarka patalpoje, be to, suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, išduodamas valymo inventoriaus komplektas. Paaiškino, jog gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, esant reikalui organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija). Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama, o susidėvėjusi pakeičiama nauja. Paaiškino, kad Šiaulių TI yra įrengta švarinimo patalpa, kurioje atliekamas sanitarinis švarinimas naujai atvykusiems asmenims, sudaroma galimybė pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo pateikiami duomenys neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Be to, kalinimo Šiaulių TI metu, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už ginčijamą laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašė priteisti jam neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose, atlyginimą.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinas CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Šiaulių TI neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymas teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškintas, taigi, neturtine žala gali būti pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtas veiksmas (neveikimas) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.). Neteisėtumo CK6.271straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-338-14).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI buvo pristatytas 2009 m. birželio 11 d. ir periodiškai laikytas iki 2012 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 20-22). Atsakovo atstovas šioje nagrinėjamojoje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Scordino prieš Italiją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2009-06-11 iki 2012-09-27 (b. l. 15). CK 1.125 straipsnio 8 dalis numatė, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į galiojusį teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015 m. gegužės 7 d., tai patvirtina žyma ant pašto voko (b. l. 7). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje nurodytus pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpius, teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo jo laikymo Šiaulių TI pradžios žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, t. y. netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 7 d. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė ir ieškinio senatį prašė taikyti atsakovo atstovas Šiaulių TI (b. l. 11, 18). Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, neprašė atnaujinti praleisto termino. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tai reiškia, jog teismas gali spręsti, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama. Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti senaties terminą, todėl teismas nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams.
Atsakovo atstovui prašant taikyti ieškinio senatį ir nustačius, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2009-06-11 iki 2012-05-07 su reikalavimu dėl žalos priteisimo laiku į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2009-06-11 iki 2012-05-07 bei konstatuoti, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą, galimai patirtą nurodytu laikotarpiu, teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos, galimai patirtos laikotarpiu nuo 2009-06-11 iki 2012-05-07, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, galimai patirtos žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas, nagrinėjamas už laikotarpį nuo 2012-05-07 iki 2012-05-10; nuo 2012-06-08 iki 2012-06-14; nuo 2012-09-21 iki 2012-09-27 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, skunde nurodė, kad kamerose jam nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui priklausantis minimalus plotas.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas2009-06-11 ir periodiškai laikytas iki 2012-09-27.Pritaikius ieškinio senatį, šiai bylai aktualus laikotarpis yra nuo 2012-05-07 iki 2012-09-27. 2015-07-04 pažyma dėl E. B. laikymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20-22) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2012-05-10 buvo laikomas kameroje Nr. 34 (plotas 7,9 kv. m); laikotarpiu 2012-06-08 - 2012-06-14 buvo laikomas kameroje Nr. 99 (plotas 16,22 kv. m); laikotarpiu 2012-09-21- 2012-09-27 buvo laikomas kameroje Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m)(b. l. 22).
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymą Šiaulių TI kamerose bei tose kamerose buvusių asmenų skaičių matyti, kad kalinimo sąlygos, pareiškėją laikant kameroje Nr. 99 laikotarpiu 2012-06-08 - 2012-06-14 (šioje kameroje buvo laikoma daugiausiai 3 asmenys, todėl kiekvienam iš jų teko po 5,4 kv. m ploto) ir kameroje Nr. 104 laikotarpiu 2012-09-21 - 2012-09-23 (šioje kameroje nurodytu laikotarpiu buvo laikoma daugiausiai 5 asmenys, todėl kiekvienam iš jų teko po 3,7 kv. m ploto), nepažeidė nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Tačiau pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kameroje Nr. 34 laikotarpiu 2012-05-07 - 2012-05-10 (šioje kameroje buvo laikoma 3, 4 bei 5 asmenys, todėl kiekvienam iš jų teko atitinkamai po 2,63 kv. m ploto, 1,9 kv. m ploto ir 1,5 kv. m ploto) ir kameroje Nr. 104 laikotarpiu 2012-09-24 - 2012-09-27 (šioje kameroje buvo laikoma 6 bei 7 asmenys, todėl kiekvienam iš jų teko atitinkamai po 3,1 kv. m ir 2,6 kv. m ploto, sąlygos, pripažintinos pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto ir tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 8 dienas. Konstatuotina, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, savo reikalavimus grindė tuo, jog Šiaulių TI kamerose yra netinkamai įrengti sanitariniai mazgai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).
Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Pagal atsakovo atstovo pateiktą informaciją, pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Artimiausias pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiui laiko atžvilgiu patikrinimas buvo atliktas 2012-06-25, dėl ko surašytas Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-254 (toliau- ir Patikrinimo aktas) (b.l.43-48).
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, taikytinų veikiančių tardymo izoliatorių atžvilgiu tik tiems reikalavimams, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas), 14.5 punktu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo atstovo Šiaulių TI Ūkio skyriaus pateiktoje 2015-07-02 pažymoje Nr. 62/08-732 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir Pažyma apie laikymo sąlygas) (b. l. 23-26) teigiama, jog Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga. Sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto nubėgimo sistema, unitazų nėra. Sanitariniuose mazguose įrengta praustuvė, vienai gyvenamajai kamerai yra skirtas vienas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Pagal Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodytą informaciją ir Patikrinimo akte nurodytus duomenis, kameros (gyvenamosios patalpos) vėdinamos per langus, kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, jog sanitariniame mazge nėra įrengta atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, atsakovo atstovas nepateikė. Higienos normos HN 76:20102 punktas nustato, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, papildomos ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais Todėl darytina išvada, jog atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos sanitariniuose mazguose neįrengimas nelaikytinas Higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog sanitarinis mazgas yra nuolat stebimas pro kameros langelį. Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą S. prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).Atsakovo atstovas nurodo, jog sanitarinio mazgo praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, ir tai patvirtina Šiaulių visuomenės centro 2011-06-27 patikrinimo aktas Nr.EP-242 (b.l.35-39), Šiaulių visuomenės centro 2011-10-26 patikrinimo aktas Nr.EP-444 (b.l.40-42), Patikrinimo aktas (b.l.43-48). Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo užtikrintas.
Dėl kamerų apšvietimo, ventiliacijos
Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalą jam sukėlė ir Šiaulių TI tinkamų apšvietimo bei ventiliacijos sąlygų neužtikrinimas. Tai turėjo įtakos drėgmės, žemos temperatūros ir pelėsio buvimui kamerose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai.
Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo tarpu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas, reglamentuojantis langų įrengimą, numato, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos arba lango stiklas aptraukiamas metaliniu tinklu ar apsaugine plėvele. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Šiaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Minėtoje pažymoje atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, kiekvienoje kameroje įrengta po du šviestuvus, kuriuose įstatytos 2-4 dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W), duomenų. Taip pat paaiškino, kad įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; šaltuoju metų laiku patalpos šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, todėl pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja.
Byloje pateiktas ne vienas Šiaulių visuomenės centro patikrinimo aktas leidžia spręsti, kad ši institucija ne kartą atliko Šiaulių TI kamerų būklės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimą, todėl atsižvelgiant į 2009-09-29 patikrinimo akto Nr. EP-387, 2011-06-27 patikrinimo akto Nr. EP-242, 2011-10-26 patikrinimo akto Nr. EP-444, 2012-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-254 patikrinimo rezultatus, Šiaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų, susijusių su netinkamu apšvietimu, ventiliacijos, drėgmės ar pelėsio buvimu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu nė karto neišsakė nusiskundimų dėl nepakankamos kamerų apšvietos, taip pat byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI įrengtas apšvietimas, sukėlė pareiškėjui regėjimo sutrikimus, to skunde nenurodė ir pareiškėjas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose buvo užtikrintos apšvietimo ir ventiliacijos sąlygos.
Dėl kamerų valymo ir dezinfekavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros apleistos, valymo ir dezinfekcinės priemonės nebuvo išduodamos. Tai turėjo įtakos parazitų buvimui. Taip pat paaiškino, kad Šiaulių TI nėra sanitarinės švaryklos, pristatomi asmenys nėra mediciniškai patikrinami, todėl Šiaulių TI laikomiems asmenims kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis ir parazitais.
Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 punktas). Pažymėtina, kad pagal minėtosios Higienos normos 59 punktą, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).
Atsakovo atstovo pateiktoje Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodyta, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, o deratizacija – kartą per mėnesį, arba esant poreikiui(b. l. 14, 24). Paaiškino, kad valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Indams plauti į kameras išduodama soda. Vadovaujantis byloje pateikto Šiaulių TI Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafiko 2012-2013 m. 2 eilute, matyti, kad rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose kiekvieną darbo dieną atliekama profilaktinė dezinfekcija, reikalui esant – dezinsekcija ir deratizacija (b. l. 51). Be to, atsakovo atstovo pateikto Šiaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafiko 1 eilutėje numatyta, jog kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį kamerose esantys suimtieji ir nuteistieji, prižiūrimi pareigūnų, privalo valyti kamerų sienas, lubas, grindis, palanges, įrenginius, baldus ir kitus paviršius, šiam tikslui naudojant dezinfekcines medžiagas (b. l. 53). Iš Šiaulių TI 2012-2013 m. dezinfekcijos plano matyti, kad gyvenamųjų patalpų valymas vykdomas naudojant specialią dezinfekcinę priemonę „Microbac forte“ ir „Sokrena“(b. l. 57-58). Patikrinimo akte nurodoma, jog suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui, išduodama kalcinuota soda; kasdienį patalpų valymą su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė; apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“, kuris gaminamas kasdien, vedamas kasdieninio valymo kontrolės žurnalas, kuriame yra žymos apie patalpų valymą, naudojamiems valikliams yra biocidų autorizacijos liudijimai, saugos duomenų lapai, naudojimo instrukcijos; yra dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registravimo žurnalai, deratizacija atliekama mechaniniu būdu. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Patikrinimo akte konstatuota, jog apgyvendinimo kameroms patalpų valymui yra skiriami plastmasiniai dubenys ir soda, pagal suimtųjų prašymus atskirai pateikiamas valymo inventorius (šluotos, skudurai). Taigi, Šiaulių TI sudarytos sąlygos patiems suimtiesiems palaikyti švarą kamerose.
Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 40 punktu, visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, tik po to minėtieji asmenys yra paskirstomi į gyvenamąsias patalpas. Tai, kad Šiaulių TI yra švarinimo patalpa, patvirtina ir Patikrinimo akte užfiksuota informacija (b. l. 45 ).Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, po kiekvieno suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kuriuo atliekama patalpos dezinfekcija, kas nurodyta Pažymoje apie laikymo sąlygas (b. l. 15).
Taigi, teismo vertinimu, nenustačius gyvenamųjų patalpų valymo, dezinfekavimo ir priežiūros neatitikimų teisės aktų nuostatoms, negali būti teigiama, kad Šiaulių TI nėra užtikrinamos gyvenamųjų patalpų sanitarinės sąlygos.
Dėl minkštojo inventoriaus ir lovos skalbinių išdavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog išduodami čiužiniai ir antklodės - be užvalkalų, todėl nešvarūs; pagalvių užvalkalai ir paklodės išduodamos tik retkarčiais, rankšluosčiai nebuvo išduodami. Patalynė keičiama tik kartą per savaitę, ji dezinfekuojama, toks valymo būdas, pareiškėjo nuomone, nepašalina prakaito ar purvo. Teigė, kad asmeninių rūbų skalbimo paslaugos yra apmokestintos, todėl ne visi norintys gali jomis pasinaudoti.
Higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, pareigą laisvės atėmimo vietos administracijai laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis aprūpinti švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Nurodyto akto 66 punktas nustato, jog lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (2010 m. kovo 3 d. redakcija), nuteistiesiems turi būti išduodama patalynė: antklodė, čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė. Nurodyto akto pastabose nurodoma, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei (6 p.).
Atsakovo atstovo pateikiamoje Pažymoje apie laikymo sąlygas nurodyta, kad Šiaulių TI naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį, kuriame švarių ir nešvarių daiktų srautai nesusikerta. Patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima. Pagal žymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažymint Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių (b. l. 25). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjo aprūpinimą patalyne patvirtina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu periodiškai, t.y. 2012-05-04, 2012-06-08, 2012-09-21 buvo išduodama (po vieną vienetą) čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, pagalvės užvalkalas, rankšluostis. Minėtojo minkštojo inventoriaus bei patalynės išdavimo faktą patvirtino pareiškėjas, jis pasirašė Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienoje eilutėje, kurioje įvardintas konkretus išduoto inventoriaus ir patalynės pavadinimas ir kiekis (b. l. 61-68).
Be to, pagal Pažymoje apie laikymo sąlygas pateikiamus duomenis, sanitarinėje valykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių). Dezinfekuojama po 50 min., 110 °C. Šias aplinkybes patvirtina ir Patikrinimo akte nurodyti duomenys. Minėtame akte užfiksuota, kad įstaigoje lovos skalbiniai, rankšluosčiai neskalbiami. Nešvarūs skalbiniai skalbiami pagal sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“; įstaigoje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi, vertinami, ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Be to, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja, tačiau tokio pageidavimo Šiaulių TI administracijai pareiškėjas nebuvo išreiškęs.
Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, o ne prielaidomis (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo skundo dalis dėl nemalonaus, ar įsigėrusio kūno riebalų išduodamoje patalynėje kvapo atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo teikti nemokamas asmeninių drabužių skalbimo paslaugas Šiaulių TI, atkreipia dėmesį, jog Šiaulių TI, kaip ir kita suėmimo vykdymo vieta, pasižymi specifiniu pobūdžiu, vykdydama teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, nėra saistoma pareigos teikti kitas, nei yra reglamentuojama, nemokamas paslaugas. Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vertinant byloje pateiktus duomenims, konstatuotina, kad asmeninius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbti kamerose patys, šiam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas, be to, jiems sudarytos sąlygos suimtųjų rūbų skalbimui ar cheminiam valymui už suimtųjų asmenines lėšas. Nemokamo tokių paslaugų teikimo teisės aktai nenumato.
Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos CK 6.250straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas kamerose, kuriose jam periodiškai teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, buvo laikomas tik 8 dienas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Taip pat pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu ir vėliau į Šiaulių TI administraciją prašymais ir skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 27).Atkreiptinas dėmesys į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 32 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 32 mėnesius, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.CK1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK1.138str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, mano, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.