- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-419-106-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Rasa Valentinienė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja N. Bagdonienė Baudž. byla Nr. 1A–419-106/2008 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.3, 1.1.6.3, 1.1.9.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju P. K..
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ir 164 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. 2007-11-12, apie 16.30 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Kulėšų k., kelio Šilalė–Šilutė 45 km, E. P., vairuodamas kelių transporto priemonę – UAB ,,Termoresta“ priklausantį automobilį ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ,,Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu P. K. įmonei, kurį vairavo P. K.. Eismo įvykio metu P. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonių. Nurodo, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalu nurodyti jos skyrimo motyvus. Apylinkės teismas pažeidė šią nuostatą, nes baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra visiškai nemotyvuotas. BK 67 str. l d. yra nurodyta, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliantas tvirtina, kad jam bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės. Tai pripažįsta apylinkės teismas ginčijamame nuosprendyje, motyvuodamas pagrindus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustačius šio pagrindo buvimą, teismas konstatuoja, kad asmuo jau sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo yra paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės laikoma, kad teisingumo principas yra užtikrintas ir be bausmės. Apeliantas teigia, kad visi bausmės tikslai yra pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, todėl jų taikymas prieštarauja teisingumo principui, yra neadekvatus. Taip pat nurodo, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemones privalu laikytis tų pačių principų kaip ir skiriant bausmę. Šioje byloje nustatytos tik lengvinančios aplinkybės, todėl netgi jei būtų pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, ji turėtų būti skiriama minimali, o ne artima vidurkiui.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Esminis apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio skyrimo ir kad bausmės tikslai yra pasiekti ir nepaskyrus jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Nors skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nėra atskirai išskirti motyvai, kodėl skiriama būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, tačiau pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė visas svarbias aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nustatė egzistuojant BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog teisingumo principas šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje gali būti įgyvendintas ir nepripažinus asmenį kaltu (apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad apeliantas yra pripažintas kaltu). Atitinkamai atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nebuvo skiriama bausmė, konstatuojant, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekiama ir kitomis Baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Skirdamas E. P. baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 67 str. 2 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso 6 skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atleidžiant nuo bausmės konstatavus, kad asmuo jau sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo yra paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, todėl jam negali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nepagrįsti.
Apylinkės teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teisingai nustatė, kad E. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be pačios bausmės, tai yra atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau paskiriant jam tam tikrą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. E. P. skundžiamame nuosprendyje nurodytą veiką padarė 2007 m. lapkričio 12 d. Veikos padarymo metu jam galiojo ne viena administracinė nuobauda už nuolatinius įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių vairavimas neblaivaus, greičio viršijimas, sukeltas eismo įvykis (b. l. 89-92). Padaryta veika taip pat susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, sukėlusiu sunkias pasekmes – sunkų asmens sveikatos sutrikdymą, todėl akivaizdu, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tam tikram laikotarpiui – nėra per griežta.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą atmesti.