- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-701-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų
- Advokatai
- Anatolijus Burinskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1359-391/2010 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. L. 2009-11-18 pateikė ieškinį, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą sudaryti su N. L. buto privatizavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis (šiuo metu galiojančio LR valstybinės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti, bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2005-03-24 Nr. X-143, 12 str. 1 d. pagrindu). Nurodė, kad nuo 1976 metų ieškovė gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute. Šiame bute ji apsigyveno Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Spalio rajono vykdomojo komiteto 1976-12-09 išduoto orderio Nr. 013464 pagrindu. Tuo metu ieškovė gyveno santuokoje su vyru V. L., kurio šeimai ir buvo išduotas minėtas orderis. Kreipiantis į Naujininkų seniūniją dėl buto privatizavimo, buvo aiškinama, kad butas negali būti privatizuotas, nes tam būtina, kad prašymą pasirašytų visi bute registruoti asmenys. Tuo metu ieškovės dukros vyras G., kuris buvo registruotas šiame bute, buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo pasirašyti privatizavimo sutarties. Tuo pagrindu seniūnija atsisakė sudaryti buto privatizavimo sutartį, nors ieškovės šeima tuo metu turėjo teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Vykstant butų privatizavimui, ieškovės vyras susirgo nepagydoma liga, jam buvo būtina priežiūra, pati ieškovė ilgai sirgo, jai buvo padaryta sudėtinga širdies operacija. Ieškovė nemokėjo lietuvių kalbos, negalėjo susikalbėti ir nežinojo besikeičiančių įstatymų, todėl nesugebėjo laiku privatizuoti buto. Šiuo metu ieškovė gyvena šiame bute nuomos pagrindu. Ieškovė per visą laikotarpį, kurį gyveno tame bute, pati prižiūrėjo ir remontavo jį savo lėšomis. Ieškovė eilę kartų kreipėsi į atsakovą ir tretįjį asmenį dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu bei šiuo metu galiojančiu LR valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo pagrindu. Atsakovas savo atsisakymą motyvuoja tuo, kad neranda ieškovės vyro pateikto prašymo butui privatizuoti. Tuo metu buvo didelis žmonių antplūdis savivaldybėje, buvo reikalaujama daug įvairių dokumentų, ne visada juos registruodavo, nes nebuvo tvarkos. Ieškovei nežinoma, kaip ir kodėl dingo ieškovės vyro prašymas privatizuoti butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis Nr. 3K-3-394/2002).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas taikyti ieškinio senatį, netenkinus prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškovės N. L. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2006, jeigu ieškovė nepakeis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinkamu atsakovu, teismas turėtų atmesti ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002 nurodė, kad atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent:
a) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);
b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai);
c) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai). Tam, kad ieškovei būtų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpos, būtina nustatyti visų minėtų sąlygų egzistavimą ir šių sąlygų egzistavimas turi būti nustatytas butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Net ir pripažinus ieškovę tinkamu buto privatizavimo subjektu, laikytina, kad ieškovė nebuvo tinkamas subjektas buto privatizavimo procese, kadangi nėra duomenų, jog ji įvykdė visas butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nustatyta tvarka bei terminais tinkamai kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo. Peržiūrėjus visus šiuos žurnalus, buvo nustatyta, kad prašymas dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo nėra įregistruotas. Tai įrodo, kad nei ieškovė, nei jos šeimos nariai nėra pateikę tokio prašymo. Nagrinėdamas šios kategorijos bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad asmeniui, galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, tinkamai neįgyvendinusiam savo teisių dėl gyvenamųjų namų patalpų privatizavimo, tokia teisė negali būti ginama, kadangi Butų privatizavimo įstatymas taikomas tik tiems asmenims, kurie atitiko šio įstatymo reikalavimus (2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006). Jei teismas nustatytų, kad buvo pažeistos ieškovės teisės, šioje byloje būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007) (LR CK 1964 m. 83 str. 1 d., 84 str., 90 str. 1 d., LR CK 1. 124 str., 1.125 str.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnija pateikė teismui pranešimą, kad Naujininkų seniūniją byloje atstovaus Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus miesto 3 apylinkė teismas 2010-04-13 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė pripažinti N. L. teisę privatizuoti jos nuomojamą trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su N. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo sandorį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai reiškiami, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. G. B. privatizavimo įstatymui, asmenys, atitikę šio įstatymo reikalavimus, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais galėjo įgyvendinti teisę privatizuoti jų nuomotą būstą, atitinkantį įstatyme nustatytus pirkimo - pardavimo objekto kriterijus. Ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamu privatizavimo subjektu, o nuomotas butas (duomenys neskelbtini), buvo tinkamu privatizavimo objektu. Butas galėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 4 str.). Byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovės šeima siekė privatizuoti butą šio įstatymo sąlygomis. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje apklaustų liudytojų R. M., Ž. P. parodymus, teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis V. L. 1991 m. lapkričio mėnesį buvo nuvykęs į Naujininkų seniūniją su tikslu pateikti prašymą privatizuoti butą. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad ieškovės šeima Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią privatizuoti butą. Byloje surinkti įrodymai taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad prašymas dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo liko nustatyta tvarka nepaduotas, nes kartu su prašymu privatizuoti butą nebuvo pateiktas bute gyvenusių asmenų susitarimas dėl buto pirkimo. Kartu su prašymu privatizuoti butą turėjo būti paduotas visų buto gyventojų notaro patvirtintas susitarimas dėl buto pirkimo. Tokio susitarimo sudarymas buvo apsunkintas tuo, kad sutuoktiniams L. V. ir G. V. nesugyvenus, jie faktiškai nuo 1991 m. gyveno skyrium, G. V. bute (duomenys neskelbtini), negyveno, o dėl komercinės veiklos dažnai buvo išvykęs iš Lietuvos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1993-11-22 sprendime, kuriuo nutraukta L. V. ir G. V. santuoka, nurodyta, kad G. V. 1991 m. dažnai išvažiuodavo iš namų, o 1992 m. išvažiavo pastoviam gyvenimui į Kaliningrado miestą (Rusija). Byloje surinkti įrodymai rodo, kad ieškovė nerealizavo jai pagal Butų privatizavimo įstatymą priklausiusios teisės šio įstatymo nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį būstą. Nėra pagrindo pripažinti, kad ši ieškovės teisė liko nerealizuota dėl atsakovo ar dėl trečiojo asmens kaltės. Negalima pripažinti, kad įstatyminė ieškovės teisė liko nerealizuota dėl ieškovės kaltės. Laiku ir tinkamai ieškovė negalėjo įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatymo suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamą butą daugiau dėl objektyvių, nei dėl subjektyvių priežasčių (LR CK 1,2 str., 1.5 str., 1.138 str., LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 str. 2 d., 12 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Vien ketinimas privatizuoti butą nėra pakankamas teisinis pagrindas įgyti tokią teisę. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovės vyras rašytinio prašymo privatizuoti butą nebuvo pateikęs. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi su pareiškimu į atsakovą dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijoje nėra duomenų, kad ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, butų atlikusi veiksmus, reikalingus realizuoti šią subjektinę teisę. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybės tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2005). Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas ligos istorijos nuorašas neįrodo, kad ieškovė dėl savo ligos negalėjo rūpintis buto privatizavimu.
2) Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas nėra taikytinos, nes ieškovei nėra pripažintina teisė privatizuoti ginčo objektą pagal Butų privatizavimo įstatymą – šio įstatymo galiojimo metu ieškovė neįgijo teisės privatizuoti ginčo patalpas, nes galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė neatliko veiksmų, reikalingų realizuoti gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūrą, o tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės nesusiklostė teisiniai santykiai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo.
3) Ieškovė nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir nebuvo rūpestinga, dėl to ieškovė praleido senaties terminą dėl ieškinio padavimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad ieškinio senatis yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu ir su asmens galimybių pagristi savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu (2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes, atsakovas, atsižvelgdamas į didelę įrodymų apimtį bei vadovaudamasis proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, prašė priimti ir įvertinti paduotų prašymų butų privatizacijai registracijos žurnalus.
Atsiliepimas
Ieškovė N. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Pats atsakovas teigia, jog privatizuoti butą buvo daug norinčių pareiškėjų, todėl ne visi pareiškimai buvo registruojami. Vėliau savivaldybė nerodė nei iniciatyvos, nei pareigos su šiais asmenimis išspręsti privatizavimo klausimą.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį kaip nepagrįstą (LR CPK 330 str.).
Byloje nustatyta, kad 1976-12-09 išduotas V. L. su šeimos nariais orderis gyvenamajam plotui trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) apgyvendinti (b.l. 19).
(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta deklaruota: N. L. - nuo 1977-01-11, L. V. – nuo 1982-03-02 (b.l. 27). Nuo 1990-01-30 iki 1998-02-03 G. V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 92).
1994-04-05 buvo įregistruota ištuoka tarp G. V. ir L. V. (b.l. 81)
Butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 26).
2006-11-13 mirė V. L. (b.l. 24). 2007-01-04 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų bute Darbininkų 18-16 nuomos sutartis su N. L. (b.l. 20-21).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės nuosavybės privatizavimo tvarką, apibrėžė privatizavimo objektą ir nustatė, kad tinkamas privatizavimo subjektas yra asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar absoliuti. Asmuo turi teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, jei yra nustatomos visos tokio privatizavimo sąlygas, būtent:
a) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);
b) butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai);
c) asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp asmens ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo, nes byloje nėra duomenų, kad ji įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Pažymėtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudarytas ir patvirtintas notarine forma šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiu). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad privatizavimo teisiniai santykiai neatsirado ir privatizavimo procesas nebuvo pradėtas, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei pripažinti teisę privatizuoti minėtas patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo, nes tuo metu ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise nepasinaudojo, nes neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, nesusiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.
Vien tinkamo pirkimo - pardavimo subjekto ir buto, kaip privatizavimo objekto, buvimas pats savaime nesukuria teisinių pasekmių pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šiuo atveju reikalinga visų trijų būtinųjų juridinių faktų visuma Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu: gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas; asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą; asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti butą, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti 3 būtinųjų juridinių faktų visumą. Tai, kad pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieškovė 2008 m., 2009 m. kreipėsi su prašymu leisti privatizuoti ginčo butą (b.l. 30-33), kad 1997 metais turėjo sveikatos problemų (b.l. 25), nesukūrė teisinių pasekmių, nes Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo prasidėjęs ginčo buto privatizavimo procesas.
Aplinkybės, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudarytas ir patvirtintas notarine forma šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiu), patvirtina, kad ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Neįgijus subjektinės teisės, ji negali būti ginama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindą ir neatsirado teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ginčo šalių neatsirado teisinis santykis, susijęs su ginčo buto privatizavimu, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t.y. iki 1998 m. liepos 1 d., t.y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, nes nustatyta tvarka ir terminais ieškovė nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, ir neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valią (ketinimus) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog konstatavus tokių santykių nebuvimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir nesiremia atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktais žurnalais (2 vienetai), nes juose nėra nurodyta institucija, užvedusi šiuos žurnalus, žurnalų lapai nėra susiūti ir sunumeruoti. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. M., Ž. P., G. V. parodymus, nes juose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Tai, kad ieškovės sutuoktinis V. L. 1991 m. lapkričio mėnesį buvo nuvykęs į Naujininkų seniūniją su tikslu pateikti prašymą privatizuoti butą, neįrodo, kad pati ieškovė išreiškė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ieškovei teisę privatizuoti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą sudaryti su N. L. buto privatizavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR Konstitucijos 29 str., Butų privatizavimo 1 str., 4 str., 5 str.; Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas; CK 1.5 str., 1.125 str., 1.138 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas ir ieškinys atmetamas, ieškovė turi atlyginti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas dėl 131,80 Lt žyminio mokesčio ir dėl 42,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo, susidedančių iš 34 Lt pirmosios (b.l. 7, 36, 69 - 71, 115) ir 8,50 Lt apeliacinės (b.l. 132) instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 2 p., 82 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės N. L. ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės N. L. 131,80 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ir 42,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.