Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, kaltinamojo teigimu dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 5 MGL bauda; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – 7 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinę subendrinta bausmė - 12 MGL bauda;Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsnius paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis pridėta neatlikta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. sausio 22 d. apie 09 val. (duomenys neskelbtini), V. V. priklausančio buto kambaryje, konflikto metu sugyventinei V. V. viena kartą ranka sudavė į galvos sritį ir vieną kartą į nosies sritį, tokiais savo veiksmais šeimos nariui nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta pilnai. Patvirtina, kad galvos traumų nėra turėjęs, psichiatrinio ir neurologinio kabineto įskaitoje nėra registruotas. Paaiškino, kad su V. V. yra sugyventiniai, gyvena kartu jau virš metų laiko. Gyvena labai įvairiai, pastoviai kartu negyvena, V. atvažiuodavo pas jį, sūnui suteikė savo pavardę. 2016 m. gruodžio 3 d. gimė sūnus ir galima sakyti, kad nuo to laiko kartu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Butą nuomojosi iš V. V.. Paaiškina, kaip prasidėjo tarp jų konfliktas sausio 22 d. Pamena, kad iš ryto, galėjo būti ir 9 val. buvo virtuvėje, taip pat virtuvėje buvo ir V. Ji irgi kažką darė ar tvarkėsi virtuvėje, tiksliai net negaliu pasakyti. Tikrai buvo blaivus, sūnus buvo kambaryje. Konflikto priežasties dabar net negali pasakyti, gal jis pradėjo V. priekaištauti dėl netvarkos virtuvėje. Pasakė, kad sutvarkytų virtuvę, tuo metu jis kažką tvarkė ar grindis plovė, ar ką, dabar tikrai tiksliai nepamena. V. jam su virtuviniu „skudriuku“ pradėjo mosikuoti ir nesmarkiai su juo sudavė jam į veidą. Tada jis supyko ir V. atbula ranka norėjo nustumti tolyn. Stumdamas, pripažįsta, kad galėjo suduoti ir į galvos sritį, ir į nosį. Tikrai kraujas iš nosies nebėgo. Po to V. sakė jam, kad jai skauda nosį. Jos nosis yra labai jautri, nes po avarijos buvo lūžusi, nelabai sugijusi. Todėl tikrai smarkiai nesudavė, tačiau pripažįsta, kad galėjo sukelti V. fizinį skausmą. Jis V. atsiprašė, atrodo, kad viskas tuo ir pasibaigė. Bute buvo V. dukra G. M.. Tačiau ji buvo kambaryje su jo sūnumi - broliu, todėl konflikto ji tikrai negalėjo matyti. Pripažįsta, kad žodinį konfliktą gal ir galėjo girdėti. Tą pačią dieną V. išvažiavo į namus, po to ji buvo vėl atvažiavusi. Atrodo, kad čia taip jie ir gyvens. Vieną dieną apsipyksta, kitą vėl susitaiko. Gali pasakyti, kad gal savaitę laiko vėl V. buvo pas jį, gyveno nuo vasario mėnesio pradžios. Šių metų vasario 7 d. jie vėl susipyko, ji pradėjo rašinėti SMS, dėl to ir susipyko, ji susirinko daiktus ir pasakė, kad išvažiuos. Ji rašinėjo SMS draugams ir norėjo, kad atvažiuotų jos kokie nors draugai ją pasiimti, tačiau niekas neatvažiavo, tada ji sugalvojo išsikviesti policiją. Atvažiavusiems pareigūnams pasakė, kad nebenori pasilikti bute, nes konfliktuoja ir policijos pareigūnai ją išvežė į Naivių kaimą. Tikrai labai gailisi, kad nesusivaldė ir sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Tikrai ja rūpinosi, daug jai padėjo, rūpinosi ir ja, ir vaiku. Sutiktų, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti nemokamus viešuosius darbus. Jei byla būtų nagrinėjama teisme, sutiktų, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpintu įrodymų tyrimu. (b. l. 62-63)

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 21.40 val. buvo (duomenys neskelbtini) pas A. K., kilo konfliktas, nes ji susirašinėjo SMS, jis pagalvojo, kad susirašinėja su draugais, todėl jis liepė išeiti iš namų su vaiku. Tada smurto nebuvo, negrasino, tačiau jis smurtavo 2017 m. sausio 22 d. apie 09.00 val. kuomet su dukra G., kuriai 9 metai ir sūnumi A., 2 mėnesių amžiaus buvo pas jį atvykusi. A. pradėjo kabinėtis prie dukros, todėl sudrausmino jį, sakydama, kad taip negalima ir medine keptuvės mentele kepštelėjo jam į kaktą. A. K. supykęs ranka sudavė vieną kartą į galvos viršugalvį ir vieną kartą į nosį. Nuo smūgio ji suklupo, tai matė ir mažametė dukra G. N. A. K. suduoto smūgio ištino nosis, savo veiksmais A. K. sukėlė fizinį skausmą. Iš karto į policiją nesikreipė. Po to karto su A. K. nebegyvena. Kadangi A. K. veiksmai kelia baimę, todėl parašė pareiškimą. Po šio įvykio ruošiasi kreiptis dėl alimentų, nuo 2017 m. sausio 23 d. savivaldybėje nurodė, kad A. K. nebėra šeimos narys. (b. l. 13) Papildomai nukentėjusioji V. V. parodė, kad su A. K. buvo sugyventiniai apie du metus laiko. Gyveno kartu jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir jos dukra G. M.. G. net lankė mokyklą Kupiškyje. Tačiau jai gyventi bute nepatiko, todėl prašė, kad nori grįžti gyventi pas močiutę į Naivių k. Kai gyveno kartu, A. pinigų uždirbdavo, ją ir jos dukrą išlaikydavo, apipirkdavo. Gyveno kartu ir ateityje planavo kurti šeimą, todėl 2016-12-03 gimė sūnus A. G. kaip šeima. Šeimoje kildavo konfliktai dėl jo alkoholio vartojimo. Todėl buvo susipykę ir išvažiavo gyventi pas savo motiną. Po to sužinojo, kad laukiasi ir nusprendė dar pabandyti kartu gyventi. 2017 m. sausio 22 d. apie 9 val. dukra G. buvo virtuvėje ir aptaškė puodą su bulvių koše. Kai grįžo A. į namus, jis pradėjo pykti ant jos dukros G. T. ji pradėjo A. priekaištauti dėl tokio elgesio, ir su medine mentele jam krapštelėjo į pakaušį. Jam tikrai negalėjo skaudėti. Tada jis su ranka sudavė vieną kartą į galvą, pataikydamas į pakaušį ir vieną kartą į nosies sritį. Po suduotų smūgių juto didelį skausmą. Pas medikus nesikreipė, nors nosis buvo ištinusi. Tą pačią dieną paskambino draugei K. P. ir paprašė, kad pervežtų pas motiną į (duomenys neskelbtini). K. sakė, kad A. naudojo fizinį smurtą. Po to karto A. pasakė, kad nori nutraukti santykius, sakė, kad jo bijo, jo elgesys neprognozuojamas. Dėl sukelto fizinio skausmo ieškinio nereikš, neprieštaraus, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 16-18)

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 22 d., tikslaus laiko neprisimena, bet buvo dar prieš pietus, paskambino draugė V. V.. Ji buvo apsiverkusi ir paprašė atvažiuoti ir ją su vaikais išvežti pas mamą į Naivių kaimą. Ji sutiko ir labai greitai atvažiavo pas V. į butą, kur ji gyveno kartu su A. K.. Atėjusi pas V., padėjo sukrauti daiktus ir ją su vaikais išvežė į kaimą. V. pasakojo, kad buvo konfliktas ir A. su ranka sudavė jai į nosį. Kraujas iš nosies nebėgo, tačiau ji pati matė, kad nosis buvo raudona, V. sakė, kad jai nosį labai skauda. Žino, kad A. ne pirmą kartą naudojo prieš V. smurtą. (b. l. 22-23)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. sausio 22 d. apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. K. vieną kartą ranka trenkė V. V. į viršugalvį ir vieną kartą į nosį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ištino nosis. (b. l. 1)

Iš V. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2017 m. sausio 22 d. apie 9 val. konflikto metu A. K. sukėlė fizinį skausmą V. V.. (b. l. 11)

A. K. sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip bausmę paskiriant viešuosius darbus. (b. l. 72-74)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be A. K. parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios V. V. parodymai ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 39-42), administracine tvarka baustas (b. l. 35-38).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. K. yra skirtina devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį kas mėnesį po 20 val. neatlygintinai išdirbti visuomenės labui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį po 20 val. neatlygintinai išdirbti visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį po 20 val. neatlygintinai išdirbti visuomenės labui.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.