- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 1-159-206/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K., išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.1989-05-03 Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) r., anksčiau teistas: 1) 2012 -11-23 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn., 2) 2014-10-16 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 8 mėn., subendrinus su 2012-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn. 24 d. Bausmę atliko 2017-09-08, teistumas neišnykęs. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t.y.:
2017-11-26 nuo 22.00 val. iki 2017-11-27 01.59 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus ir piktas, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino papjauti, pridurti savo artimuosius giminaičius- mamą V. J., tėvą S. J. bei brolį E. J., nurodydamas, jog jam nesvarbu, kad jis atsisės į kalėjimą už šiuos veiksmus ir tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiesiems. Šiuos M. J. grasinimus V. J., S. J. ir E. J. turėjo pagrindo vertinti kaip realius.
Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
M. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarymo pripažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad namiškiams būdamas neblaivus grasino sakydamas „papjausiu, pridursiu“. Elgėsi prieš juos agresyviai, garsiai šūkavo, keikėsi, vartojo savo kalėjimo žargoną. Mano, kad tokiu savo elgesiu tikrai sukėlė namiškiams baimę, ir šie galėjo pagalvoti, jog jis gali įvykdyti savo ketinimus. Ką taip elgdamasis galvojo ir kaip būtų pasielgęs negali paaiškinti, nes buvo neblaivus. Nebijo grįžti į kalėjimą, netgi norėtų, nes neturi kur gyventi. Todėl nuolat savo artimiesiems sako, jog nebijo sėsti ir grasina šiems. Dabar dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 87-88, 111-112).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo veika įrodyta bylos medžiaga.
Nukentėjusiosios V. J. parodymais, kad 2017-11-26 apie 20.00 val. jos sūnus M. neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Apie 21.30 - 22.00 val. atsigulė į lovą ir išgirdo muziką, kurią leido sūnus. Nuėjusi į virtuvę paprašė išjungti ir leisti ilsėtis. Sūnus nereagavo į jos prašymą, dar garsiau pagarsino muziką, pradėjo dainuoti. Ji kartu su kitu sūnumi E. vėl prašė M. išjungti muziką ir liautis triukšmauti. T. M., gulėdamas lovoje, šūkavo vadindamas juos velniais, sakydamas jog juos papjaus, vartojo kalėjimo žargoną, sakė, kad šiam vienodai, jog atsisės už tai į kalėjimą. Nuo triukšmo pabudo ir jos dukra S., kuri atėjusi į virtuvę ir išgirdusi, ką kalba ir grasina M., paėmė peilį nuo stalo, ir nunešusi į jos kambarį paslėpė po jos darbiniais rūbais. M. labai išsigando, bijojo ir dėl savo dukros gyvybės, nėra tikra, kaip M. gali ateityje pasielgti. Iš kalėjimo šis grįžo pasikeitęs, yra agresyvesnis, piktesnis, ir nors prieš juos nėra smurtavęs, mano, kad šio veiksmai yra neprognozuojami (b. l. 6, 33-35).
Nukentėjusiojo S. J. parodymais, kuris parodė, kad 2017-11-26 apie 20 val. į namus grįžo neblaivus M. J.. Jiems besiruošiant eiti miegoti, M. įsijungė muziką. Jo žmona V. J. prašė sūnaus išjungti muziką. Sūnus pradėjo šaukti ir grasinti, kad papjaus, pridurs juos, keikėsi kalėjimo žargonu. Jis, jo žmona V. J. bei sūnus Edgaras išsigando grasinimų, nes M. yra neprognozuojamas – šis visą laiką sako, kad šiam vienodai, jog sės į kalėjimą. D. S. paėmė peilį nuo stalo ir paslėpė (b. l. 39-41).
Nukentėjusiojo E. J. parodymais, kuris parodė, kad 2017-11-26 į namus grįžo neblaivus brolis M. J.. Ruošiantis miegoti, brolis M. pradėjo garsiai klausytis muzikos. Su kitais šeimos nariais prašė M., kad nutildytų muziką, tačiau į jų prašymus M. nereagavo ir susinervinęs grasino, kad juos papjaus, vartojo kalėjimo žargoną. Jie visi išsigando. Sesuo S., bijodama, kad M. nepadarytų ko bloga, paėmė ant stalo buvusį peilį ir paslėpė. Brolis nuolat kartoja, kad nieko nebijo ir nori vėl sėsti į kalėjimą. Jis M. grasinimų išsigando ir mano, kad brolis gali įvykdyti savo grasinimus (b. l. 52-54).
Teismas vertina, kad surinkti įrodymai visiškai pagrindžia M. J. kaltę ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 str. 7 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. J. padarė baudžiamą nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jis teistas, nedirba, todėl baustinas įstatymo sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta ir prokuroro siūloma bausme – paskiriant 45 parų areštą; taikytinas LR BK 64¹ str., ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirtina M. J. galutinė bausmė – 30 parų areštas; taikytinas BK 68 str. ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. J., S. J. ir E. J. bei nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu bei 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-11-27 iki 2017-11-28.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir nuteisti paskiriant 45 parų areštą. Taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. galutinę bausmę – 30 parų areštą.
Skirti baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimą 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. J., S. J. ir E. J. bei nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu bei 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į M. J. atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-27 iki 2017-11-28.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium.
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti ir kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.