Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjai R. K. ir jos atstovui advokatui D. G., atsakovės atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. birželio 10 d. gautas pareiškėjos R. K. skundas, prašant: 1) įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Elektrėnuose išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. prašymą bei pateikti motyvuotą sprendimą ir jį galinčius pagrįsti dokumentus; 2) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės specialistė atvyko į jos šeimos gyvenamąją vietą bei apklausė pareiškėją, jos sutuoktinį A. K. ir nepilnametį sūnų. 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjai buvo atsiųstas atsakovės raštas Nr. 3SD-2732, kuriuo atsakovė informavo, jog, įvertinus pareiškėjos nepilnamečio vaiko situaciją bei nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kreiptasi į Elektrėnų socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo.

Pareiškėja nurodo, kad ji su sutuoktiniu A. K. nesuprato tokio atsakovės sprendimo priėmimo pagrindo ir nusprendė kreiptis į atsakovę dėl informacijos patikslinimo, todėl 2021 m. gegužės 7 d. ji elektroniniu laišku su prašymu kreipėsi viešai skelbiamu atsakovės specialisčių N. K. ir D. G. elektroniniu paštu, tačiau į pareiškėjos prašymą atsakovė nepateikė visiškai jokio atsakymo nei elektronine forma, nei paštu. Toks atsakovės neveikimas yra teisiškai nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos teisę į informacijos gavimą iš valstybės valdžios institucijų, todėl ji nurodo įgijusi teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus, paaiškino, kad iš atsakovės elektroniniu paštu negavo jokio atsakymo, visiškai neaišku, kas ir kada siuntė atsakovės atsiliepime minimą raštą. Jau tik vėliau po pareiškėjos išsiųsto laiško atsakovė pripažino savo neatsakymą. Pareiškėja nurodė, kad atvejo vadybininkas jų šeimai buvo priskirtas.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), vadovaudamasis Prašymų, skundų ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 19 punkte įtvirtinta nuostata, kad prašymas, raštu atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, 2020 m. gegužės 10 d. parengė atsakymą (elektroninį laišką) R. K. (rašto Nr. 3SD-3037). Laiške nurodė, kad pareiškėjos elektroninis laiškas neatitinka minėtų Taisyklių 19 punkto keliamo reikalavimo, kad pagal pateiktą elektroninį laišką nėra galimybės identifikuoti asmens, kuris jį pateikė arba patikrinti jo autentiškumo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, elektroninis laiškas paliekamas nenagrinėtu. Ir tokį elektroninį laišką išsiuntė R. K. elektroniniu paštu (duomenys – neskelbiami).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, paaiškino, kad pareiškėjos siųstas raštas registruotas Tarnyboje 2021 m. gegužės 10 d., buvo parengtas atsakymas dėl reikalavimo pasirašyti prašymą kvalifikuotu elektroniniu parašu ir atsakymas buvo išsiųstas pareiškėjos elektroninio pašto adresu (duomenys – neskelbiami). Be to, po nurodytos datos buvo skirtas specialistas dėl pagalbos šeimai (vaikui) poreikio, kuris, atsakovės žiniomis, susisiekė su pareiškėjos šeima. Atsakovės atstovė nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atsakymą pareiškėjai rengusių specialisčių paaiškinimais. Skyrius davė atsakymą, todėl nėra jokio pagrindo skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl to, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė atsakymo į pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. prašymą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės D. G. ir N. K. į elektroninį paštą 2021 m. gegužės 10 d. gavo pareiškėjos elektroninį laišką (reg. Nr. 3PR-172). Pareiškėja laiške prašė išaiškinti: „1) Kokia situacija buvo vertinama?; 2) Kuo grindžiant buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį?; 3) Koks poreikis buvo nustatytas? Kuo remiantis ir grindžiant buvo priimtas sprendimas?; 4) Kada numatytas atvejo vadybos posėdis? Koks vadybininkas paskirtas? Prašau pateikti atsakymus, pridedant dokumentų kopijas el. paštu.“

Skyrius 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 3SD-3037 pareiškėją informavo, kad elektroninis laiškas pateiktas be parašo, todėl nėra galimybės identifikuoti asmens, kuris jį pateikė, arba patikrinti jo autentiškumą, todėl elektroninis laiškas paliekamas nenagrinėtas, ir išsiuntė tokį atsakymą R. K. elektroniniu paštu (duomenys – neskelbiami).

Šio skundo nagrinėjimo dalykas yra atsakovės neveikimas, ir nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Skyrius turėjo pareigą pateikti atsakymą, ar atsakė į pareiškėjos prašymą, ir ar buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas tik toks neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju, paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Byloje taikytinas teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01; toliau – VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų, taigi ir Tarnybos, pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama VAĮ 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas, VAĮ) nustatytos kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formos – prašymas ir skundas. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta, kad jos reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu; prašymas raštu, atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą (Taisyklių 19 punktas); asmuo, prašymą ar skundą teikiantis institucijai elektroniniu paštu, turi jį išsiųsti oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos interneto svetainės pradžios tinklalapyje (Taisyklių 21 punktas).

Įvertinus teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad administracinės procedūros pradedamos ir atliekamos, kaip tą nustato Taisyklių nuostatos, tik tuomet, kai pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo subjektą atitinka tam tikrus turinio reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. prašymas, pateiktas Skyriui elektroniniu paštu, nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ar kaip nors kitaip pasirašytas (t.y. tokia tvarka, kokios reikalauja minėtos Taisyklės).

Pažymėtina, kad teksto vientisumą ir nepakeičiamumą užtikrina kvalifikuotas elektroninis parašas arba dokumentai, kurie yra suformuoti elektroninėmis priemonėmis. Šiuo atveju, pareiškėja prašymą Skyriui išsiuntė elektroniniu paštu ir prašymas nebuvo nei pasirašytas elektroniniu parašu, nei suformuotas elektroninėmis priemonėmis, todėl teksto vientisumas ir nepakeičiamumas nebuvo užtikrintas.

Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Kaip nustatyta, Skyrius pareiškėjos laišką užregistravo ir parengė į jį atsakymą 2021 m. gegužės 10 d., t.y. pirmą darbo dieną po institucijos darbuotojų savaitgalio poilsio dienų.

Skyrius pareiškėjai atsakydamas išaiškino, kad jos elektroninis laiškas neatitinka Taisyklių 19 punkto reikalavimų ir bus paliktas nenagrinėtas, kad kreipimasis būtų nagrinėjamas, jei prašymas būtų pasirašytas ir nuskenuotas/nufotografuotas ar pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Taigi, vadovaujantis anksčiau minėtomis Taisyklėmis, Skyrius tinkamai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skyriui nebuvo kilusi teisinė pareiga atsakyti į pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. prašymą, nepasirašytą, atsiųstą elektroniniu paštu, todėl nėra pagrindo įpareigoti ją atlikti šiuos veiksmus. Juo labiau, kad pareiškėjai rūpima situacija buvo išspręsta ir Skyriaus pagrįstas palikimas nenagrinėtu tinkamai nepasirašyto pareiškėjos elektroninio laiško pačiai pareiškėjai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, kaip nustatyta byloje, ką patvirtino pati pareiškėja, jos šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir su ja buvo susisiekta dėl pagalbos šeimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad Skyrius nevykdė VAĮ 11, 19 straipsnyje nustatytų pareigų ir neišnagrinėjo pareiškėjos kreipimosi. Pareiškėjos atstovo į bylą pateikta, kaip pavyzdys, Skyriaus specialistės pareiškėjai 2021 m. birželio 4 d. rašyto elektroninio laiško kopija patvirtina, kad atsakovės specialistai vykdė savo pareigas ir reagavo į pareiškėjos prašymus ir paklausimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos 2021-05-07 elektroniniame laiške išdėstytas prašymas paliktas nenagrinėtas dėl nesamos galimybės identifikuoti laišką rašiusį asmenį, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o atsakovė nepažeidė Taisyklėse ir VAĮ įtvirtintų teisės normų.

Atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjos atstovo argumentai, kad Skyriaus 2021-05-10 atsakymo pareiškėja negavo, o pats raštas sukurtas, galimai, vėlesne data. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės su atsiliepimu pateiktu minėtu 2021-05-10 Skyriaus raštu Nr.3SD-3037.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis sprendime aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos atstovas prašė byloje priimti atskirąją nutartį dėl to, kad atsakovė klaidino teismą ir nepateikė įrodymų apie elektroninio laiško sukūrimo datą ir laiško išsiuntimą. Pagal ABTĮ 110 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nenustačius, kad atsakovė ir jos specialistai būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, teismui nėra pagrindo priimti byloje atskirąją nutartį.

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.