Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neregistruotas Lietuvos Darbo biržos Šiaulių skyriuje, teistas 2009-04-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesių laikotarpiui ir 2010-02-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 180 str. 1 d., 25 paroms arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir A. A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, nesimokantis, 2010-02-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atliestas, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, 2010-08-17 nutartimi ši auklėjamojo poveikio priemonė pakeista į įspėjimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinami pagal LR BK 178str.1d. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. ir A. A. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2010 metų liepos 29 d., apie 20 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, iš J. S. priklausančio buto pagrobė televizorių „Funai“, kurio vertė 749 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai J. S. 749 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju K. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 metų vasarą, mėnesio ir dienos neprisimena, pavakary, jie su A. A. nutarė išgerti alaus. Begeriant jam paskambino tėvas R. R. ir paprašė ateiti pas J. S., parsivesti jį į namus. Jis pasiūlė ir (duomenys neskelbtini) eiti kartu. Kai atėjo pas (duomenys neskelbtini) ten buvojo jo tėvas, (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini) ir jo draugė. Jie visi (duomenys neskelbtini) kambaryje gėrė degtinę. Kadangi tėvas paprašė palaukti, todėl, jis su (duomenys neskelbtini) atsisėdo prie stalo tame pačiame kambaryje ir taip pat gėrė alų. Praėjus šiek tiek lauko jis užsimanė į tualetą ir paklausė kur jis yra. (duomenys neskelbtini) draugė jį nuvedė į virtuvę ir pasakė, kad jis gali šlapintis į kibirą. (duomenys neskelbtini) kartu su juo į virtuvę nėjo, liko sėdėti kambaryje. Eidamas iš virtuvės į (duomenys neskelbtini) kambarį, antrajame kambaryje jis pamatė šalia lango ant staliuko padėtą televizorių. Jo pavadinimo jis nežino, tik prisimena, kad jo korpusas buvo tamsus. Kadangi buvo neblaivus, tai sugalvojo jį pasiimti. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo pro virtuvę, ar kas nors matė jį išeinantį iš buto, nežino. Kadangi (duomenys neskelbtini) taip pat išėjo lauk iš buto, mano, kad jis matė jį su televizoriumi. Kai jie susitiko už buto lauke, jis (duomenys neskelbtini) padavė televizorių ir liepė jo palaukti, o pats nuėjo pas Janiną. Parvedęs tėvą iki namų nubėgo atgal pas (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pavogtą televizorių nunešė paslėpti apleistame name. Televizorių į tą namą jie abu nunešė pasikeisdami. Ką ketina daryti su pavogtu televizoriumi, jie nesitarė. Po kelių dienų, ten paslėpto televizoriaus neberado.

Apklaustas kaltinamuoju A. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 metų vasarą, dienos metu jis nuėjo pas K. R.. Abu nutarė išgerti alaus. Geriant alų, (duomenys neskelbtini) paskambino jo tėvas R. R. ir paprašė ateiti jį parvesti į namus. Karolis pakvietė ir jį eiti kartu. Jie abu nuėjo į butą esantį Kuršėnuose, adreso neprisimena ir įėję vidun pamatė K. R. tėvą ir dar vieną vyrą kurio vardas (duomenys neskelbtini), bei buto savininkę J. S.. Dar buvo viena moteris, (duomenys neskelbtini) sugyventinė. Eidami pas J. S. jie nusinešė turėtą butelį alaus, ten visi išgėrė. Baigus gerti alų (duomenys neskelbtini) pasiprašė į tualetą. Kažkas iš bute buvusių žmonių parodė kur jam nueiti. Sėdėdamas jis pamatė, jog (duomenys neskelbtini) greitu žingsniu eina link buto laukujų durų ir atsikėlęs išėjo paskui jį. Išbėgęs į kiemą pamatė, jog (duomenys neskelbtini) rankose laiko nedidelį, juodos spalvos korpusu televizorių, kurį nieko nepaaiškinęs padavė jam ir liepė palaukti. Sugrįžęs (duomenys neskelbtini) pasakė, kad televizorių reikia nunešti į apleistą namą. Televizorių į tą namą jie abu nunešė pasikeisdami. Jie nuėjo prie apleisto mūrinio namo, jis liko lauke laukti (duomenys neskelbtini), kuris įnešęs televizorių į vidų ten jį paslėpė. Jokio susitarimo ką toliau daryti su televizoriumi nebuvo. Kad (duomenys neskelbtini) iš S. buto televizorių pavogė jis suprato.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad 2010-07-29 maždaug apie 18.30val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas R. R.. Tuo metu namuose buvo jos sūnus M. F. ir jo draugė J. A.. R. R. atsinešė butelį degtinės, kurią gėrė pas ją bute, mažajame kambaryje. Maždaug po pusvalandžio R. pasiskambino savo sūnui K. R. ir paprašė ateiti pas ją į butą ir jį parvesti į namus. (duomenys neskelbtini) atėjo su jai nepažįstamu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini). Vaikinai atsinešė nugertą butelį alaus. Šį alų jie baigė išgerti pas ją namuose. Po to vienas jų pasakė, kad nori į tualetą. Ji nenorėjo, kad šis vaikščiotų po kiemą ir kad jį pamatytų kaimynai, todėl pasakė, kad virtuvėje yra kibiras ir kad jis gali nusišlapinti į jį. (duomenys neskelbtini) nuėjo, o (duomenys neskelbtini) liko sėdėti kambaryje su jais. (duomenys neskelbtini) į kambarį taip ir nebegrįžo, bet išėjo link buto durų. (duomenys neskelbtini) netrukus taip pat išėjo. Visiems išsiskirsčius ji neberado didžiajame kambaryje ant stalo stovėjusio televizoriaus „Funai“. Buvo palikti tik ištraukti antenos laidas. Apie tai ji pasakė R. R.. Kadangi bute jokių pašalinių asmenų daugiau nebuvo užėję, ji suprato, kad televizorių pavogė R. R. sūnus su (duomenys neskelbtini) nes jie į butą nebegrįžo. Sekančią dieną apie televizoriaus vagystę ji pranešė policijos pareigūnams. Televizorių ji pirko išsimokėtinai. Jo vertė 749 litai. Kadangi iki šiol televizorius jai negrąžintas ir žala nėra atlyginta, todėl palaiko civilinį ieškinį ir ji prašo priteisti 749 litus turtinės žalos. Taip pat prašo priteisti 700 litų neturtinės žalos, nes ji būdama pensininkė ir gaudama tik 330 litų pensijos privalėjo važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į apklausas, į teisiamuosius posėdžius, dėl ko patyrė stresą ir papildomus nepatogumus. Tačiau jeigu jai žala už pavogtą televizorių būtų kuo greičiau atlyginta, neturtinės žalos priteisimo atsisakytų.

Apklaustas liudytoju M. F. paaiškino, kad 2010 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, pas jį į namus atėjo Robertas. Jis, jo mama J. S., jo draugė J. A. ir Robertas gėrė alų, degtinę. Baigiant gerti (duomenys neskelbtini) paskambino savo sūnui (duomenys neskelbtini) ir pakvietė ateiti pas juos į namus. (duomenys neskelbtini) atėjo kartu su jam nepažįstamu vaikinu, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini). Vienu momentu K. R. pasakė, kad nori nueiti į tualetą ir išėjo iš kambario, kuriame jie visi buvo. (duomenys neskelbtini) liko sėdėti kambaryje ir iš buto išėjo vėliau. Jis matė kaip (duomenys neskelbtini) ėjo ne link virtuvės, bet link buto durų, o Robertas iš jų buto išėjo vienas. Jiems išėjus jie pasigedo televizoriaus „Funai“, kuris buvo naujas, neseniai pirktas. Kadangi bute daugiau niekas iš pašalinių asmenų nesilankė, jie suprato, kad televizorių pavogė (duomenys neskelbtini) ir jo draugas (duomenys neskelbtini).

Apklausta liudytoja J. A. paaiškino, kad 2010 metų vasarą mėnesio ir dienos ji neprisimena, pavakary, pas jos draugą M. F. ir jo mamą J. S. atėjo Janinos pažįstamas (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu jau gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) jo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mažajame kambaryje jie gėrė degtinę. Baigiant gerti (duomenys neskelbtini) paskambino savo sūnui (duomenys neskelbtini) ir paprašė ateiti pas (duomenys neskelbtini). Netrukus atėjo (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo vaikinas, vardu (duomenys neskelbtini). Jie toliau visi gėrė. Baigus gerti alų (duomenys neskelbtini) užsimanė į tualetą. Kadangi tualetas yra lauke, o (duomenys neskelbtini) nenorėjo, kad jis vaikščiotų po kiemą todėl pasakė, kad jis nusišlapinti gali į kibirą esantį virtuvėje. Ji (duomenys neskelbtini) nuvedė į virtuvę ir parodė kur yra kibiras. Jie į virtuvę ėjo pro kambarį, kuriame buvo padėtas televizorius. Po to ji sugrįžo atgal. Netrukus (duomenys neskelbtini) pradarė kambario duris ir nieko nesakęs jas vėl uždarė, o (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis jau eina į namus ir atsistojęs išėjo. Praėjus po kurio laiko (duomenys neskelbtini) nuėjo į savo kambarį ir pamatė, kad nebėra televizoriaus. Ji mano, kad J. S. priklausantį televizorių pavogė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes daugiau bute pašalinių žmonių nebuvo, o būtent jiems išėjus ir dingo televizorius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, liudytojų parodymų, jų kaltė įrodyta ir byloje esančiais dokumentais:

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.5-6).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio akivaizdu, kad nukentėjusioji J. S. atpažino A. A. ir nurodė, kad šis kartu su K. R. 2010-07-29 buvo jos bute (b.l.13-15).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio akivaizdu, kad liudytojas M. F. atpažino A. A. ir nurodė, kad šis kartu su K. R. 2010-07-29 buvo atėjęs į jų butą (b.l.33-35).

Televizoriaus „Funai“ įsigijimo dokumentais, kuriuos pateikė nukentėjusioji J. S., iš kurių akivaizdu, kad televizoriaus vertė 749 litai.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš kurio akivaizdu, kad 2011-03-03 A. A. parodė vietas, kur jis pasivijo K. R. nešiną pavogtu televizoriumi, kur jis rankose laikydamas pavogtą televizorių laukė grįžtančio K. R., kur jis kartu su K. R. nešė paslėpti pavogtą televizorių (b.1.56-58).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad K. R. ir A. A. padaryta veika yra visiškai įrodyta ir teisinga kvalifikuota pagal LR BK 178str.1d., kadangi ir patys K. R. bei A. A. visiškai pripažino padarę įstatymo draudžiamą veiką, ir byloje ištirti įrodymai patvirtino kaltinime išdėstytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59str.). Jo apgailestavimas dėl padarytos baudžiamuoju įstatymu baudžiamos veikos vertintinas kaip formali pozicija.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60str.).

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59str.). Jo apgailestavimas dėl padarytos baudžiamuoju įstatymu baudžiamos veikos vertintinas kaip formali pozicija.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio. (LR BK 60str.).

Įvertinant kaltinamųjų padarytą veiką, jų asmenį ir pritaikant baudžiamąjį įstatymą, turėtina omenyje tai, kad K. R. bei A. A. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11str.3d.), padarę veiką visiškai prisipažino. K. R. teistas du kartus (b.l.85-86), taip pat baustas administracine tvarka (b.l.104-105), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija nusiskundimų iš gyventojų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l.108), jis nebėra registruotas Lietuvos darbo biržoje (b.l.110), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l.113). A. A. teistas vieną kartą (b.l.132), be to yra duomenų, kad dar yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. (baudžiamoji byla Nr.41-1-066-11) (b.1.144), taip pat baustas administracine tvarka (b.l.151-153), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija nusiskundimų iš gyventojų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l.108 ), jis yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą Šiaulių r,. PK nepilnamečių profilaktinę įskaitą (b.l.155), VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (b.l.157).

Parenkant kaltinamiesiems skirtiną bausmę atsižvelgtina į aukščiau išdėstytą, į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nors K. R. bei A. A. ir neigiamai vertina savo veiką, tačiau realių išvadų nepadaro, jie teisiami jau ne pirmą kartą, neišnykus teistumui, niekur nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, niekur nesimoko, nesiregistruoja darbo biržoje, neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, todėl manytina, kad baudos sumokėti neturėtų galimybių, o laisvės apribojimo bausmė esant nustatytai tokiai jų charakteristikai nebus efektyvi, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti LR BK 178 str. sankcijoje numatytų bausmių sąraše efektyviausia tikintis būsiant arešto bausmę. Už nusikaltimą skirtinos arešto bausmės trukmė pagal LR BK 49str.3d. yra nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą kaltinamųjų charakteristiką, turint omenyje jauną kaltinamųjų amžių, į tai, kad A. A. nusikalto dar tebebūdamas nepilnamečiu, jiems skirtina mažesnė negu vidurkio, arešto bausmė.

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys 749Lt dydžio turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, kadangi pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (b.l.21, 22). Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys 700Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti taip pat pripažintinas pagrįstu, kadangi nukentėjusioji televizorių buvo pirkusi išsimokėtinai, todėl net ir jo netekusi turėjo toliau mokėti įnašus jo išperkamajai nuomai. Nuo 2010 metų liepos 29 dienos iki šiol ji negalėjo naudotis daiktu, už kurį mokėjo kasmėnesines įmokas ir negalėjo nusipirkti kito, nes jos pajamos mažos, o kaltinamieji gera valia neatlygino net dalies žalos. Ji būdama pensininkė privalėjo važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į apklausas, į teisiamuosius posėdžius, dėl ko patyrė stresą ir papildomus nepatogumus. Kadangi nukentėjusioji 2011-06-15 teisiamajame posėdyje buvo suteikusi kaltinamiesiems galimybę išvengti neturtinės žalos atlyginio, prašydama atlyginti tik žalą už prarastą televizorių, tačiau kaltinamieji iki šiol šia galimybe nepasinaudojo ir nė kiek žalos neatlygino, todėl, darytina išvada, kad nedėdami pastangų nusikalstamos veikos pasekmių sušvelninimui kaltinamieji pademonstravo visišką nukentėjusiosios interesų ignoravimą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str.-308str. ir Lietuvos Respublikos BVK 50-51str. teismas

Nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltą pagal LR BK 178str.1d. ir remiantis LR BK 49str., paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmę K. R. paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatyti nuo jo patalpinimo į areštinę dienos.

A. A. pripažinti kaltą pagal LR BK 178str.1d. ir remiantis LR BK 49str., paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmę A. A. paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatyti nuo jo patalpinimo į areštinę dienos.

K. R. ir A. A. per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos suimti ir pristatyti į arešto bausmės atlikimo vietą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. R. ir A. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš K. R. ir civilinės atsakovės J. A. solidariai J. S. 749Lt (septynis šimtus keturiasdešimt devynis litus), visiškai tenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. R. ir civilinės atsakovės J. A. solidariai J. S. 700Lt (septynis šimtus litų), tenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.