Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Zenono G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-968-252/2008 pagal ieškovo Zenono G. P. ieškinį atsakovui draudimo akcinei bendrovei „Gjensidige Baltic“, trečiajam asmeniui R. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

N U ST A T Ė:

Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau įstatymas nenumato pareigos atlyginti neturtinę žalą turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja galiojančioms materialinės teisės normoms, bei faktinėms aplinkybėms. Teismas neteisingai įvertino jam padarytos žalos dydį. Atsakovo pateiktą turto vertinimą priėmė už pagrindą, o jo atmetė, nors jis tokius įrodymus pateikė. Tuo aspektu nesuprantams yra teismo motyvas, kad teismui neva neužteko pateiktų įrodymų dėl sugadinto turto vertės. Minėtas CK straipsnis nedviprasmiškai nurodo, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ši įstatymo norma, paneigia teismo motyvą, kad šioje byloje teismas neturi pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nepagrįstas teismo motyvas dėl neturtinės žalos nepriteisimo. Netgi tipinės vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys numato konkrečiai apibrėžtą neturtinės žalos dydį draudiminio įvykio atvejais. Civilinio kodekso 6.250 str. l d. nurodo, kas yra neturtinė žala. Panevėžio m. apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį atsakovui ir trečiajam asmeniui šuoje dalyje nepagrįstai. Apie savo dvasinę ir emocinę būseną jis ne kartą teismo posėdžių metu pasakojo teismui, todėl Panevėžio m. apylinkės teismas ieškinį atsakovui ir trečiajam asmeniui šuoje dalyje nepagrįstai.

Atsiliepimimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.; CPK 329 str. 1 d., CPK 330 str.)

Byloje nustatyta, kad 2006 06 20 dieną eismo įvykio metu, buvo sugadintas ieškovui Z. P. priklausantis turtas – gyvenamasis namas, tvora, želdiniai esantys (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens R. T. vairuojamas automobilis buvo draustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovui padarytą žalą, privalo atlyginti atsakovas (CK 6.263 str. 3 d., 6.270 str. 1 d.).

Iš 2006 07 01 apžiūros akto, kurį pasirašė šalys, matyti, kad įvykio metu buvo sulaužyta dalis sodybos medinės tvoros, sunaikintas kadagys bei slyvinis vaismedis, sulaužytos 7 namo galinės sienos apdailos lentelės, išmušti 3 sienos rąstai, sulaužytas trijų rąstų sujungimas, lango rėmas, stakta, nubyrėjo bei sutrūkinėjo sienų tinkas, buvo sulaužytos 4 grindinės lentos, nuo smūgio į grindis suaižėjo pečius ir atitrūko nuo kamino (b. l. 42). Atsakovas padarytą žalą ieškovo turtui įvertino 2176 Lt suma ir ją išmokėjo ieškovui.

Iš teismui pateiktos atsakovo žalos apskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovas, įvertinęs jog namo nusidėvėjimas yra 100 proc., ieškovui atlygino remonto darbo išlaidas bei paskaičiavo, kad medžiagų, reikalingų remontui, kaina sudarytų 1175,16 Lt (b. l. 6–7). Iš ieškovo lokalinės sąmatos, kurią sudarė UAB „Melrunas“ matyti, kad sugadinto namo, tvoros ir medžių remonto darbų su medžiagomis vertė 12 998 Lt (b. l. 8–9), draudikas – 3352,16 Lt (b. l. 6–7, 109). UAB Korporacija „Matininkai” 2008 m. vasario 7 dienos turto vertės nustatymo pažyma padarė išvadą, kad 2006-06-20 dieną ieškovui priklausančio namo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 11 000 Lt, o UAB „Ober Haus” nekilnojamasis turtas 2008 m. balandžio 8 dienos turto vertės nustatymo pažyma pateikė išvadą, kad gyvenamojo namo dabartinė rinkos vertė yra 2000 Lt. Vadinasi, namo vertė sumažėjo 9000 Lt. Ji sumažėjo ne tik dėl eismo įvykio metu padarytų apgadinimų, bet ir dėl natūralaus dėvėjimosi, kai yra neprižiūrimas ir neeksploatuojamas, kas nustatyta bylos nagrinėjimo metu.

Negalima sutikti su atsakovo tvirtinimu, kad ginčo namas visiškai nusidėvėjęs, kad atsakovas, atlygindamas ieškovui padarytą žalą, neprivalo atlyginti medžiagų vertės, paskaičiavo tik remonto darbų vertę, nes nepagrįstai vadovavosi str. 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė”, nes reglamento 2 str. nustatyta, kad reglamente nenustatyta atskirų statinio elementų (apdailos, durų, langų, stogo dangos, įrangos ir pan.), inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų gyvavimo trukmė. Reglamentas netaikomas statinių vidutinės rinkos ar statinių vidutinės statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti ir vertei sumažinti. Atsakovo skaičiavimu, remontui reikalingų medžiagų vertė –1175,16 Lt. Šios sumos ieškovui atsakovas nemokėjo. Pagal UAB „Melrunas” sąmatą medžiagos namo, tvoros, remontui kainuotų 2999 Lt su PVM. Į šią sumą įtraukta ir sodinių vertė. CK 6.249 str. 5 d. nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. LR Draudimo įstatymo 92 str. nustato: Jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, net jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė nurodytas procesinės teisės normas taikant įrodinėjimo taisykles ir pateiktų įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 179 str., 176, 178, 185 str.). Šioje byloje įrodinėjimo, kad draudimo išmoka išmokėta teisingai, našta priklausė atsakovui (LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui Z. P., kuris pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad draudimo išmokos dydžio paskaičiavimas kelia abejones, kad jam padaryta didesnė žala, paneigia aplinkybę, kad ginčo namas eismo įvykio dieną buvo visiškai susidėvėjęs, todėl nėra pagrindo atlyginti remonto medžiagų vertės, pakanka ieškovui sumokėti tik darbų vertę, kurios išmokėta tik 1982 Lt (iš visos išmokos minusavus tvoros ir augalų sugadinimo išmoką). Ieškovas prašė 7384,30 Lt turtinės žalos atlyginimo, kai iš viso padaryta ir neatlyginta turtinė žala pagal jo pateiktus įrodymus (9000-1982) yra 7018 Lt.

CPK 212 straipsnis nustato, kad esant būtinumui išsiaiškinti nagrinėjant civilinę bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.), atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas įrodinėjimo tikslo (CPK 176 str.) ir tirdamas įrodymus, nepaskyrė sugadinto turto – namo ekspertizės (CPK 212 str.), tikslu išsiaiškinti klausimus, koks yra namo nusidėvėjimas, ar namas yra neremontuotinas, kokia jo likutinė vertė (po eismo įvykio) ir gauti atsakymus į kitus klausimus, susijusius su žalos padarymu ieškovui. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. G., dirbanti turto vertintoja UAB koorporacijoje „Matininkai“, teismui paaiškino, kad namo nusidėvėjimo vertės turto vertintojai nenusato, o tai gali nustatyti tik ekspertai (b. l. 132–136, teismo posėdžio protokolas). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei savo procesiniuose dokumentuose šalys nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo ar naujų įrodymų išreikalavimo.

Pagal byloje surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad atsakovas ieškovui atlygino ne visą turtinę žalą, neatlyginta namo remonto medžiagų vertė, nes nenustatyta, kad namas autoįvykio dieną buvo visiškai nusidėvėjęs, neturėjo jokios vertės. Nenustatyta, kad sugadintas namas neremontuotinas, įrodymų šiam tvirtinimui nepateikė ir ieškovas, o atsakovo tvirtinimai atmesti, ieškovui priteistina papildomai namo remonto medžiagų vertė. Pagal UAB „Melrunas“ skaičiavimus, medžiagų namo remontui vertė 2853,5 su PVM, o be PVM 2766,5 Lt (minusavus medžių ir krūmų atsodinimą iš UAB „Melrunas“ lokalinės sąmatos). Todėl ši suma ieškovui ir priteistina kaip turtinės žalos atlyginimas, nes namas dar iki šiol neremontuotas, neaišku, ar jis bus remontuojamas ir dėl to bus mokamas PVM. UAB „Melrunas“ sąmatos atsakovas nenuginčijo, ją paaiškino UAB „Melrunas“ atstovas S. P. (b. l. 66), dalyvavęs ją sudarant.

Ieškovui neturtinės žalos atlyginimas nepriklauso, nes to nenumato CK 6.250 str., nustatantis, kad neturtinė žala atlyginama tik įsttaymų nustatytais atvejais. Visais atvejais atlyginama, kai žala padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustataytais atvejais. Šiuo atveju sugadintas tik ieškovo turtas, tai padaryta ne dėl teismo nustatytų nusikalstamų veiksmų, neturtinė žala nepriteistina. Ieškovo minima galimybė iš draudiko reikalauti neturtinės žalos atlyginimo numatyta tam atvejui, jeigu dėl eęismo įvykio būtų sužalota trečiojo asmens sveikata, atimta gyvybė.

Dėl pasakyto Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 dienos sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p. kolegija

NUSPREN DŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip:

Ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui draudimo akcinei bendrovei „Gjensidige Baltic”, trečiajam asmeniui R. T. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo draudimo akcinės bendrovės „Gjensidige Baltic” (įmonės kodas 30063322) 2766,5 Lt žalos atlyginimo, 166 Lt žyminio mokesčio, 250 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 270 Lt turto vertės nustatymo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir draudimo akcinės bendrovės Gjensidige Baltic“ (įmonės kodas 300633222) po 51 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.