Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-218-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-04-07
Bylos Nr.
A6.-218-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00164-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Zina Vilnienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. R.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Nerijus Jurčiukonis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-218-1181/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00164-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Anželikai Kudriašovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. R. gynėjui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą S. R., kuris vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur dydžio baudą.

2. S. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI prie FM teises. Taip S. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

3. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 2 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 64 414,12 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Šalies argumentai

4. Bendrovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į 76 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“ ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrovė su VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 37 771,30 Eur išdėstymo. Tačiau Bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, todėl (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta. VMI prie FM priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą pradėjo vykdyti nuo 2022 m. liepos 7 d., priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš sąskaitų, 2022 m. rugpjūčio 17 d. VMI prie FM buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 14 415,81 Eur mokestinę nepriemoką ir 2022 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 7 987,43 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

5. Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, VMI prie FM inicijavo bendrovės operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. ir 2022 m. spalio 26 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. lapkričio 23 d. surašant 2022 m. lapkričio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau operatyvaus patikrinimo metu Bendrovė nebuvo pateikusi visų mokesčio administratoriaus prašomų dokumentų, todėl, gavus iš Bendrovės trūkstamus dokumentus, 2022 m. gruodžio 7 d. pradėtas dar vienas Bendrovės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d., kuris baigtas 2022 m. gruodžio 8 d. sutaršant 2022 m. gruodžio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VMI prie FM turimą informaciją, Bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.

6. Iš piniginių lėšų judėjimo pagal Bendrovės pateiktus kasos knygos dokumentus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. likutis kasoje buvo 411,89 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. pajamos kasoje iš veiklos sudarė 82 865,81 Eur; išlaidos sudarė 81 811,05 Eur, iš jų 61 900 Eur išmokėti atskaitingam asmeniui S. R. 2022 m. spalio 15 d. likutis kasoje buvo 1 466,65 Eur.

7. Iš piniginių lėšų judėjimo pagal Bendrovės pateiktas avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. likutis kasoje buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. pajamos kasoje iš veiklos sudarė 368 353,55 Eur; išlaidos sudarė 391 665,48 Eur, iš jų didžiausios sumos išleistos darbo užmokesčio išmokėjimui (90 821,17 Eur) ir atlikus mokėjimus kitiems kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 48 654,16 Eur už prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 32 822,50 Eur už prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 23 639,14 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 16 916,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 10 805,49 Eur.

8. S. R. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių S. R. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jis, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d., nustatyta, kad S. R. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

9. Iš mokesčių mokėtojų registro duomenų išrašo matyti, kad S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

10. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. Mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrovė su VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 37 771,30 Eur išdėstymo (b. l. 24–25).

11. Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. VMI prie FM viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti mokestinės paskolos sutartį matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, nes Bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų (b. l. 26).

12. Iš 2022 m. lapkričio 24 d. VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, nustatyta, kad Bendrovė vykdydama atsiskaitymus nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises (b. l. 15–20).

13. Iš 2022 m. gruodžio 9 d. VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VMI prie FM, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktus kasos knygos dokumentus ir atskaitingo asmens avanso apyskaitas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d., nustatė, kad Bendrovė vykdydama atsiskaitymus nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditorės VMI prie FM teises (b. l. 21–23).

14. Iš 2023 m. kovo 21 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) miesto 1-ojo skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie registraciją užimtumo tarnyboje matyti, kad S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje. Statusas Užimtumo tarnyboje – bedarbis.

15. Iš 2023 m. kovo 29 d. „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje pateikiamų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičių ir pasikeitimus matyti, kaip laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito darbuotojų (apdraustųjų) skaičius.

16. VMI prie FM atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą pareiškėjos atstovei nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą savo poziciją palaiko. Atsakomybėn traukiamas S. R. į 2023 m. kovo 29 d. 13.30 val. teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio metu advokatas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM atstovė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. apie 2023 m. kovo 29 d. 13.30 val. vykusį teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

17. Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. gynėjas Nerijus Jurčiukonis paaiškino, kad jo ginamasis S. R. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir labai gailisi. VMI reikalavimai nebuvo ignoruojami, sumos sumažėjo, mokėjimai buvo atliekami, tačiau visiems kreditoriams pinigų neužteko, įmonės darbuotojai buvo atleisti tik bankroto metu. S. R. kaip vadovas nuo pat pradžių žinojo, kad neužteka lėšų atsiskaityti su kreditoriais, žinojo, kad turi mokėti mokesčius ir nesiekė išvengti jų mokėjimo, tačiau siekdamas išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. S. R. prisipažinimas ir gailėjimasis padarius administracinį nusižengimą turėtų būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to su VMI buvo bendradarbiaujama, prašoma atsižvelgti į nurodytas aplinkybes individualizuojant nuobaudą. Papildomai paaiškinama, kad tarp VMI prie FM ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta mokestinės pagalbos priemonės sutartis dėl Covid-19. Covid-19 pandemijos metu įmonė patyrė finansinių sunkumų. 2022 m. liepos 7 d. VMI prie FM pradėjus išieškojimą, buvo atlikti 4 mokėjimai (2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. rugsėjo 13 d.). Bendra mokėjimų suma buvo apie 4 tūkstančiai Eur. Tuo metu įmonėje dirbo apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų, o bendra mokėjimų suma buvo santykinai maža. Tokio dydžio įmonei tai nereikšmingas pažeidimas, pasekmių neatsirado, aplinkybės nėra pakankamai svarbios, kad konstatuoti pažeidimą. Pats pažeidimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, S. R. šioje situacijoje taip pat nukentėjo ir buvo priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyboje S. R. užsiregistravo nuo (duomenys neskelbtini), jo finansinė padėtis prasta, įmonė bankrutavo, verslas žlugo, iš įmonės buvo atleistas (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbis, prašo į tai atsižvelgti ir skirti minimalią baudą, ar net mažesnę nei įstatymų nustatytas minimumas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

S. R. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

18. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

19. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

20. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

21. Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, kad bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

23. Iš VMI prie FM byloje pateiktų duomenų matyti, kad S. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta visiškai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad S. R. žinojo, jog jo vadovaujama bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl jis, siekdamas, kad bendrovė nestabdytų ir nenutrauktų savo veiklos, ne visada pirmiausia atsiskaitydavo su valstybe, dažniausiai pirmenybę teikdamas kitiems kreditoriams ir atsiskaitymams. S. R. gynėjas paaiškino, kad S. R. apie mokestinę prievolę žinojo ir šios prievolės neįvykdymą lėmė ne savanaudiškos paskatos, o siekis išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R., norėdamas išlaikyti įmonę, taip pat atsiskaitinėjo ir su įmonėje dirbusiais darbuotojais, išmokėdamas jiems atlyginimus, šią aplinkybę patvirtina piniginių lėšų judėjimai pagal Bendrovės pateiktas avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d., iš kurių matyti, jog didžiausias išlaidas sudarė darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams – 90 821,17 Eur. Tačiau pastebėtina, kad šios aplinkybės neeliminuoja S. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be to, kad S. R. turi pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu ir jam apie šią pareigą buvo žinoma, patvirtina aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su mokesčių administratoriumi (duomenys neskelbtini) sudarė mokestinės paskolos sutartį, tačiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutarties sąlygų, (duomenys neskelbtini) minėta sutartis buvo nutraukta. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. gynėjo paaiškinimo, kad S. R. kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta, S. R. kaltę, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai.

24. Visų pirma pažymėtina, kad iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Antra, byloje esantys operatyvių patikrinimų pažymose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. R. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš įmonės sąskaitų buvo vykdomi įvairių dydžių piniginių lėšų pavedimai tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. S. R., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (minėta, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino S. R. gynėjas), nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai lėmė nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. S. R. gynėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad jo ginamajam buvo žinoma apie tai, jog bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas paaiškino, kad S. R. pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, nes siekė užtikrinti vadovaujamos bendrovės veiklą. Ir nors S. R. galbūt neturėjo tikslo nesumokėti mokestinės nepriemokos, tačiau pažymėtina, kad sunki įmonės finansinė padėtis nešalina S. R. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo veiksmai vertintini kaip neteisėti.

25. Nagrinėjamu atveju S. R., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčine kaltės forma.

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog S. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI prie FM teises. Tokie S. R. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl S. R. skirtinos nuobaudos

27. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

28. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29. S. R. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir S. R. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą.

30. Pažymėtina, kad S. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. R. pripažino faktines aplinkybes, lėmusias administracinio nusižengimo padarymą, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš S. R. gynėjo paaiškinimų turinio galima spręsti, kad vis dėlto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, o rūpinantis verslo išlaikymu, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nors ir nešalina S. R. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti S. R. mažesnę baudą, nei savo pareiškime prašė Institucija.

31. Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad nagrinėjamu atveju nustatyta S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, S. R. sąmoningai nesiekė išvengti susidariusios nepriemokos valstybės biudžetui sumokėjimo, su VMI prie FM jis bendradarbiavo, siekė išlaikyti vadovaujamos įmonės veiklos tęstinumą, šiuo metu S. R. yra nedirbantis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta S. R. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų jos dydį – 1 400 Eur.

32. Paminėtina, jog S. R. gynėjas teismo posėdžio metu prašė ginamajam paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas prašė teismo skiriant S. R. administracinę nuobaudą, atsižvelgti į sunkią jo finansinę padėtį, t. y. jog šiuo metu jis yra bedarbis ir yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

33. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

34. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

35. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019 ir kt.).

36. Pasisakydamas dėl S. R. gynėjo prašymo ginamajam paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog S. R. gynėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis galimybę taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, išskirtinai teigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių, arba mažesnį pavojingumą rodančių aplinkybių nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, o S. R. asmenybę apibūdinantys ir nuobaudos individualizavimui reikšmingi duomenys teismo jau buvo įvertinti paskyrus minimalų ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos dydį, t. y. 1 400 Eur. Pažymėtina, kad per švelnios nuobaudos skyrimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas. Todėl, teismo vertinimu, būtent tokio dydžio administracinė nuobauda bus proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, adekvati ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Zina Vilnienė