- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- eI-571-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02401-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Atsakovas
- UAB „Biograta“
- Trečiasis asmuo
- A. L., Aplinkos apsaugos agentūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus
dalyvaujant pareiškėjai prokurorei, ginančiai viešą interesą, S. M., atsakovo UAB „Biograta“ atstovams advokatui D. A. ir S. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L. ir jo atstovei advokatei J. M., Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms A. T. K., Ž. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos prokurorės ginančios viešąjį interesą S. M., pareiškimą atsakovams Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Biograta“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L. ir Aplinkos apsaugos agentūrai dėl leidimo panaikinimo ir įmonės veiklos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2013 m. kovo 22 d. UAB „Biograta“ išduotą (koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131 ir nutraukti UAB „Biograta“ vykdomą ūkinę veiklą.
UAB „Biograta“ 2013 m. sausio 14 d. Vilniaus RAAD pateikė paraišką, kurioje nurodė, kad numato vykdyti ūkinę veiklą – nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymą.
Vilniaus RAAD 2013 m. kovo 22 d. išdavė UAB „Biograta“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131, kuriame nurodyta ūkinė veikla – nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymas.
UAB „Biograta“ 2013 m. balandžio 3 d. pateikė paraišką koreguoti TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131.
Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 10 d. išdavė koreguotą leidimą nepavojingų – pavojingų atliekų tvarkymui.
UAB „Biograta“ iki leidimo išdavimo ir koregavimo nėra atlikusi poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procedūrų. Todėl pareiškėja mano, kad Vilniaus RAAD, koreguodamas leidimą, pažeidė TIPK taisyklių (2011 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-555 redakcija) bei kitų teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad prieš vykdant koreguotame leidime nurodytą veiklą, t. y. nepavojingų – pavojingų atliekų tvarkymą turėjo būti atliktos PAV procedūros, kadangi vykdoma veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 papunktį, kuriame numatytos veiklos, kurių vykdymui būtina atlikti PAV.
Šiuo atveju leidimas turėjo būti ne koreguojamas, o atnaujinamas, nes UAB „Biograta“ numatė tokius veiklos pakeitimus, kurie turi ir gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) žmogui ir lemiantys pagrindą atlikti PAV procedūras.
Vilniaus RAAD 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. VR-8.6-236 informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad 2016 m. balandžio 29 d. UAB „Biograta“ surašytas privalomasis nurodymas Nr. V8.2-14 nevykdyti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo R12, D13 ir D15 būdais iki nebus atliktos ir užbaigtos PAV procedūros. Taigi darytina išvada, kad Vilniaus RAAD pripažįsta, kad UAB „Biograta“ neatlikus PAV procedūrų, nebuvo pagrindo išduoti (koreguoti) skundžiamą TIPK leidimą.
Be to, UAB „Biograta“ paraiškoje leidimui gauti nurodė, kad vykdoma ūkinė veikla – nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymas ir tvarkymas vyks žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini, Vilniaus r. sav.) ir žemės sklype esančiame sandėlyje (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas 1,53 ha, tačiau ūkinė veikla būtų vykdoma tik nuomojamoje žemės sklypo dalyje, t. y. 0,2916 ha teritorijoje. UAB „Biograta“ (kaip ir UAB „Ecoramus“) pagal 2013 m. sausio 11 d. nuomos sutartį Nr. 2013/04/15 nuomojasi žemės sklypą 0,2916 ha ir žemės sklype esančius pastatus. Abi įmonės toje pačioje teritorijoje turi TIPK leidimus vienu metu laikyti iki 10 t. pavojingų ir iki 50 t. nepavojingų atliekų. Šitokia situacija verčia suabejoti, ar kontroliuojanti institucija sugeba atskirti, kurios atliekos yra atsakovo, o kurios UAB „Ecoramus“, ir nuspręsti ar jos laikomos bei tvarkomos tinkamai.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad UAB „Biograta“ direktorius neužtikrino ūkinės veiklos vykdymo, objektų naudojimo nustačius sanitarinę apsaugos zoną (toliau – SAZ), kadangi UAB „Biograta“ taikytina Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 206 punkto nuostata nustatanti 500 m. SAZ. Iš UAB „Biograta“ paraiškoje pateiktų duomenų apie vykdomosios veiklos vietą, matyti, kad artimiausi gyvenamieji namai yra nutolę 200-250 m., t. y. akivaizdu, kad šie gyvenamieji namai patenka į SAZ teritoriją.
Nemenčinės bendruomenės nariai apie planuojamą ir vykdomą UAB „Biograta“ veiklą sužinojo pavėluotai, dėl to ne vieną kartą kreipėsi į įvairias institucijas (Aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Seimo kontrolierių ir t.t.), prašydami informacijos apie UAB „Biograta“ vykdomą veiklą bei pranešdami apie šios įmonės vykdomus teisės aktų bei teisės gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje pažeidimus. Taigi dėl to buvo pažeistos Orhuso konvencijos nuostatos, kuriose numatyta, kad visuomenei turi būti užtikrinta teisė gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus bei kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nustatyti teisės pažeidimai tiesiogiai veikia vykdomą veiklą, jos pobūdį ir rezultatą, todėl tik ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokio pažeidimo pašalinimo priemone.
Reikalavimas dėl UAB „Biograta“ veiklos nutraukimo yra neatsiejamas nuo reikalavimo dėl TIPK leidimo naikinimo. Veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ir neterminuotu. Ūkio subjektui tinkamai įvykdžius visus teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavus TIPK leidimą, jis galės užsiimti norima ūkine veikla. Pažeidžiant teisės aktą, nustatyta tvarka vykdomos veiklos uždraudimas nelaikytinas neproporcingu ūkinės veiklos laisvės ribojimu.
Skundžiamas TIPK koreguotas leidimas išduotas nesilaikant įstatymų nustatytų procedūrų, o visuomenėje tokie reiškiniai negali būti toleruojami, todėl pateiktas pareiškimas grindžiamas poreikiu apginti viešąjį interesą, kad iš neteisėtų veiksmų nekiltų teisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Biograta“ su prokuroro pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad TIPK leidimas jai buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi paraiškoje dėl TIPK leidimo išdavimo buvo nurodyta, kad atliekų tvarkymo veikla bus vykdoma R13, S1, S2, S3 ir S4 būdais, o tokiai veiklai PAV procedūros nėra privalomos.
Koreguotas TIPK leidimas, kaip ir pirminis, buvo išduotas nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymo veiklai. Pabrėžė, kad atliekų tvarkymo veiklų, susijusių su atliekų tiesioginiu naudojimu ir šalinimu nevykdo, o tik laiko (saugo) nepavojingas ir pavojingas atliekas, esant poreikiui jas perskirsto (prieš atliekų šalinimą) iki jų išvežimo kitiems atliekų tvarkytojams.
Pakoregavus TIPK leidimą atliekų tvarkymo veikla iš esmės nesikeitė, metinė pavojingų ir nepavojingų atliekų apyvarta, vienu metu galimas saugoti nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis taip pat nesikeitė.
PAV procedūros atliekamos tik išduodant ar atnaujinant TIPK leidimą (bet ne koreguojant) ir tik tuo atveju, jeigu PAV procedūros privalomos pagal PAV įstatymą. Veiklos pasikeitimai nepriskirtini esminiams, o tai reiškia, kad TIPK leidimas buvo teisėtai pakoreguotas neatlikus PAV.
Ūkinės veiklos nutraukimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. Net ir nustačius, kad vykdomai veiklai vis dėl to turėjo būti atliktos PAV procedūros, tokie pažeidimai galėtų būti ištaisyti duodant privalomuosius nurodymus nevykdyti atliekų tvarkymo veiklos atitinkamais būdais iki kol nebus atliktos PAV procedūros, tokiu būdu sudarant sąlygas pašalinti galimus pažeidimus, o ne nutraukiant veiklą apskritai.
Teigė, kad TIPK leidimo išdavimas ir koregavimas niekaip nesusijęs su Orhuso konvencijoje numatyta pareiga informuoti visuomenę. Pabrėžė, kad apie TIPK leidimų, išduotų pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, išdavimą visuomenė nėra informuojama. Pagal TIPK taisyklių nuostatas, visuomenė informuojama tik apie leidimų išdavimą įrenginiams, kurie atitinka 2002 m. TIPK taisyklių 1 priedą.
TIPK taisyklės nenustatė atsakovo Vilniaus RAAD pareigos reikalauti iš ūkio subjekto, teikiančio paraišką, informacijos dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Taigi, sanitarinės zonos nenustatymas pats savaime niekaip neįtakoja TIPK leidimo teisėtumo.
Pažymėjo, UAB „Ecoramus“ ir atsakovo atliekos yra ženklinamos, todėl kontroliuojanti institucija turi visas galimybes nustatyti, ar atliekos laikomos tinkamai.
Nurodė, kad prokuroro teiginiai dėl grėsmės aplinkai yra deklaratyvūs, o viešojo intereso egzistavimas nagrinėjamu atveju niekaip nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškimą atmesti.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime su prokuroro pareiškimu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad išduodamas 2013 m. kovo 22 d. TIPK leidimą veikė teisėtai tiek procedūrinių, tiek materialiosios teisės normų aspektais. Prieš išduodant TIPK leidimą, pagal planuojamos UAB „Biograta“ veiklos parametrus, nebuvo teisinio pagrindo, t. y. teisės akto, įpareigojusio atlikti atrankos dėl PAV.
Atsakovas, kaip atsakinga institucija, PAV procese, gavusi paraišką TIPK leidimo koregavimui ir išnagrinėjusi joje pateiktą informaciją, turėjo teisę nuspręsti, ar planuojamai veiklai taikomi PAV įstatymo reikalavimai, t. y. ar planuojama veikla yra PAV objektas ir ar reikalinga atlikti atranką dėl PAV. Atsakovas išnagrinėjęs paraiškoje TIPK leidimui koreguoti pateiktą informaciją, kurioje pateiktas detalus atliekų tvarkymo veiklos aprašymas. Įvertinus tai, kad atliekų tvarkymo kiekiai nebuvo didinami, nusprendė, kad pagal pateiktus parametrus reikšmingas poveikis aplinkai nebus daromas, ši veikla nėra PAV objektas ir PAV procedūros įmonei atlikti nereikia, todėl nebuvo būtina leidimą atnaujinti.
Pažymėjo, kad UAB „Biograta“ išduotame TIPK leidime yra nustatytos sąlygos dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų ženklinimo, kurios yra įtvirtintos imperatyviomis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų normomis, siekiant nustatyti atliekų tvarkytoją ir įvertinti TIPK leidimo sąlygų laikymąsi, tad visiškai nepagrįstai teigiama, kad kontroliuojanti institucija neva neturi galimybių nustatyti ar tinkamai laikomos atliekos.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, išduodamas, koreguodamas TIPK leidimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Biograta“ ar bet kokios kitos įmonės SAZ ribų nustatymo, nes nevykdo valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros ir kontrolės.
Taip pat teigė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus bei argumentuoti, kuo būtent pasireiškė viešojo intereso pažeidimas, tačiau pareiškėjas nei įrodymų, nei argumentų nepateikė, todėl viešojo intereso egzistavimas laikytinas neįrodytu.
Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime su prokuroro pareiškimu sutiko iš dalies.
Nurodė, kad UAB „Biograta“ TIPK leidimas buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi ji paraiškoje deklaravo, kad atliekų tvarkymo veikla bus atliekama R13 tvarkymo būdu, kuriai pagal PAV įstatymą PAV procedūros nėra privalomos.
Tačiau UAB „Biograta“ pareiškus norą vykdyti veiklą, atliekamą R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais, buvo būtina atlikti PAV procedūras, nes pagal PAV įstatymą veiklai, kurią UAB „Biograta“papildomai nurodė ( R12, D13 ir D15), prašydama pakoreguoti leidimą, PAV procedūros yra privalomos.
Dėl UAB „Biograta“ veiklos nutraukimo nesutinka, nes Vilniaus RAAD yra davęs UAB „Biograta“ 2016 m. balandžio 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos R12, D13 ir D15 tvarkymo būdais. Taip užtikrinama UAB „Biograta“ veiklos aplinkos apsaugos kontrolė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekų ženklinimas neužtikrina jų tinkamo laikymo, o leidimas išduotas netinkamų dokumentų pagrindu, todėl turi būti naikinamas. Atliekų laikymas ir tvarkymas nesilaikant teisės aktų reikalavimų neužtikrina piliečių teisės į saugią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2013 m. kovo 22 d. UAB „Biograta“ išduoto (koreguoto) TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-131 teisėtumo.
UAB „Biograta“ 2013 m. sausio 14 d. Vilniaus RAAD pateikė paraišką gauti TIPK leidimą. 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus RAAD išdavė UAB „Biograta“ TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131, kuriame nurodyta ūkinė veikla - nepavojingų ir pavojingų atliekų laikymas.
Šiuo leidimu suteikta teisė UAB „Biograta“ surinkti (Lietuvos Respublikos teritorijoje arba importuoti iš kitų šalių) iš fizinių, juridinių asmenų nepavojingas ir pavojingas atliekas, sandėliuoti ir surinkus optimalų jų kiekį, vežti, t. y. perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms Lietuvos teritorijoje arba eksportuoti jas į užsienio šalis (atliekų tvarkymo kodai R13, S1, S2, S3, S4).
2013 m. balandžio 2 d. UAB „Biograta“ Vilniaus RAAD pateikė paraišką koreguoti 2013 m. kovo 22 d. TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131, kurioje nurodė, kad atliekų tvarkymo veikla bus atliekama R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdais.
2013 m. gegužės 10 d. Vilniaus RAAD UAB „Biograta“ išdavė koreguotą leidimą nurodydamas R13, S1, S2, S3, S4, R12, D13 ir D15 atliekų tvarkymo būdus.
TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką ginčijamo leidimo išdavimo metu numatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – TIPK taisyklės) (2011 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-555 redakcija).
TIPK taisyklių 11.12 punkte nustatyta, kad leidimas gali būti išduodamas ar atnaujinamas, jei atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu tokios procedūros yra privalomos.
2013 m. kovo 22 d. Vilniaus RAAD UAB „Biograta“ išduotame leidime nurodytai veiklai tvarkant atliekas R13, S1, S2, S3, S4 būdais remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2011 m. birželio 28 d. – 2013 m. birželio 17 d. redakcija) (toliau – PAV įstatymas) 1 ir 2 priedais PAV procedūros, t. y. atranka dėl PAV ir (ar) PAV nėra privalomos, kadangi veikla apimė tik pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymą, surinkimą, vežimą, importą ir eksportą.
Taigi 2013 m. kovo 22 d. TIPK leidimas buvo išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja teigia, kad UAB „Biograta“ 2013 m. kovo 22 d. išduotas leidimas, kuris 2013 m. balandžio 2 d. buvo pakoreguotas turėjo būti atnaujintas.
TIPK taisyklių 56.1 punkte nustatyta, kad leidimas atnaujinamas įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui. Pagal šių taisyklių 60.4 punktą, išduotas leidimas koreguojamas jeigu, pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo.
2013 m. balandžio 2 d. UAB „Biograta“ pateiktoje paraiškoje dėl išduoto TIPK leidimo koregavimo, nurodoma, kad papildomai bus vykdoma veikla R12, D13 ir D15 būdais.
1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (2012 m. gegužės 1 d. – 2014 m. kovo 3 d. redakcija) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), kurių 4 priede nurodytas atliekų tvarkymo veiklų sąrašas, kuriame yra nustatytas veiklos kodas ir veiklos turinys.
Atsakovo paraiškoje koreguoti leidimą nurodomos papildomos veiklos R12 yra atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veikų, D13 yra atliekų perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1-D12 veiklų, o D15 yra D1-D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas.
Iš pacituoto Atliekų tvarkymo veiklų sąrašo matyti, kad TIPK leidimas turėjo būti atnaujinamas, o ne koreguojamas, kadangi atsakovo UAB „Biograta“ veikla pasikeitė iš esmės, t. y. imtas vykdyti ne tik atliekų laikymas, vežimas, surinkimas, importas ir eksportas, bet ir jų būsenos ar sudėties pakeitimas, perskirstymas ar maišymas.
Pareiškėja nurodo, kad prieš suteikiant atsakovui UAB „Biograta“ galimybę vykdyti R12, D13 ir D15 veiklas turėjo būti atliktos PAV procedūros.
PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.
Spręsdamas, ar atsakovo UAB „Biograta“ veikla priskirtina prie ūkinės veiklos, kuri gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuriuo atmestas UAB „Biograta“ direktoriaus V. R. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą, kuriuo palikta galioti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 13(13.4)-ATPN-100 jam paskirta 450 Eur bauda, kadangi jis neužtikrino, kad veiklos vykdymo vietoje, esančioje Švenčionių g. 112, Nemenčinėje, Vilniaus rajone, būtų nustatyta SAZ.
Nutartyje konstatuota, kad SAZ nustatymas reikalingas, jei vykdoma veikla susijusi su tam tikrų medžiagų ar jų atliekų naudojimu gamybos procese. SAZ reikalingos tam, kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms, realios grėsmės gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai atsiradimui.
Dėl to Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato SAZ.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šis įstatymas įtvirtina privalomą taisyklę visiems ūkinės veiklos subjektams, valdantiems ar turintiems nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatyti SAZ.
Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad UAB „Biograta“ vykdoma veikla susijusi su pavojingų atliekų laikymu. Turimi reikiami leidimai neatleidžia nuo pareigos vykdant tokią veiklą nusistatyti SAZ.
Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu galima daryti išvadą, kad atsakovo UAB „Biograta“ vykdoma veikla priskirtina PAV objektui 3 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, kadangi gali daryti poveikį žmonių gyvenamajai aplinkai, todėl buvo būtina atlikti PAV procedūras.
PAV įstatymo 2 priede pateiktas sąrašas veiklų rūšių, kurių atžvilgiu turi būti atliekama atranka dėl PAV. Atsakovo UAB „Biograta“ vykdoma veikla R12 pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedą priskiriama atliekų naudojimo veikloms, o D13 ir D15 – atliekų šalinimo veikloms. Remiantis PAV įstatymo 2 priedo 11.2 ir 11.20 punktais, tokioms veikloms privalomai turi būti atliekama atranka dėl PAV, kaip viena iš PAV procedūrų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta prieš išduodant TIPK leidimą, kuris šiuo atveju turėjo būti atnaujinamas, o ne koreguojamas, atsakovas Vilniaus RAAD turėjo inicijuoti PAV procedūras.
Prokurorė, taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „Biograta“ ir UAB „Ecoramus“ turi TIPK leidimus vykdyti veiklą toje pačioje teritorijoje, todėl tokia situacija kelia abejonių, ar kontroliuojanti institucija sugeba atskirti, kurios atliekos yra atsakovo, o kurios UAB „Ecoramus“, ir nuspręsti, ar jos laikomos bei tvarkomos tinkamai.
Atsakovas UAB „Biograta“ nurodo, kad jo ir UAB „Ecoramus“ atliekos yra tinkamai paženklintos, todėl problemų dėl jų atskyrimo nėra. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime taip pat patvirtina šį atsakovo teiginį ir nurodo, kad prokurorė nepagrįstai mano, kad atsakovas neturi tinkamų galimybių kontroliuoti atliekų laikymą.
Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti atsakovų išdėstyta pozicija, kadangi TIPK taisyklės nenustato imperatyvių reikalavimų, jog prieš išduodant leidimus turi privalomai būti pateiktos schemos ar planai dėl atliekų atskyrimo. Todėl ženklinimą laiko tinkama priemone, padedančia atskirti ir kontroliuoti skirtingų įmonių laikomas ir tvarkomas atliekas.
Pareiškime teigiama, kad Nemenčinės bendruomenė apie planuojamą vykdyti UAB „Biograta“ veiklą nebuvo informuota, taip pažeidžiant Orhuso konvencijos nuostatas.
1998 m. birželio 25 d. priimtos, Lietuvoje 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ratifikuotos ir 2002 m. balandžio 28 d. įsigaliojusios, Orhuso konvencijos preambulėje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti aplinką ir gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės.
Pagal Orhuso konvencijos 1 straipsnį kiekviena šalis, vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, užtikrina teisę gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje.
Taigi Orhuso konvencijos nuostatos nustato ją ratifikavusioms šalims pareigą informuoti ir tartis su visuomene bei gauti jos nuomonę dėl planuojamų vykdyti veiklų, kurios gali turėti įtakos aplinkai.
Nagrinėjamu atveju ši pareiga nebuvo įvykdyta. Nemenčinės bendruomenė nebuvo informuota apie šalia planuojamą vykdyti atsakovės UAB „Biograta“ veiklą, kuri kaip jau konstatavo teismas, priskirtina prie galinčių daryti ypatingą poveikį aplinkai veiklų, kuriai reikalinga atlikti PAV procedūras.
Suinteresuotos visuomenės nariai, sužinoję apie be jų žinios šalia gyvenvietės pradėtą vykdyti veiklą, susijusią su pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymu ir tvarkymu, ėmėsi iniciatyvos, bei kreipėsi dėl informacijos suteikimo pranešdami apie tai, kad UAB „Biograta“ pažeidžia jų teisę gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Todėl pareiškėja pagrįstai teigia, kad buvo pažeistos Orhuso konvencijoje deklaruotos nuostatos gauti informaciją ir dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus aplinkos apsaugos srityje.
Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viešasis interesas.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra nurodęs, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad neatlikus PAV procedūrų ir išdavus koreguotą, o ne atnaujintą leidimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl viešojo intereso egzistavimas akivaizdus, nes atsakovo UAB „Biograta“ vykdoma veikla, kaip konstatuota anksčiau, gali sukelti realią grėsmę tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, o tai reiškia, kad tokia veikla gali būti pažeidžiama Konstitucinė teisė į sveiką ir švarią aplinką.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta skundas tenkintinas iš dalies panaikinant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2013 m. kovo 22 d. UAB „Biograta“ išduotą (koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131.
Teismo sprendimas panaikinti leidimą, nenutraukiant įmonės veiklos, laikytinas pakankamu viešojo intereso apgynimo būdu. Be to, įmonės veiklos nutraukimas priskirtinas viešojo administravimo subjekto veiklai, todėl tik tam subjektui priėmus sprendimą teismas galės patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjos prokurorės, ginančios viešąjį interesą S. M. pareiškimą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. kovo 22 d. UAB „Biograta“ išduotą (koreguotą) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-131.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.