Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U., atstovaujamos advokato Gvido Byčiaus, ieškinį atsakovui T. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda. Atstatyti santuoką ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimoje nėra nepilnamečių vaikų. Ieškovei žinomų kreditorių nėra. Ieškovė ir atsakovas yra darbingi, todėl išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Santuokos metu dalintino turto ieškovė ir atsakovas neįgijo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Kitų prašymų byloje negauta, todėl byla išnagrinėta ieškovei ir atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai bendro ūkio neveda. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių kreditorius. Dalintino turto sutuoktiniai neįgijo.

Įstatyme nustatyta, kad, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl sutinkamai su CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas yra nesaistomas ieškininių reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu, o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs. Šalys taikytis nenori, nustatyti terminą šalių susitaikymui nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę. Dėl šio reikalavimo prieštaravimų negauta, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „K.“, o atsakovui jo pavardė – „U.“ (CK 3.69 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nereiškia, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą advokatą ir nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista 100 procentų, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei S. U. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 150,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo valstybei priteisiama 109,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, minėtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. U. palikti pavardę – „K.“, T. U. palikti jo pavardę „U.“.

Priteisti iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 122,28 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti įrašą apie santuokos sudarymą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.