Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Onai Žukauskienei, Virginijai Mačionytei, Odetai Pušinaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio 6 klasių išsilavinimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. atvirai pagrobė svetimą turtą bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent:

jis, 2013-06-18 apie 16. 20 val., 26 maršruto autobuse, autobusui sustojus „Rūdninkų“ stotelėje, Pylimo g. 51, Vilniuje, nukentėjusiajai J. P. laikant jai priklausantį krepšį prie savęs, priėjęs jai iš nugaros, staigiu judesiu ištraukė krepšį, kuriame buvo 1088 litai, Lietuvos Respublikos pasas išduotas J. P. vardu, Vilniečio kortelė 50 Lt vertės, nukentėjusiajai iš rankų ir išbėgo iš autobuso, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausantį 1138 Lt vertės turtą bei pagrobė J. P. asmens dokumentą;

Be to jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2013-06-23 apie 16. 30 val. sustojime „Centro poliklinika“, adresu Pylimo g. 3, Vilniuje, nukentėjusiajai G. Š. rankoje laikant jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 960 Lt vertės, priėjęs jai iš nugaros, staigiu judesiu griebęs telefoną nukentėjusiajai iš rankų pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai G. Š. priklausantį 960 Lt vertės turtą;

jis, 2013-11-17 apie 18. 00 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 6, nukentėjusiajam R. M. rankoje laikant jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 820 LUMIA“, 1090 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą, 50 Lt vertės, pribėgo jam iš nugaros ir griebęs telefoną nukentėjusiajam iš rankų pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausantį 1140 Lt vertės turtą;

Be to jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2013-12-03 apie 16. 00 val. adresu Pylimo g. 65, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškiantį tuo, kad A. B. pastūmus nukentėjusįjį V. V. iš nugaros į kairįjį petį, nukentėjusiajam atsisukus, A. B. sudavus nemažiau kaip keturis smūgius į veidą ties kairiuoju smilkiniu, tokiais savo veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą, po ko jis (M. S.) patraukė už nukentėjusiojo V. V. dešinės rankos ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė odinę, rudos spalvos piniginę, kurios vertė 40 Lt, su joje buvusiais 200 Lt grynųjų pinigų, kuri vertės neturi, Vilniečio kortele, kurios vertės 8. 80 Lt, nuolatiniu pravažiavimo traukiniu Rūdiškės-Vilnius bilietu, kurio vertė 138 Lt, bendrai padarė nukentėjusiajam V. V. 386, 80 litų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. (Dėl kaltinimo pagrobus iš J. P. pinigus ir pasą) paaiškino, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta. Aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Jis ištraukė staigiu judesiu iš ponios J. P. krepšį. Jis stovėjo stotelėje su pusbroliu prie geležinkelio stoties. Atvažiavus autobusui, jie įlipo į autobusą ir pamatė J. P., stovinčią su maišiuku, o jame 50 litų. Jis pagrobė tą maišą. Jis paėmė tik 50 litų ir maišą numetė. Jis nematė, kad ten yra daugiau pinigų. Jis maišą išmetė senamiestyje, nes bijojo. 50 litų buvo matomoje vietoje padėti. Krepšyje matėsi labai daug centų, vokas, gali būti, kad pasas buvo.

Kaltinamasis dėl telefono iš G. Š. pagrobimo paaiškino, kad jis nepamena, kad iš G. Š. pagrobė telefoną. Ši mergina nėra matyta, jis negrobė telefono.

Dėl turto pagrobimo iš R. M. kaltinamasis paaiškino, kad R. M. ir įvykį pamena. Kaltę pripažįsta, bet ne taip kaip nukentėjusysis paaiškino. Jis nurodė, kad toje pačioje stotelėje, kur apvogė tą ponią (P.), laukė autobuso. Jis priėjo prie pono R. M. ir paprašė paskambinti. Jis sutiko padėti. Baigus kalbėti to žmogaus nebebuvo. Ką jam tada reikėjo daryti, telefono juk neišmesi, be kita ko, nukentėjusysis buvo labai girtas. Jis telefoną pardavė. Jis pripažįsta, kad paėmė telefoną paskambinti, bet jo nepagrobė, nes R. M. jau nebuvo šalia. Pasinaudojęs ta proga, pabėgo.

Dėl nusikalstamos veikos prieš V. V. kaltinamasis paaiškino, kad jis neištraukė iš V. V. piniginės. Kaltinamasis buvo su B.. V. V. ėjo pro šalį su mergina ir eidamas jam du kartus smogė į ranką. Jis norėjo smūgiuoti atgal, bet A. B. pamatęs, kad jam trenkė, pradėjo muštis. A. B. paėmė piniginę (A. B. yra miręs). Jis kaltę pripažįsta tik dėl turto pagrobimo iš J. P.. Žalą sutinka atlyginti J. P. ir R. M., kadangi paėmė jo telefoną.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. paaiškino, kad šis (parodė į kaltinamąjį) vaikinas ją apvogė. Ji tą dieną turėjo mokėti už butą. Ji važiavo į banką išsikeisti pinigų. Ji piniginės neturėjo, viskas buvo “Maximos” maišelyje. Iš viso nešiojosi virš 1000 litų, tiksliai negali nurodyti. Ji matė, kad berniukas stovi ant laiptų, bet nemanė, kad jis bandys ją apvogti. Ji įlipo į 26 autobusą, atsisėdo, laukė susisukus savo maišelį arti savęs. Ir staiga kaltinamasis griebė jos maišelį ir išbėgo. Ji irgi išbėgo, bet nepasivijo. Ji nuėjo į policiją, rodė nuotraukas ir jį atpažino. Su juo buvo dar kitas asmuo. Savo pareikštą ieškinį palaiko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Š. paaiškino, kad pamena kaltinamąjį. Jis tikrai paėmė jos telefoną. Ji jį atpažino, kai vyko atpažinimo veiksmas. Ji stovėjo Centro poliklinikos stotelėje ir laikė telefoną rankoje, klausėsi muzikos. Ji pajuto, kad jai iš ausų ištraukė ausines, pagriebė telefoną ir nubėgo. Ji spėjo pamatyti jo veidą. Ji vaikino nesivijo, nes buvo šoke. Ji kaltinamąjį atpažino, kadangi įsiminė jo veidą ir nugarą. Telefono vertė nurodyta tokia, kadangi ji pirko jį išsimokėtinai. Dokumentai yra pateikti ir tokia vertė nustatyta. Telefonas dar nebuvo išmokėtas, kai jį pavogė. Ji tikrai negalėjo suklysti. Ji tikrai nekaltintų žmogaus be pagrindo. Tai buvo tikrai jis (kaltinamasis), neabejoja, tik pamatė ir suprato, kad tai jis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad kaltinamasis meluoja. Viskas vyko prie banko, ne sustojime. Jis buvo su draugu. Jie (jis ir draugas) nebuvo girti, buvo išgėrę alaus. Jie bandė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Tuo metu buvo ištrauktas telefonas ir jis pabėgo. Jie bandė vytis, bet nepasivijo. Po to nuėjo į policiją, parašė pareiškimą, parodė nuotraukas ir iš karto atpažino jį. Kaltinamasis tikrai neprašė paskambinti. Telefonas buvo tiesiog pagriebtas iš rankų. Telefonas jam buvo grąžintas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad užėjo į kavinę po darbo, išgėrė degtinės. Buvo tėvo mirties metinės. Jis ėjo namo nuo stoties, jį užkalbino mergina, jie bendravo. Jis staiga pajuto smūgį, jį pradėjo mušti kažkoks nepažįstamas vaikinas. Kaltinamasis stovėjo, nelindo, bijojo. Jo draugas paguldė jį ant žemės ir kvietė kaltinamąjį padėti. Kaltinamasis padėjo. Kaltinamasis paėmė piniginę ir pabėgo. Jis dėl to tikras. Piniginėje buvo 200 litų grynųjų, įvairiomis kupiūromis, vilniečio kortelė, nuolatinis bilietas Vilnius-Rūdiškis. Vilniečio kortelę jam grąžino vasarą. Rudos spalvos odinę piniginę įvertino 40 litų, nes pirko ją prie stoties prieš pusmetį ir mokėjo 40 litų. Jis ieškinio nereiškia. Jis telefoną turėjo prie savęs, bet jo nepaėmė. Jis 300 metrų nuo kavinės gavo smūgį į veidą nuo kito jaunuolio. Nieko nesakė suduodamas smūgį, pradėjo muštis tiesiog, kaltinamasis stovėjo. Jis nukrito, nes jį pastūmė, pakišo koją. Kaltinamasis stovėjo šone, nieko nedarė. Kai pasakė jo bendras padėti, kaltinamasis pradėjo lįsti, traukti piniginę. Abudu traukė piniginę. Ištraukus piniginę liko gulėti, o jie iš karto pabėgo. Buvo aišku, kad jie kartu, kai pradėjo rėkti kaltinamajam „padėk“. Kaltinamasis meluoja sakydamas, kad jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam) sudavė smūgius.

Teisiamajame posėdyje liudytojas (pareigūnas) M. J. paaiškino, kad prisimena kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis dalyvavęs daugelyje įvykių. Teisiamajame posėdyje pagarsinus M. J. tarnybinį pranešimą (t 1, b.l 87), liudytojas patvirtino savo parodymus. Jis paaiškino, kad kreipėsi moteris, iš kurios buvo pagrobta rankinė. Moteris nurodė asmens požymius. Jis suklysti galėjo, bet pagal požymius jis jį pristatė ir tyrėja turėjo nuspręsti ir išsiaiškinti. Jis paties įvykio nematė. Nukentėjusioji pasakojo, kad vaikinas romų tautybės, apkūnus, neaukštas, išskirtinai bėga. Jis jį įsiminė, nes jis dažnai būdavo stoties rajone nuotykių prisigaudydavo. Žmonės dažnai skųsdavosi dėl šio piliečio. Jis jį ne kartą buvo pristatęs į komisariatą. Kokius 6-7 kartus. Buvo daugiau vaikinų, ne jis vienas, negali tiksliai nurodyti kiek. Jį sulaikė ne tą pačią dieną, kai pabendravo su nukentėjusiąja. Gal po savaitės, sunku prisiminti daug kartų jį yra pristatę.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. M. paaiškino, komisariate buvo apklausta dėl telefono. Ji paaiškino, kad telefoną turėjo krikšto dukra. Jis buvo padovanotas Kalėdų proga. Tai buvo naudotas telefonas. Jį galėjo nupirkti kioskelyje, stotyje. D. S. sakė, kad tėvai padovanojo. O tėvai kaip suprato kioskelyje pirko, bet tiksliai negali pasakyti.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytojas S. S. paaiškino, kad kaltinamąjį matė, kai jis apiplėšė žmogų. Jis važiavo Pilies gatve ir pamatė kaip du berniukai užpuolė pagyvenusį vyrą. Tai įvyko 50 metrų atstumu nuo jo. Jis sustojo, galvojo išlips, bet pamatė, kad ištraukė kažką vyrui iš kišenės, sumušė ir pabėgo. Jis nematė, ką ištraukė iš kišenės. Vyras buvo vienas, berniukai buvo du. Jis įsitikinęs, kad salėje sėdintis asmuo yra vienas iš berniukų. Jis paskambino policijai. Policija pasakė jį pasekti, leido jam prieš eismą važiuoti, kad matyti, kur jie bėga. Jie iš karto įbėgo į autobusą, tačiau vairuotojas juos išvijo, nes autobusas buvo sustojęs galutinėje stotelėje. Tada jie nubėgo ir įsėdo į troleibusą. Jis pranešė policijai ir kitoje stotelėje jų jau laukė policija. Visą tą laiką jis nenuleido nuo jų akių. Berniukai visuomet buvo kartu. Viskas vyko greitai. Vienas laikė pagyvenusį žmogų, kitas trenkė jam ir ištraukė kažką. Jis įvykį matė nuo pat pradžių. Berniukų veiksmai buvo koordinuoti. Jie tą žmogų iš tolo jau buvo nužiūrėję matomai. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Jis pradžioje nematė veidų, poto pamatė. Jie bėgo į autobusą stoties stotelėje prie restorano McDonald‘s. Kai policija sulaikė berniukus, jis buvo šalia. Jam atrodo, kad kaltinamasis tik prilaikė nukentėjusįjį už rankos. Kitas smūgiavo ir ištraukė daiktus. Jo draugas, tas aukštesnis atliko visus veiksmus, o šitas berniukas tik prilaikė nukentėjusįjį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. A. paaiškino, kad viskas vyko seniai prieš du metus, buvo vakaras, stotyje. Šis vaikinukas (M. S.) su smulkesniu draugu, buvo kelis kartus priėję prie jo ir nukentėjusiojo R. M.. Jie norėjo išsikviesti taksi, o berniukai prašė kelis kartus paskambinti telefonu. Jis sakė R. nekvailioti, neduoti telefono. Tada jis trumpam nubėgo iki autobusų stoties ir kai grįžo R. telefono nebeturėjo. Pasakė, kad tie vaikinai pagrobė. R. parašė pareiškimą, telefoną R. grąžino. Paties pagrobimo fakto jis nematė. Jam girdint berniukai prašė du kartus telefonu pasinaudoti. Jie (jis ir R. M.) buvo nelabai blaivūs, matomai dėl to norėjo jais pasinaudoti. Šis asmuo dalyvavo (rodo į M. S.). Jie buvo labai įkyrūs. Jis nematė, ar R. davė paskambinti telefonu ar kaip kitaip buvo. Jie iš pradžių prašė jų paskambinti vienoje vietoje, po to kitoje. Kai jis R. trumpam paliko, šis telefoną turėjo, kai grįžo atgal, telefono jau nebebuvo. Abejoja, kad jis galėjo kažkur nueiti. Jis nebuvo toli nuėjęs, gal 20 metrų, per gatvę perėjo pasiklausti Taksi. R. rado toje pačioje vietoje, tai truko penkias minutes. R. tada šovė į galvą kreiptis į policiją. Jis paklausė R., ar tiems patiems berniukams davė paskambinti. Jis pasakė, kad taip.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. paaiškino, kad buvo du berniukai. Jie paėmė iš močiutės maišelį su pinigais. Taip nurodė močiutė. Ji ėjo ir matė kaip du berniukai išbėgo iš autobuso ir išbėgo močiutė, matė, kaip jie toliau nubėga. Jie buvo du, vienas mažas juodukas, atrodo čigonas, o kitas buvo stambus, šviesus. Tas mažesnis buvo stambesnis, nepanašus į šitą ir jis šlubčiojo, stambesnis buvo su šlepetėmis. Ji viską pamena. Jis buvo su marškinėliais chaki spalvos.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. pamačiusi kaltinamąjį, paaiškino, kad vaikinas labai pasikeitęs, jeigu čia jis. Panašus, bet dabar tikrai neduotų 100 proc. Anas buvo stambesnis ir aukštesnis. Viskas buvo prieš 1-2 metus. Ji dirbo lombarde. Jie buvo dviese, jai atrodo, kitas irgi buvo pavarde S.. Jie atnešė ganėtinai brangų telefoną, atrodo Nokia Lumia. Kadangi jie neturėjo dokumentų, ji kategoriškai atsisakė priimti telefoną ir jie išėjo. Po to jie atsivedė suaugusį asmenį ir įkeitė telefoną jo vardu. Ji nebegalėjo nepriimti, įformino jį. Po to atėjo policija ir pasakė, kad jis vogtas. To mažiuko S. tėvas dažnai ateidavo. Su jais niekada neturėjo problemų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. paaiškino kad jam 14 metų, jis nepamena, kaip M. paėmė 50 litų iš maišiuko autobuse. Teisėjai pagarsinus A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l 39-40), liudytojas paaiškino, kad atsimena, viskas buvo taip. Jie kartu išleido pinigus. Teisėjai pagarsinus A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l 97-98), paaiškino, kad pamena aplinkybes. M. sakė, kad prašė to vyro paskambinti. Jis paskambino draugui dėl susitikimo Akropolyje. Pusbroliui baigus kalbėti, to vyro nebebuvo. Jie ieškojo to vyro, norėjo atiduoti telefoną. Jie apėjo visą stotį, bet jo nebuvo. Telefoną pardavė lombarde.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos prieš J. P.

Dėl pareikšto kaltinimo prieš nukentėjusiąją J. P. kaltinamasis M. S. kaltę pilnumoje pripažino. Jis paaiškino, kad jis ištraukė staigiu judesiu iš ponios J. P. krepšį. Jis paėmė tik 50 litų ir maišą numetė. Iš policijoje registruotų įvykių registro informacijos (t. 1, b. l. 19) matyti, kad praėjus 5 min. po vagystės buvo gauta informacija, kad „Rūdininkų“ stotelėje 26-o maršruto autobuse buvo apvogta pagyvenusi moteris. Įtariamųjų požymiai: vienas apie 10 metų romų tautybės, žemo ūgio nepilnametis, kitas-vidutinio ūgio, stambus, vilkėjo žalios spalvos marškinėlius. Ši gauta informacija iš esmės atitinka ir liudytojos J. B. paaiškinimus teisme. Tai pripažįsta ir kartu dalyvavęs liudytojas A. S., kuris įvykį prisiminė tik pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad jo pusbrolis M. jam nieko nesakęs priėjo prie moters, sėdinčios prie vairuotojo, o paskui pamatė, kad M. bėga iš autobuso. Pastarasis nesuprato, kodėl jis bėga, tačiau pradėjo bėgti paskui jį. M. pagrobė maišą. Jis matė kaip M. iš maišo ištraukė 50 Lt, o maišą numetė ant žemės, kur tiksliai numetė negali pasakyti (t. 1, b. l. 40). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji sako tiesą, jog maišelyje, kurį pagrobė M. S. buvo kaltinime nurodytas pinigų kiekis, nes nukentėjusioji pakankamai smulkiai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino apie pinigus (220 Didžiosios Britanijos Funtai iškeisti į litus) ir dokumentai (t. 1, b. l. 28-29). Šioje byloje nustatyta ir tai kad kartu su nukentėjusiajai J. P. priklausančiu turtu (Maximos pirkinių maišelis) ir joje buvusiais pinigais, kaltinamasis pagrobė buvusį nukentėjusiosios Lietuvos Respublikos pasą, išduotą J. P. vardu. Teismas, vertindamas tą aplinkybę, kad nukentėjusioji maišelio turinį laikė abiem rankom suvyniojusi prie savęs į tai, kad kito krepšelio (rankinuko) su savimi nukentėjusioji neturėjo, kaltinamasis gerai matė, kad maišelyje buvo pinigai, kaip jis nurodė 50 litų kupiūra kas reiškia, kad maišelis atstojo piniginę, o kiekvienas asmuo piniginėse paprastai nešioja ir savo asmens dokumentus, daro išvadą, kad kaltinamasis, grobdamas maišelį, kurį nukentėjusioji laikė prispaudusi prie savęs, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir sąmoningai leido tokioms žalingoms pasekmėms kilti, todėl konstatuoja, jog pagrobdamas pasą kaltinamasis veikė tyčia ir padarė nusikalstamą veiką, kuri taip pat kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Šioje byloje taip pat neginčytinai, remiantis kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo pusbrolio A. S. parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis pasiėmė iš pagrobto maišelio tik 50 Lt (vėliau juos kartu su pusbroliu išleido). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nes kaltinamasis atvirai pagrobęs nukentėjusiosios maišą turėjo galimybę pilnai disponuoti visu pagrobtu turtu (ne tik 50 Lt). Nėra svarbi ta aplinkybė, jog kaltinamasis maišelį, po to, kai iš jo išsiėmė 50 Lt numetė su joje buvusiais likusiais pinigais, pasu, vilniečio kortele.

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis staigiu judesiu ištraukė krepšį, kuriame buvo 1088 litai, Lietuvos Respublikos pasas išduotas J. P. vardu, Vilniečio kortelė 50 Lt vertės, nukentėjusiajai iš rankų ir išbėgo iš autobuso, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausantį 1138 Lt vertės turtą bei pagrobė J. P. asmens dokumentą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. 302 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos prieš G. Š.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos, atvirai pagrobus nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną nepripažino. Teismas nustatė, kad G. Š. nepažįstamas asmuo iš rankų pagrobė mob. ryšio telefoną ir pabėgo. Tai patvirtina ne tik pati nukentėjusioji, bet ir ir policijoje registruotų įvykių išklotinė (t. 1, b. l. 61). Iš ikiteisminio tyrimo metu G. Š. apklausos matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, jog vaikinas pribėgo jai iš nugaros, apie 14 metų, 160 cm. ūgio, apsirengęs rudos spalvos sportiniais marškinėliais, juodos spalvos „bridžais“. Nukentėjusioji nurodė, kad vaikiną, kuris pagrobė telefoną galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 67-68). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2013-07-08 protokolo matyti, kad G. Š. atpažino pagal veido bruožus M. S. kaip asmenį iš jos pagrobusį stotelėje „Centro poliklinika“ telefoną „Samsung GalaxyS2“(t. 1 b. l. 69-72). Nukentėjusioji G. Š. M. S. kaip asmenį, kuris pagrobė telefoną atpažino ir gyvai (per stiklą). Ji nurodė, kad atpažino jį pagal kūno sudėjimą, veido bruožus (t. 1, b. l. 73-75). G. Š. papildė ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus nurodydama, kad kai kaltinamasis pribėgo prie jos, ji stovėjo atsisukus nugara į jį, tačiau, kai jis plėšė iš rankų telefoną, jis pasisuko į ją veidu, nusišypsojo, tada ir pamatė jo veidą ir jį įsidėmėjo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji buvo įsitikinusi, kad būtent M. S. pagrobė telefoną. Teisiamajame posedyje liudytojas M. J. palaikė savo parodymus, kurie buvo pagarsinti. Pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis bendravo su nukentėjusiąja. Pastaroji jam nurodė tuos pačius požymius, pagal kuriuos suprato, kad ją apvogė tas pats vaikinas, kurį pristatė į komisariatą 2013-06-19, tai būtent M. S. (t. 1, b. l. 87). Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 127, 131-132), tačiau vėliau kaltinamasis paaiškino, kad prisipažįsta, jog jis pagrobė iš merginos telefoną. Jis iš karto neprisipažino, nes galvojo, kad jo nematė ir neatpažins. Tikslios datos nepamena, bet pastebėjo, kad stotelėje, prie poliklinikos mergina laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną, mergina pasisuko į jį nugara, jis pribėgo prie jos ir išplėšė jai iš rankų telefoną ir pabėgo, tą pačią dieną nuvažiavo į stotį ir pardavė nepažįstamam žmogui už 200 Lt (t.1, b. l. 133-134). Teismo vertinimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis M. S. atvirai pagrobė iš nukentėjusiosios G. Š. mob. ryšio telefoną. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, jis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nepripažino kaltės, vėliau smulkiai papasakojo kokiomis aplinkybėmis apvogė merginą, teisiamajame posėdyje vėl pradėjo neigti kaltę, teismo nuomone, jis stengiasi išvengti atsakomybės. Tuo tarpu abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji G. Š. turėjo galimybę kaltinamąjį pamatyti, o vėliau jį atpažinti tiek pagal nuotraukas, tiek gyvai. Nukentėjusioji neturi jokio pagrindo kaltinamąjį apkalbėti nebūtais dalykais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos prieš R. M.

Kaltinamasis neigia kaltę, kad pagrobė iš nukentėjusiojo R. M. telefoną – nurodo, kad jis jo paprašė paskambinti, o po to, kai atsisuko nukentėjusiojo nerado, jis pasinaudojęs ta proga, pabėgo. Tikėti kaltinamuoju būtų neteisinga. Pirma, visiškai nelogiška, kad nukentėjusysis davęs paskambinti telefoną prapultų, antra, toks paaiškinimas prieštarauja surinktiems įrodymams. Pats nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad iš jo rankų griebė berniukai telefoną „Nokia 820“ ir pabėgo (t. 2, b. l. 67, 69). Tai, kad vienas iš įvykyje buvusių berniukų, kuris ir pagrobė telefoną iš nukentėjusiojo buvo M. S. abejonių nekyla, tai neneigia ir pats kaltinamasis M. S.. Nukentėjusysis R. M. atpažino kaltinamąjį iš nuotraukos kaip asmenį, kuris 2013-11-17 apie 17 val. Vilniuje, stoties rajone prie banko „Citadelė“ iš rankų ištraukė telefoną „Nokia 820“ (t. 2, b. l. 75-76). Liudytoja J. B., kuri dirbo tuo metu lombarde ir kuri priėmė vogtą (R. M. priklausantį) telefoną atpažino M. S. kaip asmenį, kuris atėjo kartu su suaugusiu vyru ir atnešė telefoną (t. 2, b. l. 84-87). Aplinkybę, kad pradžioje prašė nukentėjusiojo R. M. paskolinti pasiskambinti telefono patvirtino ir liudytojas V. A. paaiškino, kad šis vaikinukas (M. S.) su smulkesniu draugu, buvo kelis kartus priėję prie jo ir nukentėjusiojo R. M.. Jie norėjo išsikviesti taksi, o jie prašė kelis kartus paskambinti telefonu. Jis sakė R. nekvailioti, neduoti telefono. Pastarasis liudytojas nematė, ar R. davė paskambinti telefonu ar kaip kitaip buvo. Taip pat jis paaiškino, kad jis R. trumpam paliko, šis telefoną turėjo, kai grįžo atgal, telefono jau nebebuvo. Net jeigu ir tikėti kaltinamuoju, toje dalyje, kad jam davė paskambinti nukentėjusysis telefoną, jokių abejonių nekyla, kad jis tik padavus telefoną pabėgo. Juolab, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, buvęs kartu su kaltinamuoju A. S. nurodė, kad matė kaip prie banko M. kalbasi su girtu vyru; M. jam pasakė, kad pavogė telefoną iš to girto vyro (t. 2, b. l. 98). Akistatos (tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo) metu, kaltinamasis paaiškino, kad jis paprašė paskambinti telefonu, tačiau niekam neskambino, tik suvaidino, kad renka numerį, pasišalino su telefonu (t. 2, b. l. 178-179).

Teismų praktikoje atribojant vagystę nuo sukčiavimo pažymėtina, kad vagystės būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, o sukčiavimo atveju turto savininkas ar turtą perleidžia savo valia, paveiktas apgaulės. Kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai įgyjant turtą, o tik sudarant galimybę „prieiti“ prie šio turto, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o priklausomai nuo turto įgijimo būdo - kaip vagystė arba plėšimas. Taigi, pastaroji aplinkybė – nukentėjusiojo leidimas pasiskambinti iš jo telefono veikos kvalifikavimui neturi. Ikiteisminio tyrimo metu veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos prieš V. V.

Tai, kad buvo įvykdyta prieš nukentėjusįj V. V. nusikalstama veika - panaudojant smurtą pasisavintas jo turtas abejonių nekyla. Tai patvirtina ne tik nukentėjusysis V. V., bet neneigia ir pats kaltinamasis. Tai patvirtina ir policijoje registruotų įvykių registro duomenys (t. 2, b. l. 1, 2), iš kurių matyti, kad 2013-12-03 16 val. 59 min. V. pranešė, kad „apiplėšė asmenį, sumušė, atėmė piniginę, kurioje buvo 180 Lt, vilniečio kortelė“, nurodė jį apiplėšusių vaikinų požymius. Taip pat apie įvykdytą nusikalstamą veiką pranešė liudytojas, kuris matė įvykį. Jis nurodė, kad du jaunuoliai apiplėšė senyvą žmogų, dabar 1 troleibuse važiuoja iš paskos. Teisiamajame posėdyje apklaustas pastarasis liudytojas S. S. paaiškino, kad kaltinamąjį matė, kai jis apiplėšė žmogų. Jis važiavo Pilies gatve ir pamatė kaip du berniukai užpuolė pagyvenusį vyrą. Tai įvyko 50 metrų atstumu nuo jo. Jis sustojo, galvojo išlips, bet pamatė, kad ištraukė kažką vyrui iš kišenės, sumušė ir pabėgo. Jis įsitikinęs, kad salėje sėdintis asmuo yra vienas iš berniukų. Jam atrodo, kad kaltinamasis tik prilaikė nukentėjusįjį už rankos. Kaltinamasis M. S. teigia, kad buvo kartu su B. (mirė 2014-04-08, t. 2, b. l. 34-36, 39), tačiau nurodo, kad smurtą prieš nukentėjusįjį V. V. naudojo B., kuris ištraukė ir piniginę. Teismas netiki kaltinamuoju, kad jis jokių veiksmų kaip bendrininkas neatliko, nes jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis V. detaliai ir neabejodamas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis stovėjo, nelindo, jis bijojo. Jo draugas paguldė jį ant žemės ir kvietė kaltinamąjį padėti. Kaltinamasis padėjo. Kaltinamasis paėmė piniginę ir pabėgo. Jis dėl to tikras. Nukentėjusysis analogiškai papasakojo aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 9-12). Abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais nėra pagrindo, nes jo parodymus patvirtina liudytojo S. S. paaiškinimai. Teismo vertinimu, surinkti, aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamųjų (A. B. ir M. S.) bendrais veiksmais. Abejonių nekyla, kad pagrindiniai veiksmai palaužti nukentėjusiojo valią (smūgių sudavimas) buvo atlikti A. B., tačiau M. S. padėjo - neprieštaravo bendro veiksmams, iš striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę su kaltinime nurodytu pinigų kiekiu bei minėta Vilniečio kortele, nuolatiniu pravažiavimo bilietu. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados apie M. S. ekscesą. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai kiekvienas iš kaltinamųjų, (bendravykdytojų), nepriklausomai nuo to kokius konkrečiai veiksmus atliko atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Grobdami svetimą turtą plėšimo būdu, kaltinamieji suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiojo valią, atėmęs galimybę pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai gali atlikti tik dalį veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis įvykdė keturis apysunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, o pagrobdamas P.s asmens tapatybės kortelę netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis (14 metų), neteistas. Iš specialisto išvados matyti, kad jam nuo 2012-09-19 iki 2014-09-18 pirmą kartą yra nustatytas neįgalumo lygis, jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 23). Jis auga daugiavaikėje šeimoje (5 vaikai), kaltinamojo mamos A. S. paaiškinimu, sąlygos sudėtingos, vaiko tėvas nedirba, nedarbingas, tvarkosi invalidumo pensiją, anksčiau išgerdavo, patriukšmaudavo (t. 4, b. l. 12). Taip pat ji nurodė, kad M. paveikė ta aplinkybė, kad jos sugyventinis, tėvas alkoholikas, smurtautojas. Ji stengėsi jį prižiūrėti, bet neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, bėgdavo nuo vyro (t. 3, b. l. 104). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimu šeima yra žinoma nuo 2012 m. lapkričio 19 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (dėl smurto šeimoje, alkoholio vartojimo, tinkamo ugdymo neužtikrinimo). Šeima gyvena socialiniame būste, patogumų nėra, butas šildomas krosnimi. Nusikalstamos veikos padarytos esant nedideliam laiko tarpui, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje M. S. kaltinamas analogiškų veikų padarymu. Pastarojoje byloje kaltinamajam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas.

Skirdamas bausmę nepilnamečiui M. S., teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (mama nepilnamečiu rūpinasi) socialinę brandą - nesugeba tinkamai įvertinti savo veiksmų ir pasekmių, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą (iki šiol nebuvo taikytos jokios priemonės išskyrus suėmimo taikymą kitoje baudžiamojoje byloje), nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (motinos teigimu šiuo metu vakarais niekur neina, būna namuose). Teismo vertinimu, M. S. būtina paskirti bausmę, kuri atgrasintų jį ateityje daryti nusikalstamas veikas, todėl už padarytus nusikaltimus skirtinos jam laisvės atėmimo bausmės. Bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo (BK 178 str. 2 d ir 302 str. 1 d. nusikalstama veika prieš P.) bei dalinio sudėjimo būdu su skirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas. BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, jam bausmė skiriama pirmą kartą, teismo nuomone, reikalinga suteikti galimybę pasitaisyti kaltinamajam neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas jam bausmės vykdymą atideda. Pagal BK 93 straipsnio 2 dalį, teismas, atleisdamas nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismas laiko, kad, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam M. S. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas (būti namuose nustatytu laiku, mokytis arba dirbti).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-19 18.00 val. iki 2013-06-20 15 val. 55 min., 2 paros (t. 1, b. l. 47-48), nuo 2013-12-03 16 val. 13 min. iki 2013-12-04 15 val. 10 min., 1 para (t. 2, b. l. 51-52) ir nuo 2014-01-21 8 val. 45 min. iki 2014-01-22 14 val. 40 min., 2 paros (t. 2, b. l. 159-160). Vadovaujantis BK 66 str. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką. Nukentėjusioji J. P. byloje pareiškė 1138 Lt ieškinį (t. 1, b. l. 32-33), jį sudaro 1088 Lt grynieji pinigai ir 50 Lt vertės Vilniečio kortelė, kurį teisiamajame posėdyje palaikė. Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. G. Š. ieškinys dėl 960 Lt (t. 1, b. l. 85) vertės telefono pagrobimo taip pat pagrįstas, nes jo kaina 1489 Lt (už telefoną vagystės dieną nebuvo galutinai atsiskaityta) pagal Tele 2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 81-83) įrodytas, todėl tenkintinas pilnai. Nukentėjusieji V. V. ir R. M. ieškinio nepareiškė (t. 2, b. l. 15, t. 3, b. l. 102-103).

Kaltinamasis M. S. nusikalto būdamas nepilnametis. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš M. S.. Neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. S..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto pagrobimo iš J. P.) ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl paso pagrobimo iš J. P. ir skirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto pagrobimo iš G. Š.) ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto pagrobimo iš R. M.) ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl įvykdyto plėšimo prieš V. V.) ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, skirtas už nusikalstamas veikas prieš J. P. (BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d.) subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Šią bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitas įvykdytas nusikalstamas veikas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį M. S. kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-19 18.00 val. iki 2013-06-20 15 val. 55 min., 2 paros, nuo 2013-12-03 16 val. 13 min. iki 2013-12-04 15 val. 10 min., 1 para ir nuo 2014-01-21 8 val. 45 min. iki 2014-01-22 14 val. 40 min., 2 paros.

Priteisti iš M. S., o neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – A. S. J. P. 1138 Lt (329,58 Eur) ir G. Š. 960 Lt (278 Eur) kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.