Kauno apygardos teismo nutarimas

2015-07-30 · Byla Nr. ATP-726-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
ATP-726-634/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01238-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-726-634/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01238-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. surašytas už tai, kad jis 2015-01-16, 19.55 val. Kaune, J. B. al. - Savanorių pr. vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu sustabdytų transporto priemonę, jos nesuvaldė ir sankryžoje sukdamas į kairę atsitrenkė į kelio bortelį bei kelio ženklą. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė ir kelio bortelis. Padaręs turtinę žalą nepasiliko eismo įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė policijai ir patraukęs transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.2, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimu A. G. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jo išdėstytos įvykio aplinkybės buvo nuoseklios, tiek policijos komisariate, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog 2015-01-16 vairuodamas nuosavą automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant plikledžiui jo nesuvaldė ir atsitrenkė tik į kelio bortą, kelio ženklo nekliudė ir nesugadino, apie tai liudija byloje esantis Kauno miesto savivaldybės raštas. Kadangi apgadino tik savo automobilį, todėl įvykio neregistravo ir policijai apie tai nepranešė. Teismas priėmė 2015-06-04 nutarimą nenustatęs subjektyviojo pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. požymio. Pažymėjo, kad eismo įvykį padarė žiemą, tamsiu paros metu (apie 20.00 val.). Akivaizdūs buvo tik jo transporto priemonės apgadinimai, tuo tarpu nei jis, nei su juo automobiliu važiavęs A. C., nematė, kad būtų sugadintas kelio bortas. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Nuo tokio smūgio kelio bortas negalėjo sutrupėti, mano, jog jis jau buvo paveiktas laiko. Po įvykio išlipęs iš automobilio nuodugniai apžiūrėjo vietą, tačiau jokių kelio borto apgadinimų nematė. Liudytojas V. V. nurodė matęs apgadintą buferį, jokių kitų apgadinimų nepastebėjęs. Liudytojas A. C. teigė bordiūro neapžiūrėjęs. Liudytojos K. P. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji vienintelė nurodė, kad apeliantas atsitrenkė ne tik į kelio bortelį, tačiau taip pat kliudė ir kelio ženklą. Be to, teigė jutusi nuo pažeidėjo sklindantį alkoholio kvapą. Tuo tarpu kiti liudytojai tokių aplinkybių nenurodė, o V. V. pažymėjo, kad šalia buvo moteris, kuri triukšmavo, galimai buvo neblaivi. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas įvykio aplinkybes vertino vienpusiškai, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas atsiliepime į A. G. skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apelianto kaltė neginčijamai įrodyta byloje užfiksuotais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

A. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš skundo turinio A. G. iš esmės analizuoja ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. specialisto Ž. M. tarnybinio pranešimo, jame konstatuota, kad 2015-01-16 apie 19 val. 57 min. gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, Savanorių ir J. B. al. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Chrysler atsitrenkė į kelio ženklą. 2015-01-17 į komisariatą atvykęs pilietis A. G. paaiškino, kad 2015-01-16 apie 20 val. jis vairavo nuosavą automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant plikledžiui jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortą (b. l. 3). A. G. 2015-01-17 paaiškinime dėl eismo įvykių aplinkybių išdėstė, kad 2015-01-16 apie 20 val. važiavo Savanorių pr., suko į kairę (J. B. al.), buvo plikledis, automobilis slystelėjo ir atsitrenkė į bordiūrą (b. l. 5). A. C. 2015-01-19 paaiškinime nurodė, kad važiuojant kartu su A. G. jo vairuojamu automobiliu ir pastarajam sukant į J. B. al. automobilis netikėtai slystelėjo ir dešiniu ratu atsitrenkė į kelio bortą (b. l. 6). Tiek A. G., tiek A. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime išdėstytas aplinkybes, jog automobiliui slystelėjus, pastarasis atsitrenkė į kelio bortą (b. l. 36-37). Analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. (b. l. 38). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šalia kelio bortelio likusios stiklo šukės, automobilio plastmasės dalis (b. l. 9, 17, 19). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus pranešime konstatuota, kad dėl eismo įvykio Savanorių pr. ir J. B. al. sankryžoje sugadinti gatvės bordiūrai, nustatyta 253,41 Eur žala (b. l. 26-27). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties dėl ko, jos nesuvaldė ir sankryžoje sukdamas į kairę atsitrenkė į kelio bortelį bei jį apgadino. Tokie A. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. už ką paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Tai, kad liudytoja K. P. nurodė, jog eismo įvykio metu taip pat buvo kliudytas kelio ženklas, veikos kvalifikacijos nekeičia. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštas patvirtina, jog 2015-01-16 eismo įvykio metu Savanorių pr. ir J. B. al., Kaune inžinerinėms eismo reguliavimo priemonėms padaryta žala nenustatyta (b. l. 28).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. G. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išsamiai neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichinio santykio su šia veika, o gatvės betoninių bortelių apgadinimus, užfiksuotus nuotraukose, įvertino atsietai nuo kitų įrodymų, todėl nutarimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. viso proceso metu neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykio išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo bortelį į kurį atsitrenkė, jokių apgadinimų nematė, suprato, kad žala padaryta tik jo automobiliui, todėl automobilį patraukė į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 36-37). Liudytojas A. C. nurodė kelio bortelio neapžiūrėjęs (b. l. 37), V. V. teigimu jokių apgadinimų jis eismo įvykio vietoje nematė, tik automobilio buferis buvo apgadintas (b. l. 38). Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, kelio bortelio apgadinimai vizualiai nėra akivaizdūs, jis nėra pajudintas iš vietos, ar perskeltas, jo vientisumas nepažeistas (b. l. 9, 17). Ir tik fotonuotraukose, kuriose vaizdas užfiksuotas labai artimu atstumu matyti tam tikri nežymūs pažeidimai, betoninės masės nutrupėjimai (b. l. 19). Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas žiemos laikotarpiu, apie 20 val., t. y. tamsiu paros metu, todėl objektyviai galimybė pastebėti nežymius kelio bortelio apgadinimus yra apsunkinta. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad A. G. siekė paslėpti įvykio pėdsakus, tokiu būdu skubiai pasišalinant iš įvykio vietos. Priešingai, su pašalinių asmenų pagalba automobilis buvo nutemptas į šalia eismo įvykio vietos esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Liudytojo L. Č. teigimu, automobilis buvo už 50 metrų nuo įvykio vietos (b. l. 50). Pažymėtina, kad A. G. jau kitą dieną neradęs automobilio pats nuvyko į policijos įstaigą aiškintis įvykio aplinkybių, geranoriškai teikė paaiškinimą, neneigė minėtu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę, tačiau jokių aplinkybių dėl kelio bortelio apgadinimų nepateikė. Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. G. suvokė realiai padaręs žalą kelio statiniui bei dėl to sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. G. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, naikintina ir nutarimo dalis dėl paskirtų nuobaudų pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. bendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kurioje A. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kurioje A. G. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis