- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3197-873/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- A. Z.
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 284 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje, namo kieme, adresu Didlaukio g. 36, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, be pagrįstos priežasties smogė nukentėjusiajam A. Z. į veido sritį, tuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino iš dalies – tuo, kad keikėsi viešoje vietoje. Duodamas parodymus paaiškino, kad įvyko konfliktas. G. Š. su vaikais ėjo namo, nukentėjusysis važiavo automobiliu, G. Š. pasipiktino, pradėjo aiškintis santykius, aprėkė nukentėjusįjį, nuėjo, jie iškvietė policiją. G. Š. nukentėjusįjį tik aprėkė, bet nesudavė. Tai buvo rugsėjo 10 d., vakare, apie 19.30 val. G. Š. su vaikais ėjo iš stadiono. Tai buvo Didlaukio g. 36 namo kiemas. G. Š. ėjo per kiemą, pilietis važiavo, norėjo pastatyti automobilį, važiavo vos ne per kojas. G. Š. buvo automobilio užpakalinėje dalyje. Automobilio variklis buvo įjungtas, jis judėjo, G. Š. ėjo pro automobilio galą. Tuo metu, kai jis priėjo, automobilis stovėjo, po to pradėjo judėti atgal. Š. Š. ėjo su vaikais, automobilis staiga pradėjo važiuoti atgal, gal 1,5 metro, po to sustojo, nes G. Š. pradėjo rėkti. Automobilis vos neužvažiavo ant kojų. Nukentėjusysis sustojo, atidarė dureles, su juo abu parėkė, muštynių nebuvo. Kai G. Š. pradėjo rėkti, žmogus staigiai stabdė, trenkėsi į vairą, kraujavo ne lūpa, šiaip kažkas, gal iš burnos, gal iš piršto. G. Š. pripažįsta, kad buvo išgėręs, jo elgesys viešoje vietoje buvo netinkamas, jis keikėsi. Kartu su nukentėjusiuoju automobilyje buvo moteris ir vaikas, kitų žmonių aplinkui G. Š. nematė. Moteris konflikto metu sėdėjo, po poros minučių išlipo, pradėjo skambinti. G. Š. pagalvojo, kad, greičiausia, skambina į policiją, nuėjo į savo kiemą. Jis net nėjo namo, sėdėjo kieme. G. Š. buvo išgėręs brendžio 100 gramų, butelį alaus, jautėsi daugiau pavargęs nei apsvaigęs, blaivus, greičiausia, taip pat elgtųsi. Papildomai, išklausęs nukentėjusiojo, G. Š. paaiškino, kad nukentėjusysis pradėjo važiuoti, gal jų nepastebėjo, G. Š. netrenkė, gal ant automobilio stogo padėjo ranką, priešingai, būtų žymė. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad prieš sustodamas automobilis važiavo greitai, kaip kiemui – labai greitai. Automobilis sustojo, G. Š. galvojo, kad jau viskas, pradėjo eiti, jis pavažiavo atbulai, jie buvo prie pat automobilio. Jie norėjo praeiti, tuo metu automobilis pradėjo ant jų judėti. G. Š. alkoholio kasdien nevartoja. Tą dieną jis ėjo normaliai, nesivoliojo, paprastai keiksmažodžių nevartoja, buvo pora keiksmažodžių, alkoholis to neįtakojo. Automobilio dureles G. Š. uždarė, neatsimena, ar stipriai, tiesiog, kad būtų praėjimas, gal jiems pasirodė, kad vos neišbyrėjo stiklai.
G. Š. 2013 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimo duomenimis, jis, eidamas iš stadiono su savo vaikais, buvo vos ne numuštas automobilio „VW Passat“, nes vairuotojas važiavo per greitai, spėjo staigiai sustot, bet vis tiek pervažiavo G. Š. per koją. G. Š. supykęs norėjo paaiškinti vairavimo taisykles, atidarė vairuoto dureles, pamatė, kad jam iš burnos yra pasirodęs kraujas. Spėja, kad staigiai sustabdęs jis atsitrenkė į vairą. G. Š. uždarė dureles, su vaikais nuėjo į savo kiemą. Galėjo pasislėpti, bet, kaip manė, yra nekaltas, sulaukė pareigūnų ( b. l. 29).
G. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. prisipažinimo duomenimis, jis prisipažįsta dėl incidento, įvykusio konflikto su automobilio „VW Passat“ vairuotoju. Gailisi, kad taip įvyko, tiesiog išsigando dėl savo vaikų ( b. l. 30).
Nukentėjusysis A. Z. paaiškino, kad nurodytą dieną, vakare, grįžo į namus, įvažiavo į kiemą Didlaukio g. 36. A. Z. matė, kad stovi žmogus, užsuko, kad galėtų praeiti pro galą. Žmogus, eidamas pro mašinos galą, trenkė. A. Z. paklausė, kokią teisę jis turi trankyti svetimą turtą. Jis pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, priėjo, atidarė duris, trenkė A. Z. į veidą. G. Š. trenkė automobilio duris, pabudo vaikas. A. Z. pamatė, kad bėga kraujas, nusprendė kviesti policiją. Kaltinamasis stengėsi pasišalinti, nes A. Z. pasakė, kad kvies policiją. Žmona pasiryžo paskambinti, ji nusekė G. Š., nes matė, kad jis jau šalinasi. Žmona paskambino, kad yra tame kieme, A. Z. atvažiavo. Policija atvažiavo gana greitai, A. Z. parodė sužalojimą, paaiškino situaciją. Kaltinamasis pasakė, kad galėjo dar stipriau trenkti, jį pareigūnai išsivežė į komisariatą. A. Z. parašė pareiškimą, nežinodamas tikslaus adreso, nurodė 50 namą, po to paaiškėjo, kad tai 36 namo kiemas. A. Z. įvažiavo į kiemą, matė laisvą vietą, žmones. Jis turėjo pavažiuoti atbulas, sustojo žmones praleisti. Pamatė, kad jie eina, sustojo, laukė, kol praeis. Kaltinamasis trenkė per automobilio galą. A. Z. matė kaltinamąjį su vaikais atvažiuodamas taip pat tada, kai važiavo atgal. Jis atgal nejudėjo, nevažiavo, negali važiuoti ant žmogaus. A. Z. norėjo perstatyti automobilį, nes toje vietoje negali stovėti, trukdo kitiems automobiliams pravažiuoti. A. Z. įjungė atbulinį bėgį, pasižiūrėjo į galinį veidrodėlį, matė, kad eina žmogus. Viskas įvyko, nes žmogui praeiti trukdė automobilis, jis buvo neblaivus, agresyvus, jam nepatiko, kad stovi automobilis. Dureles A. Z. atidarė pats. Kaltinamasis tuo metu stovėjo automobilio gale, kairėje pusėje, A. Z. paklausė, kokią teisę jis turi trankyti svetimą turtą. Kaltinamasis paklausė, ar jis „nori į snukį“, priėjo, smogė A. Z. į veidą. Kaltinamasis pradarė duris, dar kažką sakė, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Atsibudo vaikas, nes kaltinamasis, kai smogė A. Z., stipriai užtrenkė duris. A. Z. išlipo iš automobilio, pasakė, kad kvies policiją, kaltinamasis pasišalino. Kai atvyko policija, kaltinamasis buvo lauke, A. Z. žmona nusekė iki jo laiptinės.
Liudytoja Inga B. Z. paaiškino, kad nurodytą dieną ji su šeima grįžo namo, vyras vairavo, ji sėdėjo gale, mašinoje buvo 2 mėnesių amžiaus vaikas. I. B. Z. pajuto smūgį į automobilį, išsigando, kad kažkas įvažiavo, nes smūgis buvo stiprus. A. Z. atidarė duris, priėjo kaltinamasis, apsižodžiavo, kaltinamasis pradėjo rėkti, trenkė smūgį į veido sritį. I. B. Z. išsigandusi pradėjo lipti iš automobilio, sakyti, kad reikia kviesti policiją. Matėsi, kad žmogus išgėręs. Jis nelaukė, todėl I. B. Z. nusekė iš paskos, ji kvietė policiją. Kaltinamasis priėjo prie savo žmonos, ji matė, kad jis eina namo su vaikais ir žmona, jį pakalbino, kodėl taip negražiai prie vaikų elgėsi. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu būtų davęs, tai jau ne taip būtų buvę. Po poros minučių atvažiavo A. Z., jis buvo susinervavęs, lūpa kraujavo. Atvažiavo pareigūnai ir išvežė kaltinamąjį. Automobilyje I. B. Z. sėdėjo gale, kieme buvo laisva vieta, ji manė, kad ten ir paliks automobilį, vėliau vyras pasakė, kad norėjo automobilį kitur perstatyti. Variklis buvo įjungtas. Ten yra gana didelis posūkis, vyras užsuko ir sustojo, I. B. Z. manė, kad ten ir lips. Iš karto buvo smūgis, tuo metu jie nevažiavo, bet variklis buvo įjungtas. Smūgis buvo į bagažinę iš dešinės pusės. Tuo metu kaltinamojo I. B. Z. nematė. Kai tik įvažiavo į kiemą, ji matė vyrą, einantį su dviem vaikais. Atgal jie tikrai nevažiavo. Kaltinamasis pradarė duris, pradėjo rėkti, kad jam užvažiavo ant kojos, kai atvažiavo policija, jis pasakė, kad jam vos neužvažiavo ant kojos. Automobilio duris atidarė A. Z., pasižiūrėti, kas yra, bet iš automobilio nelipo. Vyras paklausė, kodėl tranko per svetimą automobilį, tuomet iš kaltinamojo prasidėjo necenzūriniai žodžiai. Vyras gal ką ir pasakė, žodžių ji nepakartotų. Tuo metu ji turėjo rankose telefoną, galvojo, kad reikės kviesti policiją, nes bijojo, jog prasidės muštynės. Kaltinamasis trenkė kumščiu, ranka. I. B. Z. nemano, kad jie kažką tokio padarė, dėl ko reikėtų daužyti veidą.
Liudytojas L. R. parodė, kad nurodytą dieną, grįždamas iš parduotuvės, priėjo savo kiemą. Kai nusileido laiptukais, įvažiavo juodas „Passat“, sustojo kampu. Vyras su vaikais nuo šaligatvio priėjo prie automobilio. Automobilis sustojo, užsidegė atbuliniai žibintai. L. R. nežino, ar automobilis kelis centimetrus pajudėjo, ar ne, po to jis išgirdo duslų garsą. L. R. apėjo automobilį per kelią, tas žmogus su vaikais stovėjo prie vairuotojo, garsiai, stipriai keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Baigdamas įtūžį, jis labai stipriai trenkė vairuotojo duris, L. R. galvojo, kad išlėks stiklai. Ten augo krūmai, erškėtrožės, kaltinamasis pralindo pro spragą, pro tarpuvartę nuėjo link kitų kiemų. L. R. buvo keista, nes yra laisvas praėjimas, bet žmogus, matyt, trumpino kelią. Su kuo trenkė į automobilį, L. R. nematė, garsas buvo duslus. L. R. girdėjo labai daug keiksmažodžių, keikėsi ir sakė, kad vos neužvažiavo. L. R. matė įjungtus atbulinius žibintus, kažkokį bandymą važiuoti atgal. Tuo metu L. R. buvo pasilenkęs žiūrėti, kur lipa. Automobilis galėjo būti pajudėjęs 10 cm ar net nepajudėjęs, L. R. buvo pasilenkęs, todėl nematė. Po to jis girdėjo tą duslų garsą. Žmonės, susijaudinę dėl to įvykio, išlipo iš automobilio, vairuotojas žmonai pasakė pažiūrėti, kur jis eina. Kaip atvažiavo policija, L. R. nematė, nukentėjęs jo tik paklausė buto numerio. Automobilis atvažiavo lėtai, įsuko link kitų automobilių, sustojo. L. R. matė, kad nori atbulas statyti kitoje pusėje. Kaltinamasi tuo metu buvo ant šaligatvio. Kai automobilis atvažiavo, kaltinamasis su vaikais nulipo nuo šaligatvio, priėjo prie atbulinės automobilio dalies, iš kairės pusės. Kai buvo įjungtas atbulinis bėgis, kaip ir norėjo važiuoti, pamatė žmones, sustojo.
Protokolo - pareiškimo duomenimis, A. Z. kreipėsi dėl to, kad 2013-09-10, apie 19.30 val., kieme, Didlaukio g. 50, Vilniuje, žmonos ir vaiko akivaizdoje jį be jokios priežasties sumušė nepažįstamas vyriškis, trankė jo automobilį ( b. l. 2).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, pranešimas apie konfliktą tarp praeivio ir pranešėjos vyro, kurio metu praeivis trenkė pranešėjos vyrui į veidą, registruotas 2013-09-10, 19.34 val. ( b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinio 2013-09-10 pranešimo duomenimis, 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 19.35 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. R. ir tyrėju Š. B., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Didlaukio g. 14 vyksta konfliktas. Atvykus kreipėsi A. Z., kuris paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu prieš jį į kelią išėjo šeima. Jis sustojo, pavažiavo atbulas, kad juos praleisti, bet užtvėrė kelią vienam iš šeimos narių, kuris apėjęs automobilį atidarė vairuotojo dureles, smogė vairuotojui į veidą. Sulaikytas G. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas ( b. l. 5).
Apžiūros 2013 m. rugsėjo 10 d. protokolo duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo pažeidimų nenustatyta ( b. l. 6-8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2013-09-11 išvados Nr. G 2949/13 (01) duomenimis, A. Z. padarytas dešinio žando gleivinės nubrozdinimas nuo vieno trauminio smūginio poveikio kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ( 2013-09-10) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Požymių, leidžiančių nustatyti traumavusį daiktą, ant nukentėjusiojo kūno nėra ( b. l. 16-17).
Nukentėjusiojo A. Z. parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. spalio 3 d. protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – Didlaukio g. 36 namo, Vilniuje, kiemas ( b. l. 20-24).
Alkotesterio kvito duomenimis, G. Š. 2013-09-10, 19.53 val., nustatytas 1,54 promilių girtumas ( b. l. 43).
Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad G. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta.
Kaltinamasis neneigė keikęsis viešoje vietoje, tačiau nurodė, kad smūgio nukentėjusiajam nesudavė.
Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, sudavė per jo automobilį, po to, priėjęs prie nukentėjusiojo, atidaręs vairuotojo dureles, keikėsi necenzūriniais žodžiais, smogė jam į veidą. Analogiškas aplinkybes, duodama parodymus, nurodė ir liudytoja Inga B. Z..
Liudytojas L. R., duodamas parodymus, paaiškino, kad jis girdėjo duslų garsą, su kuo trenkė į automobilį, jis nematė, kaltinamasis stovėjo prie vairuotojo, garsiai, stipriai keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, baigdamas, jis labai stipriai trenkė vairuotojo duris, L. R. galvojo, kad išlėks stiklai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2013-09-11 išvados Nr. G 2949/13 (01) duomenimis, A. Z. padarytas dešinio žando gleivinės nubrozdinimas nuo vieno trauminio smūginio poveikio kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-09-10) ir būdu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo, liudytojos I. B. Z. parodymais, patvirtintais specialisto išvados duomenimis, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Teismas atkreipia dėmesį taip pat ir į aplinkybę, jog liudytoja tuojau po įvykio kvietė policiją, pranešime bendrajam pagalbos centrui nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir duodama parodymus teisme. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad aplinkybę, jog kaltinamasis jam smogė į veidą, tuojau po įvykio nurodė ir nukentėjusysis. Teismas vertina, kad nors liudytojas L. R. nematė smūgio nukentėjusiajam, jo parodymai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis buvo prie nukentėjusiojo, sėdėjusio vairuotojo vietoje, buvo labai agresyvus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus – jam nustatytas 1,54 promilių, vidutinis, girtumo laipsnis, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis kasdien alkoholio nevartoja. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo situacijos suvokimą, jo gebėjimą atsiminti įvykio aplinkybes galėjo iškreipti ne tik siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį, bet ir alkoholio poveikis. Išvadą apie kaltinamojo parodymų nepatikimumą teismas daro ir atsižvelgdamas į byloje esantį prisipažinimą, iš kurio matyti, jog kaltinamojo pozicija nebuvo nuosekli.
Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jo nepasitenkinimą sukėlė nukentėjusiojo vairavimas – kieme važiavo per greitai, važiuodamas atbulas, vos neužvažiavo ant kaltinamojo, buvusio su vaikais.
Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jis atvažiavo pastatyti automobilį kieme, tai padaryti jam reikėjo pavažiuoti atbuliniu. Buvo įjungęs atbulinį, tačiau nevažiavo, kaltinamąjį, vaikus jis matė.
Liudytoja I. B. Z. parodė, kad ji suprato, jog automobilis jau pastatytas, kad jos sutuoktinis ruošėsi važiuoti atbuliniu, vėliau sužinojo tik iš jo. Automobilio variklis buvo įjungtas, ji išgirdo smūgį į automobilį.
Liudytojas L. R. parodė, kad jis matė įjungtus atbulinius žibintus, kažkokį bandymą važiuoti atgal, tuo metu jis buvo pasilenkęs žiūrėti, kur lipa, automobilis galėjo būti pajudėjęs 10 cm ar net nepajudėjęs. L. R. išgirdo duslų garsą, matė kaltinamąjį prie vairuotojo, girdėjo labai daug keiksmažodžių, girdėjo, kad keikėsi ir sakė, kad vos neužvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas šiuos parodymus, daro išvadą, kad aplinkybę, kiek pajudėjo automobilis, visi asmenys nurodo skirtingai: nukentėjusysis parodė, kad jis tik ketino važiuoti, liudytoja I. B. Z. parodė, kad ji suprato, jog automobilis jau pastatytas, liudytojas L. R. paaiškino, kad automobilis galėjo būti pajudėjęs 10 cm ar net nepajudėjęs, kaltinamasis nurodė, kad automobilis staiga pradėjo važiuoti atgal, gal 1,5 metro, po to sustojo, nes G. Š. pradėjo rėkti, automobilis vos neužvažiavo ant kojų. Teismas daro išvadą, kad visi asmenys stebėjo įvykį iš skirtingų vietų. Nukentėjusysis situaciją, jos saugumą, vertino būdamas vairuotoju, liudytoja I. B. Z. – būdama keleive, tiesiogiai nestebėdama manevro, liudytojas L. R. – sutelkęs dėmesį ne į įvykį, o į lipimą laiptais, kaltinamasis – būdamas su dviem vaikais, turėdamas praeiti pro automobilį, kuris, akivaizdu, turėjo judėti prieš kaltinamąjį. Teismas, vertindamas objektyvius bylos duomenis – jokios žalos kaltinamajam nepadaryta, daro išvadą, kad kaltinamasis, veikiamas alkoholio, situaciją įvertino neadekvačiai, nukentėjusiajam A. Z. smogė į veido sritį be pagrįstos priežasties.
Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, namo kieme, į kurį galėjo išeiti gyventojai, be nukentėjusiojo ir kaltinamojo ten esant ir kitiems asmenims, liudytojams I. Z. ir L. R., kaltinamasis elgėsi įžūliai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė nukentėjusiajam A. Z. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad G. Š. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, jo agresiją sukėlė nepagrįsta dingstis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. G. Š. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, veikos padarymo vieta – Didlaukio g. 36 namo kiemas. Kaltinime nurodytas adresas vertintinas rašymo apsirikimu, ištaisytinas.
Nukentėjusysis A. Z. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu pašalinių žmonių ir šeimos akivaizdoje panaudojo prieš A. Z. fizinį smurtą, pažeidė jo ir jo šeimos teisę į normalią ir ramią aplinką. Kaltinamasis savo veiksmais pažeidę A. Z. teisę į sveikatą, asmens neliečiamybę. Dėl pavartoto fizinio smurto A. Z. patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. Sudavęs asmuo buvo žymiai stambesnio kūno sudėjimo, neblaivus, agresyviai nusiteikęs, A. Z. nežinojo, kuo viskas gali baigtis. A. Z. patyrė išgyvenimus ir nerimą dėl tolimesnių gauto smūgio padarinių, kadangi jam uždėti dantų briketai, bijojo, kad nuo smūgio jie galėjo atsiklijuoti ar kitaip būti pažeisti, dėl ko užsitęstų gydymas, tai pareikalautų didelių išlaidų. Konflikto metu labai išsigando ir A. Z. sutuoktinė. A. Z. dėl įžūlių kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą šeimos ir aplinkinių akivaizdoje, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, kad negalėjo apginti savęs, savo šeimos, užtikrinti jų saugumo. Dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtos žalos A. Z. teko lankytis policijoje, pas teismo medicinos ekspertus, tai sukėlė ir tam tikrus nepatogumus ( b. l. 12-13).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad nesugebėjo apginti žmonos, patyrė smurtą, burnoje turi briketus, nežino, kaip tai įtakos jo gydymą, darbo metu turėjo važinėti į policiją. Pabudo vaikas, kaltinamasis parodė nepagarbą kitiems žmonėms, kaimynams. A. Z. jaučiasi silpnas, kažkas įsibrovė į šeimos erdvę, nesugebėjo šeimos apginti.
Kaltinamasis ieškinį sutiko atlyginti iš dalies: 1000-1500 Lt, nurodė, kad sutinka, jog kalbėjo necenzūriniais žodžiais, tačiau nemušė. Šeimoje penki asmenys, žmona – dekretinėse atostogose, jo atlyginimas – 850 Lt, galėtų žalą atlyginti per metus laiko.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Z. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Nors duomenų, kad dėl patirto nežymaus sužalojimo nukentėjusiojo sveikatai bus neigiamų padarinių ateityje, byloje nėra, teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir pažeminimą dėl to, jog sužalojimas jam buvo padarytas viešai, šeimos akivaizdoje. Neturtinė žala šioje byloje padaryta G. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tiek G. Š., tiek A. Z. - darbingi asmenys. Nusikalstama veika turtinės žalos nepadaryta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2013 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje G. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje atmestas nuteistojo skundas. Šioje byloje V. S. pripažintas kaltu pagal BK 286 str., 187 str. 1 d., nukentėjusiajai M. R. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-680/2012 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje V. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam priteista 2700 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 13 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo kasacinis skundas. Šioje byloje A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje P. J. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiajai A. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje M. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., nukentėjusiajam (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atlygintinos A. Z., dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis yra dirbantis, turi pajamų šaltinį. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad A. Z. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 1500 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas pateikė prašymą atlyginti iš kaltinamojo išlaidas teisinei pagalbai. Pinigų priėmimo 2013-10-22 kvito serija LAT Nr. 653143, 2013 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2013/9.6 duomenimis, A. Z. sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą, patarimą 800 Lt ( b. l. 71, 72).
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, dokumentais pagrįstų išlaidų dydį, daro išvadą, kad išlaidų advokato darbui apmokėti dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, priteistinas iš kaltinamojo.
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina G. Š. dalinio savo kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis bandė kaltę versti pačiam nukentėjusiajam, jo parodymai paneigti kitais įrodymais. Taip pat teismas vertina, kad vien formalus atiprašymas nesistengiant realiai sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, neleidžia daryti išvados, kad G. Š. nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos agresyviam kaltinamojo elgesiui.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. G. Š. neteistas (b. l. 49), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 48), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 42), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultaciniame centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 40, 41), turi tris nepilnamečius vaikus ( b. l. 44).
Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad G. Š. nusikalto pirmą kartą, nebuvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis, susijęs tvirtais socialiniais ryšiais - dirba, turi šeimą, tris nepilnamečius vaikus, iš esmės sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant švelniausios rūšies, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcijoje, bausmę, jos dydį nustatant mažesnio, nei įstatymo, BK 46 str. 2 d., numatyto vidurkio.
G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę - viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 valandas visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, G. Š. palikti.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš G. Š. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti A. Z. naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš G. Š. 800 Lt nukentėjusiojo A. Z. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.