Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-14 · Administracinė byla Nr. A-438-147-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
A-438-147-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
N. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-438-147/2011Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.1.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. B. patikslintame skunde prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dėl N. B. 2009 m. liepos 27 d. skundo Nr. S-291(7-257/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 68-182 bei Šiaulių AVMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-82.

Pareiškėja patikslintame skunde paaiškino, kad Šiaulių AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, papildomai apskaičiavo 140 903 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 20 938 Lt GPM delspinigių. 2009 m. gegužės 14 d. buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-83, kuriame nurodyta sumokėti papildomai apskaičiuotas sumas ir paskirtą 14 090 Lt baudą. Patikrinimo akte papildomas mokesčio apskaičiavimas motyvuotas tuo, kad 6 257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų (toliau – ir Akcijos), kurias pareiškėja kartu su sutuoktiniu V. B. pardavė 2007 m. birželio mėn., buvo įsigytos 1999 m. kovo 26 d.. VMI 2009 m. liepos 3 d.sprendimu Nr. 68-182 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotą 140 903 Lt mokestį ir atleido pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių. Šį sprendimą pareiškėja apskundė MGK ir nurodė, kad akcijos buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d. bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau MGK jų nevertino, motyvuodama tuo, kad jie nebuvo pateikti VMI ir nebuvo nurodytos nepateikimo priežastys. Pareiškėja nurodė, kad dokumentai VMI nebuvo pateikti, nes mokesčių administratorius jos nepaklausė, ar ji turi akcijų apmokėjimo dokumentus, sandoris vyko 1997-1998 m., pareiškėja juos rado, kai skundą nagrinėjo MGK. 2007 m. pardavęs visas turimas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, pareiškėjos vyras 2008 m. Šiaulių AVMI deklaravo gautas pajamas. Šiaulių AVMI dalį akcijų pripažino įsigytomis 2003-2006 m., už kurias gautos pajamos yra apmokestinamos. 67 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų pareiškėjos vyrui atiteko likviduojant investicinę akcinę bendrovę (toliau – IAB) „Dubija“. 1997 m. birželio 25 d. nusprendus ją likviduoti, buvo nutarta visą įmonės turtą paskirstyti akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui. Paskirsčius įmonės turtą akcininkams, liko 67 UAB „Šiaulių ranga“ akcijos, kurios teko pareiškėjos vyrui V. B.. Pagal tuo metu galiojusį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą jos buvo neapmokestinamos. Pareiškėja teigia, kad dėl Akcijų pateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad jos įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., taigi yra neapmokestinamos. IAB „Dubija“ akcininkams UAB „Šiaulių ranga akcijos nebuvo perleistos proporcingai turimų akcijų skaičiui, o buvo parduodamos, tai nustatė ir mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir surašė 2009 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 35-83. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. B. 2007 m. birželio 8 d. turėjo įsigijęs 30 056 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, kurios sudarė 65,77 procentų visų bendrovės akcijų. 2007 m. birželio 8 d. N. B. ir V. B. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Šiaulių plentas“ dėl 30 056 paprastųjų vardinių UAB „Šiaulių ranga“ akcijų pardavimo už 10 243 686 Lt. V. B. šią sumą deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, iš jų deklaravo 4 812 719 Lt apmokestinamų pajamų, taikant 15 proc. GPM tarifą, kurios gautos už parduotas akcijas, įsigytas už 106 073 Lt, 3 298 456 Lt neapmokestinamųjų pajamų kurios gautos už parduotas akcijas, įsigytas iki 1999 m. sausio 1 d., ir 2 132 511 Lt neapmokestinamųjų pajamų, kurios gautos už parduotas akcijas, įsigytas 1999 m. kovo 26 d.. N. B. akcijų pardavimo pajamų nedeklaravo. Atlikus IAB „Dubija“ operatyvų patikrinimą nustatyta, kad 1997 m. kovo 28 d. nuspręsta reorganizuoti šią bendrovę, tačiau 1997 m. birželio 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta ją likviduoti. 1997 m. lapkričio 7 d. Vertybinių popierių komisija leido perregistruoti jos paprastąsias vardines akcijas į likviduojamos investicinės akcinės bendrovės akcijas. Bendrovės likvidatorė buvo N. B.. Per 1999 m. kovo 26 d. visuotinį akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta ilgalaikį finansinį bendrovės turtą padalyti likviduojamos bendrovės akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms, o akcininkų turėtas jos akcijas perrašyti į UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, proporcingai bendrovėje „Dubija“ turėtoms akcijoms. V. B. atiteko 6 190 akcijų, kurių nominali vertė – 253 799 Lt, ir liko 67 akcijos, tenkančios nepilnoms akcijoms, kurias taip pat įsigijo V. B., t.y. 1999 m. kovo 26 d., likvidavus bendrovę „Dubija“, jis iš viso įsigijo 6 257 UAB „Šiaulių ranga“ akcijų. Atlikus UAB „Šiaulių ranga“ operatyvų patikrinimą nustatyta, kad pagal šios bendrovės 1998 m. rugsėjo 7 d. ir 1999 m. gruodžio 10 d. akcininkų, dalyvavusių susirinkimuose, registravimo sąrašus, V. B. turėjo įsigijęs 9 678 paprastąsias vardines UAB „Šiaulių ranga“ akcijas. 2000 m. balandžio 7 d. UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų sąraše nurodė, kad 9 678 akcijų savininkas yra V. B., o 22 777 akcijų – IAB „Dubija“. UAB „Šiaulių ranga“ pateikė laikinąjį akcininko pažymėjimą Nr. 5, kuriame nenurodyta data, kuriuo įformintas 9 678 akcijų perdavimas V. B.. Laikinųjų akcininkų pažymėjimų registravimo žurnale padarytas įrašas, kad 2001 m. balandžio 23 d. V. B. išduotas laikinasis akcininko pažymėjimas, patvirtinantis 15 935 akcijų įsigijimą, apie kurias V. B. patvirtino per 2001 m. balandžio 19 d. UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų susirinkimą, pasirašydamas akcininkų, dalyvavusių ir balsavusių susirinkime, sąraše. 1999 m. sausio 1 d. UAB „Šiaulių ranga“ akcininkų sąraše nurodyta, kad tą dieną V. B. priklausė 9 678 bendrovės akcijos, už kurias buvo skaičiuojami dividendai. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) 9 straipsnio nuostatas V. B. privalėjo pranešti UAB „Šiaulių ranga“ apie perrašytas (įsigytas) 6 257 akcijas, nes jos sudarė daugiau kaip 1/10 visų bendrovės akcijų. Nuo 2001 m. birželio 11 d. iki 2007 m. birželio 8 d. jis supirko 14 121 bendrovės akcijų, o 2007 m. birželio 8 d. turėjo 30 056 akcijas, kurios sudarė 65,77 proc. visų bendrovės akcijų, ir jas 2007 m. birželio 8 d. pardavė UAB „Šiaulių plentas“ už 10 243 686 Lt. V. B. vardu 1999 m. kovo 26 d. įgytos akcijos yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, todėl gautos pajamos už V. B. 2007 m. birželio 8 d. parduotas akcijas taip pat priklauso abiems sutuoktiniams. Laikytina, kad V. B. už parduotas Akcijas, atėmus jų nominalią vertę, gavo 939 356 Lt pajamų, t. y. lygiai pusę pajamų, nes kitą pusę pajamų gavo jo sutuoktinė N. B.. Pareiškėja pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 5, 6, 17 straipsnių nuostatas, nes 2007 m. birželio 8 d. gautų 939 356 Lt pajamų už parduotas Akcijas, kurios buvo įsigytos 1999 m. kovo 26 d., neapmokestino ir neapskaičiavo 140 903 Lt GPM. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai (1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis ir 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderio kvitas) prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams. Pagal LIAB „Dubija“ dokumentus matyti, kad ginčo laikotarpiu fiksuotas jos turimų grynųjų pinigų mažėjimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepime į patikslintą skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad pareiškėjos argumentai dėl 1998 m. pirkimo-pardavimo sutarties ir kasos pajamų orderio nepateikimo VMI vertintini kritiškai, nes Šiaulių AVMI iš pat pradžių buvo nurodžiusi pareiškėjai pateikti visus su ginčo akcijų įsigijimu susijusius dokumentus, o apie minėtos sutarties ir kasos pajamų orderio egzistavimą bei negalimumą juos pateikti ji nenurodė nei mokestinio patikrinimo metu, nei skunde VMI. Dėl 67 UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijimo Šiaulių AVMI nurodė, kad palaiko MGK sprendime išdėstytus argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad Šiaulių AVMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 35-82 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 140 903 Lt GPM ir 20 938 Lt GPM delspinigių, kurie apskaičiuoti Šiaulių AVMI atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pagrindu dėl pareiškėjos pagal 2007 m. birželio 8 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį gautų pajamų dalies – 939 356 Lt. Ginčas nagrinėjamoje byloje vyksta dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. B. pagal 2007 m. birželio 8 d. sutartį parduotų 6257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų įsigijimo momento, nes nuo nustatytos aplinkybės, ar akcijos byvo įgytos iki 1999 m. sausio 1 d. ar po 1999 m. sausio 1 d., priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjos apmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 1997 m. birželio 25 d. buvo nuspręsta likviduoti IAB „Dubija“ ir paskirstyti jos turtą akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms. Paskirsčius LIAB „Dubija“ turimas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, liko 67 akcijos, kurios atiteko pareiškėjos sutuoktiniui V. B., o likusias 6 190 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas jis įsigijo pagal 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį, t. y. visos ginčo akcijos įsigytos iki 1999 m., todėl, pareiškėjos manymu, yra nepamokestinamos GPM.

Teismas akcentavo, jog kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji ginčija GPM apskaičiavimo už parduotas 6 190 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas pagrįstumą, remdamasi 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp LIAB „Dubija“ (pardavėja), atstovaujamos likvidatorės N. B., ir V. B. (pirkėjas), bei 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 13457442. Sutartyje nurodyta, kad V. B. iš LIAB „Dubija“ pirko minėtas akcijas už 253 790 Lt. Taigi pareiškėja teigė, kad ginčo akcijos buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., kas, remiantis anksčiau pacituotomis teisės normomis, reikštų, kad minėtos akcijos neapmokestinamos GPM. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui pareiškėja pateikė nepatvirtintas šių dokumentų kopijas. Minėti sutartis ir kvitas nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, kai jis nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuotas GPM ir GPM delspinigiai. Teismas pabrėžė ir tai, jog pareiškėja per teismo posėdį nurodė, kad, likviduojant IAB „Dubija“, jos turimas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas buvo nuspręsta paskirstyti LIAB „Dubija“ akcininkams proporcingai jų turimoms likviduojamos bendrovės akcijoms, taip pat nurodė, kad už jos sutuoktinio įgytas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas nebuvo mokami pinigai ir jos nebuvo perkamos, nors, kaip minėta, skunde teigė, kad akcijos buvo įgytos 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, taigi paaiškinimais per teismo posėdį pareiškėja iš esmės paneigė minėtą savo patikslinto skundo argumentą.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad 1997 m. birželio 25 d. visuotiniame IAB „Dubija“ akcininkų susirinkime nuspręsta ją likviduoti, Vertybinių popierių komisija 1997 m. lapkričio 7 d. leido perregistruoti jos paprastąsias vardines akcijas į likviduojamos investicinės akcinės bendrovės akcijas. Bendrovės likvidatorė buvo N. B.. LIAB „Dubija“ 1999 m. kovo 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad tuo metu (1999 m. kovo 26 d.) bendrovė turėjo 22 777 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas. Šiame susirinkime nuspręsta perrašyti akcininkų turėtas akcijas LIAB „Dubija“ į UAB „Šiaulių ranga“ akcijas, proporcingai turėtoms akcijoms bendrovėje „Dubija“, t. y. pastarajai bendrovei priklausančias UAB „Šiaulių ranga“ akcijas paskirstyti LIAB „Dubija“ akcininkams. Nustatyta, kad šiuo pagrindu pareiškėjos sutuoktiniui V. B. atiteko 6 190 UAB „Šiaulių ranga“ akcijų proporcingai turėtoms likviduojamos bendrovės akcijoms ir 67 akcijos, likusios paskirsčius UAB „Šiaulių ranga“ akcijas visiems LIAB „Dubija“ akcininkams, t. y. iš viso pareiškėjos sutuoktinis įgijo 6 257 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas. Teismo vertinimu, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tai, kam ir kokiu būdu bus paskirstytos LIAB „Dubija“ turėtos UAB „Šiaulių ranga“ akcijos, faktiškai buvo nuspręsta 1999 m. kovo 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir būtent po 1999 m. kovo 26 d. sprendimo, t. y. po 1999 m. sausio 1 d., jos buvo išdalytos likviduojamos bendrovės akcininkams, todėl darytina išvada, kad jos turi būti apmokestinamos GPM.

Teismas akcentavo, jog aplinkybę, kad ginčo akcijos V. B. buvo perleistos po 1999 m. sausio 1 d., patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, surinkti mokesčių administratoriui atliekant UAB „Šiaulių ranga“ operatyvų patikrinimą. 1998 m. rugsėjo 7 d. ir 1999 m. gruodžio 10 d. UAB „Šiaulių ranga“ susirinkime dalyvavusių ir balsavusių akcininkų registravimo sąrašuose nurodyta, kad V. B. tuo metu priklausė 9 678 akcijos, o IAB „Dubija“ – 22 777 akcijos, taip nurodyta ir UAB „Šiaulių ranga“ 2000 m. balandžio 7 d. akcininkų sąraše. Pagal UAB „Šiaulių ranga“ laikinųjų akcininkų pažymėjimų registracijos žurnalą, 2001 m. balandžio 23 d. V. B. jau priklausė 15 935 bendrovės akcijos, t. y. 9 678 akcijos + 6 257 akcijos. Nuo 2001 m. balandžio 19 d. į UAB „Šiaulių ranga“ susirinkime dalyvavusių ir balsavusių akcininkų registravimo sąrašą vietoje IAB „Dubija“ įtraukti buvę šios investicinės bendrovės akcininkai, taip pat ir V. B., kuris, kaip nurodyta sąraše, tuo metu turėjo 15 935 akcijas. IAB „Dubija“ 1997 m. birželio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad LIAB „Dubija“ turtą sudarė: 933 857 Lt finansinis turtas, 65 388 Lt vertės ilgalaikis materialinis turtas ir 64 478 Lt grynųjų pinigų. LIAB „Dubija“ 1999 m. kovo 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad tuo metu bendrovės turtą sudarė: ilgalaikis materialinis turtas – 65 388 Lt, ilgalaikis finansinis turtas – 933 857 Lt, grynieji pinigai – 3 274 Lt. Iš šių dokumentų matyti, kad likviduojamos bendrovės turimų grynųjų pinigų suma laikotarpiu nuo 1997 m. birželio 25 d. iki 1999 m. kovo 26 d. sumažėjo, byloje nėra jokių įrodymų, kad LIAB „Dubija“ būtų buvę sumokėti 253 790 Lt už V. B. iš jos neva nupirktas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat paneigia pareiškėjos patikslinto skundo argumentą, kad jos sutuoktinis ginčo akcijas įgijo pagal 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėjo į LIAB „Dubija“ kasą 253 790 Lt.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad anksčiau minėti pareiškėjos skundo argumentai dėl ginčo akcijų įsigijimo 1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir pateikti dokumentai (1998 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis ir 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderio kvitas) prieštarauja byloje esančių rašytinių įrodymų visumai ir N. B. paaiškinimams per teismo posėdį, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos patikslinto skundo teiginį, kad ginčo akcijos buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., todėl yra neapmokestinamos GPM. Teismas pabrėžė, jog pagal MAĮ 155 straipsnio 6 dalį Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos patikslinto skundo argumentas, kad 67 UAB „Šiaulių ranga“ akcijas jos vyras įgijo LIAB „Dubija“ 1997 m. birželio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu, o ne po visuotinio akcininkų susirinkimo 1999 m. kovo 26 d. sprendimo, todėl jos neturi būti apmokestintos GPM. Teismas akcentavo, jog 1997 m. birželio 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta dėl bendrovės likvidavimo ir nustatytos bendros jos turto paskirstymo taisyklės, tačiau tik 1999 m. kovo 26 d. LIAB „Dubija“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė jai priklausančias UAB „Šiaulių ranga“ akcijas paskirstyti likviduojamos bendrovės akcininkams, taigi ginčo akcijos pareiškėjos sutuoktiniui atiteko būtent 1999 m. kovo 26 d. sprendimo pagrindu, todėl konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog minėtos 67 UAB „Šiaulių ranga“ akcijos buvo įgytos 1999 m. kovo 26 d., t. y. po 1999 m. sausio 1 d., ir yra apmokestinamos GPM. Kadangi sprendimą dėl UAB „Šiaulių ranga“ akcijų paskirstymo LIAB „Dubija“ akcininkai priėmė1999 m. kovo 26 d. akcininkų susirinkime, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos sutuoktinis ginčo akcijas įsigijo 1999 m. kovo 26 d. arba vėliau, kai vyko konkretūs akcijų perrašymo įforminimo veiksmai, t. y. po 1999 m. sausio 1 d..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja patikslintame skunde teigė, kad pats mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad akcijos nebuvo perleistos proporcingai, o buvo parduodamos, šią aplinkybę, pareiškėjos teigimu, patvirtina LIAB „Dubija“ akcininkės V. D. atvejis. Teismo nuomone, šis pareiškėjos patikslinto skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jį patvirtinančių įrodymų, o kito asmens, šiuo atveju – V. D., sudaryti sandoriai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-291(7-257/2009), nustatė visas skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Daugiau nei 10 metų išsaugoti nors ir pavėluotai surasti bei pateikti dokumentai: akcijų pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 1998 m. lapkričio 5 d., 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderio kvitas serija SAA Nr. 13457442, kurie visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas yra būtent tie įrodymai, kurie patvirtina ginčo akcijų pirkimą iki 1999 m. sausio 1 d. ir paneigia, kad akcijos buvo pirktos 1999 m. kovo 26 d., kaip teigia pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog teismas savo sprendimą grindė ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų pateiktais duomenimis, kurių šaltinis - išlikę įvairūs dokumentai. Jų pagrindu suformuotas išvadas ir samprotavimus pateikė ne bešališki, bet suinteresuoti asmenys, tikslu paneigti realų ginčo akcijų pirkimą - pardavimą, vykusį 1998 m. lapkričio 5 d.. Pareiškėjos nuomone, nešališkų ir nesuinteresuotų asmenų išvadų dėl minėtų akcijų pirkimo laiko byloje nėra. Pareiškėja akcentavo, kad teismui buvo nurodytas dar ir V. D. akcijų pirkimo atvejis, tačiau dėl jo sprendime pasisakyta visiškai formaliai. Tai vertintina kaip dar vienas papildomas nepageidautinas prieštaravimas, patvirtinantis, jog akcijos buvo pardavinėjamos iki 1999 m. sausio 1 d. ir griaunantis ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų versiją, kuria patikėjo ir teismas.

Šalies argumentai

2. Anot pareiškėjos, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis sprendė ne apie pareiškėjos, o apie jos sutuoktinio V. B. veikas, susijusias su ginčo akcijų pirkimu, jų pardavimu ir iš to atsirandančiomis pasekmėmis. Tačiau V. B. šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu įtrauktas nebuvo, nors jo teisių ir pareigų klausimas ir buvo sprendžiamas. Kaip pažymi pareiškėja, administraciniuose teismuose yra nagrinėjama kita administracinė byla pagal V. B. skundą dėl analogiško mokestinio ginčo, bylos Nr. I - 580-142/2010. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nusprendus dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, šitoks sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjos manymu, teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl bylų sujungimo, nes tik bylas sujungus, bei nagrinėjant jas kartu, galimas procesiškai teisingas jų išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI papildomai apskaičiuoto 140 903 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 14 090 Lt baudos, kurių apskaičiavimas buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjos kartu su sutuoktiniu V. B. 2007 m. birželio mėn. parduotos 6 257 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų buvo įsigytos 1999 m. kovo 26 d., t. y. po 1999 m. sausio 1 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (originali 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 22 punktas, nustatantis, jog pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Nurodytojo straipsnio 1 dalies 23 punktas nustatė, jog prie neapmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos ir pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį.

Iš išdėstytųjų įstatymo nuostatų yra akivaizdu, kad prie gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. (pirmasis atvejis), arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1991 m. sausio 1 d., jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme numatytos sąlygos: vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas (antrasis alternatyvus atvejis). Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos atliktų sandorių su vertybiniais popieriais (UAB „Šiaulių ranga“ akcijomis) aplinkybės neatitinka antrojo įstatyme įtvirtinto atvejo sąlygų dėl šių sandorių pagrindu gautų pajamų priskyrimo gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms. Taigi tik nuo nustatytos aplinkybės, ar akcijos buvo įgytos iki 1999 m. sausio 1 d. ar po 1999 m. sausio 1 d., priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Pažymėtina, jog Pareiškėja jos mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui nepateikė 6257 vnt. UAB „Šiaulių ranga" akcijų įsigijimą pagrindžiančio dokumento, o šių akcijų įsigijimo datą mokesčių administratorius pats nustatė pagal patikrinimo metu surinktą priešpriešinę informaciją. Mokesčių administratorius konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis V. B. buvo IAB „Dubija" steigėjas ir akcininkas. 1997 m. kovo 28 d. vykusiame IAB „Dubija" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta reorganizuoti bendrovę, o 1997 m. birželio 25 d. susirinkime nuspręsta ją likviduoti. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 1997 m. lapkričio 7 d. posėdyje nusprendė patenkinti IAB „Dubija" prašymą perregistruoti paprastąsias vardines akcijas (skaičius 100000, akcijos nominali vertė 10 Lt, bendra nominali vertė 1000000 Lt) į likviduojamos investicinės akcinės bendrovės akcijas. 1999 m. kovo 26 d. įvykusiame LIAB „Dubija" visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai nusprendė 1999 m. kovo 26 d. turimą bendrovės turtą - 65388 Lt ilgalaikį materialųjį bei 933857 Lt ilgalaikį finansinį turtą, padalinti LIAB „Dubija" akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms, perrašyti akcininkų turėtas LIAB „Dubija" akcijas į UAB „Šiaulių ranga" akcijas proporcingai bendrovėje „Dubija" turėtoms akcijoms (1999 m. kovo 26 d. protokolas). Taigi pagal šį IAB „Dubija" akcininkų priimtą sprendimą bei pagal akcijų paskirstymą pareiškėjos sutuoktiniui atiteko 6190 akcijų, kurių nominali vertė 253799 Lt, ir liko 67 akcijos, tenkančios nepilnoms akcijoms (patikrinimo akto 10 priedas). Likvidavus IAB „Dubija" Pareiškėjos sutuoktinis iš viso įgijo 6257 (6190 + 67) UAB „Šiaulių ranga" akcijų. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad IAB „Dubija" likviduota juridinio asmens savininkų sprendimu ir 2001 m. liepos 25 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, jog sprendimą dėl UAB „Šiaulių ranga" akcijų paskirstymo LIAB „Dubija" akcininkai priėmė būtent 1999 m. kovo 26 d. akcininkų susirinkime, taigi pareiškėja ir jos sutuoktinis ginčo akcijas įsigijo 1999 m. kovo 26 d. arba vėliau, kai vyko konkretūs akcijų perrašymo įforminimo veiksmai, t. y. bet kuriuo atveju po 1999 m. sausio 1 d.

Vertinant šių mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pačiam mokesčių administratoriui nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio akcijų įsigijimo datą (pvz. akcijų perdavimo akto). Tuo tarpu teismui pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai (įrodymai) - 1998 m. lapkričio 5 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos sutuoktinis iš IAB „Dubija“ įsigijo 6190 vnt. UAB „Šiaulių ranga“ akcijų, bei 1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderis SAA Nr. 13457942, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos sutuoktinis sumokėjo IAB „Dubija“ 1998 m. lapkričio 5 d. sutartyje nurodytą pinigų sumą už įsigyjamas akcijas (b. l. 29 – 30) - vertintini kritiškai. Šie įrodymai savo turiniu prieštarauja visiems kitiems bylos medžiagoje surinktiems įrodymams, taip pat ir pačios pareiškėjos paaiškinimams, duotiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visų pirma, visuose mokesčių administratoriaus surinktuose įrodymuose užfiksuota, jog akcijos pareiškėjo sutuoktiniui buvo perleistos ne pirkimo – pardavimo būdu, o paskirstant likviduojamos IAB „Dubija“ turtą (šis akcijų perleidimo būdas buvo nurodytas ir pačios pareiškėjos parengtuose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose ginčą nagrinėjusioms ikiteisminėms institucijoms). Antra, aplinkybes dėl akcijų įsigijimo ne pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, o kitais pagrindais (paskirstant IAB „Dubija“ akcininkams šiai likviduojamai bendrovei priklausantį turtą), kurie iš esmės atitiko mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, patvirtinto ir pati pareiškėja, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinio (b. l. 53 - 54) matyti, jog pareiškėja nurodė, kad UAB „Šiaulių ranga“ akcijos nebuvo perkamos ar parduodamos (už jas nebuvo mokami pinigai), o tik tiesiogiai paskirstytos IAB „Dubija“ akcininkams. Trečia, pareiškėjos pateikti duomenys apie 1998 m. lapkričio 19 d. atliktą grynųjų pinigų už tariamai įsigyjamas UAB „Šiaulių ranga“ akcijas įmokėjimą į IAB „Dubija“ kasą (1998 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderis SAA Nr. 13457942) negali būti vertinami kaip patikimi. Iš mokesčių administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktų oficialių duomenų apie IAB „Dubija“ įsigytus specialių apskaitos dokumentų blankus matyti, jog šis ūkio subjektas apskritai nedisponavo kasos pajamų orderio SAA Nr. 13457942 blanku ir atitinkamai negalėjo jo naudoti įforminant atliekamas ūkines operacijas (šis blankas 1997 m. birželio 9 d. buvo parduotas UAB „Bemga“). Ketvirta, nors, pareiškėjos teigimu, jos sutuoktinis IAB „Dubija“ 1998 m. lapkričio 19 d. sumokėjo už UAB „Šiaulių ranga“ akcijas 253790 Lt, tačiau mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai apie IAB „Dubija“ finansinę padėtį nepatvirtina fakto, jog šiuo laikotarpiu IAB „Dubija“ gavo tokias įplaukas (mok. byla, b. l. 55 – 57).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kitų objektyvių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą pareiškėja nepateikė. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apmokestino iš UAB „Šiaulių ranga“ akcijų pirkimo – pardavimo jos gautas pajamas, taip pat, jog neteisingai buvo nustatytas šių akcijų įsigijimo laikotarpis (iki 1999 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentą, kad šioje byloje buvo sprendžiamas jos sutuoktinio teisių ir pareigų klausimas. Priešingai nei teigia pareiškėja, nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo vertinami jokie konkretūs mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais buvo sprendžiamas jos sutuoktinio apmokestinimo klausimas, nenustatinėjamas ir šių sprendimų teisėtumas ar pagrįstumas.

Įvertinus aukščiau nurodytus faktus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį mokestinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjai sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokesčių sumas. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas