Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 28 d. bausmę atliko 1 būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 123, kurios plotas 36,00 kv. m., joje buvo 5 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 7,20 kv. m. gyvenamojo ploto, be to 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. bausmę atliko kameroje Nr. 11, kurios plotas 17,23 kv. m., joje buvo 1 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 17,23 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 1, kurios plotas 8 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 11-12, 18-20). Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, bei pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas numato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad galimybė pasinaudoti dušu suteikiama tik kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės PN laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu iki 15 minučių. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų ar duomenų, kad dėl sveikatos problemų ar kitų išskirtinių aplinkybių jam būtų buvę būtina praustis duše dažniau kaip vieną kartą per savaitę ir dėl to būtų atsiradusi žala, prilyginama neturtinės žalos atlygiui. Teismas atmeta šią skundo dalį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinama reabilitacija.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 2020 m. sausio 3 d. yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 86/04K-6, kuriame yra numatytos pareiškėjo socialinės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas ir socialinę reabilitaciją. Reabilitacijos programų, kuriose dalyvauja daugiau nei du asmenys, vedimas yra sustabdytas iki tol, kol bus atšaukta ekstremali situacija. Teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu buvo tinkamai atliekama pareiškėjo socialinė reabilitacija.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 103 straipsnyje nurodoma, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 28 d. bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose (b. l. 11, 19), po kurias, taip pat ir lauke esantį kiemą, galėjo laisvai judėti, išskyrus miego laiką. Be to iš atsakovės atstovo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose (b. l. 18, 20), drausmės grupės sąlygomis, užtikrinant galimybę dvi valandas pasivaikščioti gryname ore (b. l. 11-13). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, nes pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, be to tai, jog pareiškėjui, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, buvo užtikrinta galimybę dvi valandas kasdien pasivaikščioti, patvirtina Drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelis netinkamai įrengtas ir nebuvo valomas.

Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d., toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18-21 punktuose, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Įrangos ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ir Higienos normos HN 134:2015 15 punkte numatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN teikiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, jo energetinė vertė nebuvo tinkama.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 1.2 punktu patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo ir maistas jam buvo teikiamas tinkamas, pagal sudaryta valgiaraštį, tai yra pagal nedirbantiems vyrams sudaryta valgiaraštį, kurio energetinė vertė (kcal) turi būti 2298. Pažymėtina, jog iš Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 25 d. tyrimų protokolo Nr. 87 814 matyti, kad ištyrus Marijampolės PN 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus patiekalus pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams nustatyta, jog jų energinė vertė (kcal) yra 2498, be to iš Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro 2020 m. gruodžio 11 d. tyrimų protokolo Nr. 91 191 matyti, kad ištyrus Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 8 d. pateiktus patiekalus pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams nustatyta, jog jų energinė vertė (kcal) yra 2661, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teikimas maistas atitiko Fiziologines mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose energinę vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai dėl neskanaus maisto yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams nebuvo pažeista.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad rūbai buvo skalbiami tik kartą per mėnesį, ko nepakako higienai palaikyti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami bei džiovinami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, tą dieną skalbiama ir patalynė bei drabužiai. O pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, analogiškai skalbimo paslaugos reglamentuotos Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1/10-46 “Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka” 1 ir 2 punktuose, todėl ir pareiškėjo rūbai, jam bausmę atliekant kamerų tipo patalpose, centralizuotai buvo skalbiami ir džiovinami kartą per savaitę. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl jam iškilusių sunkumų skalbiant ir džiovinant rūbus, ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo ir džiovinimo paslaugas, todėl konstatuotina, jog ši pareiškėjo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.